Draudimas diskriminuoti

VI. Diskriminacija dėl amžiaus

Diskriminacija dėl amžiaus yra viena labiausiai paplitusių diskriminacijos formų Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.[1] Tą patvirtina ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos praktika, kur skundai dėl diskriminavimo amžiaus pagrindu yra tarp labiausiai paplitusių skundų: 2013 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko 24 tyrimus (9%) dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu;[2] 2014 m. iš 279 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktų tyrimų, 30 (10,8%) buvo dėl diskriminacijos dėl amžiaus.[3]

Didžiausia diskriminacija dėl amžiaus jaučiama darbo rinkos srityje. 10% visų tyrimo dalyvių nurodė, kad jaučiasi diskriminuojami dėl amžiaus tam tikroje srityje; ir beveik 50% iš jų nurodė jaučiantys diskriminaciją darbo rinkos srityje. Tokį atsakymą dažniau pateikė 46 metų ir vyresni asmenys.

Lietuvos gyventojų nuomonės dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu tyrimas parodė, jog daugiausiai tyrimo dalyvių, t. y. 8%, diskriminaciją patyrė dėl savo amžiaus (diskriminaciją dėl amžiaus dažniau nurodė vyresni tyrimo dalyviai).[4]

Šis tyrimas taip pat parodė, jog didžiausia diskriminacija dėl amžiaus jaučiama darbo rinkos srityje. 10% visų tyrimo dalyvių nurodė, kad jaučiasi diskriminuojami dėl amžiaus tam tikroje srityje; ir beveik 50% iš jų nurodė jaučiantys diskriminaciją darbo rinkos srityje. Tokį atsakymą dažniau pateikė 46 metų ir vyresni asmenys.[5]

Į tyrimo klausimą „Ar siekdami įsidarbinti esate susidūrę su išankstine neigiama nuomone dėl Jūsų amžiaus?“ 7% tyrimo dalyvių atsakė teigiamai. 49% iš jų nurodė, jog buvo ieškota jaunesnių darbuotojų.[6]

Vyresnio amžiaus asmenų situacija darbo rinkoje Lietuvoje yra ganėtinai problemiška: vos 44,8% 50 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų yra dirbantys.[7] Pagal vyresniųjų gyventojų užimtumo lygį Lietuva Europos Sąjungoje užima 9 vietą.[8]

Šiandien padėtis darbo rinkoje jauniems bedarbiams gerokai palankesnė, negu vyresniems. 2013 m. Lietuvoje ypatingas dėmesys buvo skirtas jaunimo integravimui į darbo rinką, tad jaunų bedarbių skaičius per 2013 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo beveik ketvirtadaliu – 24,7%; vyresnio amžiaus bedarbių skaičius sumažėjo 2%.[9]

Lietuvos darbo biržos duomenys rodo, kad 2013 m. liepos 1 d. šalyje buvo registruota 19,1 tūkst. bedarbių, jaunesnių kaip 25 metų amžiaus ir jie sudarė 5,2% šalies 16-24 metų amžiaus gyventojų. Vyresnių kaip 50 metų amžiaus bedarbių tuo pačiu laikotarpiu buvo registruota 62,9 tūkst.; jie sudarė 13,6% šios amžiaus grupės šalies gyventojų.[10]

Taip pat tyrimas atskleidė, kad net ir svarbios su vyresnio amžiaus žmonėmis susijusios temos, tokios kaip pensinis aprūpinimas, yra analizuojamas neklausiant jų nuomonės ar į ją neatsižvelgiant, taigi matomos stiprios tendencijos šiuos žmones išstumti iš sprendimų lauko.

Šie skaičiai – tai programų, skatinančių jaunimo įsitraukimą į darbo rinką, rezultatas. Jų dėka nedirbančių jaunuolių skaičius Lietuvoje per metus sumažėjo nuo 35 tūkst. iki 19 tūkst.[11] Tačiau pažymėtina, kad nors jaunimo įdarbinimo prioretizavimas yra svarbus ir reikalingas, ypatingai svarbu užtikrinti, kad padidintas dėmesys ir pagalba vienai grupei netaptų kitų grupių diskriminacija.

2014 m. vasario mėnesį Seime buvo užregistruotos Darbo kodekso pataisos, kuriomis siūlyta leisti nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojui sukanka 65 metai.[12] Tokiomis Darbo kodekso pataisomis buvo siekiama paskatinti jaunų specialistų įtraukimą į darbo rinką, bei sumažinti jaunimo emigraciją.[13] Pagal dabar galiojantį Darbo kodeksą amžius negali būti teisėta priežastis darbuotojui atleisti.[14]

Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Tarybos direktyva, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įtvirtina, jog užimtumo ir profesinėje srityje neleidžiama diskriminacija dėl amžiaus.[15] Tačiau kartu direktyva leidžia valstybėms numatyti, jog skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.[16]

Tad siekiant užtikrinti, jog planuojami teisės aktų pakeitimai nediskriminuotų asmenų dėl jų amžiaus, būtina pateisinti šį skirtingą požiūrį teisėtu tikslu, bei parodyti, jog šio tikslo siekiama būtinomis priemonėmis.

2013 m. atliktas tyrimas parodė, jog Lietuvoje senatvė yra nuvertinama. Ją nuvertina ne tik visuomenė, bet ir patys vyresnio amžiaus žmonės.[17] Senatvės stigmatizavimas ir diskriminavimas Lietuvoje stipresnis nei pažengusiose Europos šalyse – šiuo aspektu Lietuva artimesnė pokomunistinėms, Viduržemio juros šalims.[18]

Taip pat tyrimas atskleidė, kad net ir svarbios su vyresnio amžiaus žmonėmis susijusios temos, tokios kaip pensinis aprūpinimas, yra analizuojamas neklausiant jų nuomonės ar į ją neatsižvelgiant, taigi matomos stiprios tendencijos šiuos žmones išstumti iš sprendimų lauko.[19]

2013-2014 m. pasitaikė ir vaikus dėl jų amžiaus diskriminuojančios praktikos. 2013 m. vienos įmonės internetiniame puslapyje pasirodė informacija: “Informuojame, kad nuo 18 val. vaikai iki 12 metų į restoraną neįleidžiami. Dėkojame už supratimą.“ Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atkreipė dėmesį, jog tokia praktika sudaro nevienodas galimybes gauti prekes ir paslaugas restorane asmenims iki 12 metų bei tikėtina, kad kartu su jais atvykusiems tėvams taip pat nebūtų sudarytos galimybės įsigyti prekes ir paslaugas vien todėl, kad jie atvyko su mažamečiais iki 12 metų (asocijuota diskriminacija), todėl buvo kreiptasi į įmonę ir pasiūlyta tokį skelbimą panaikinti.[20]

Išvados ir rekomendacijos

  • Diskriminacija dėl amžiaus yra viena labiausiai paplitusių diskriminacijos formų Lietuvoje, ypatinga ji juntama darbo rinkoje.
  • Nors jaunimo įdarbinimo prioretizavimas yra svarbus ir reikalingas, ne mažiau svarbu užtikrinti, kad padidintas dėmesys ir pagalba vienai grupei netaptų kitų grupių diskriminacija.
  • Būtina užtikrinti, jog teisinis reglamentavimas nediskriminuotų asmenų dėl jų amžiaus – skirtingo požiūrio dėl amžiaus atveju, būtina pateisinti šį skirtingą požiūrį teisėtu tikslu, bei parodyti, jog šio tikslo siekiama būtinomis priemonėmis.
  • Siekiant mažinti su senatve susijusią stigmą Lietuvoje, būtina skatinti vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą į sprendimų priėmimą ir užtikrinti jiems realias galimybes dalyvauti procese, bei šviesti visuomenę apie visų formų diskriminacijos draudimą.

[1] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, “Diskriminavimas dėl amžiaus“, 2014 m. rugpjūčio 13 d., http://www.lygybe.lt/lt/amzius.html

[2] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2013 m. veiklos ataskaita, 2014 m., 4 psl., http://www.lygybe.lt/download/303/lygi%C5%B3%20galimybi%C5%B3%20kontrolieriaus%20tarnybos%20veiklos%202013%20m.%20ataskaita.pdf

[3] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2014 m. veiklos ataskaita, 2015 m., 3 psl., http://www.lygybe.lt/download/482/lygi%C5%B3%20galimybi%C5%B3%20kontrolieriaus%20tarnybos%202014%20m.%20ataskaita.pdf

[4] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, “Lietuvos gyventojų nuomonės dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu tyrimas” 2013 m. spalis, 8 skaidrė, http://www.lygybe.lt/download/156/prezentacija%20-%20lygybe%20201310_galutinis.ppt

[5] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, “Lietuvos gyventojų nuomonės dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu tyrimas”, 2013 m. spalis, 17 skaidrė, http://www.lygybe.lt/download/156/prezentacija%20-%20lygybe%20201310_galutinis.ppt

[6] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, “Lietuvos gyventojų nuomonės dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu tyrimas”, 2013 m. spalis, 15 skaidrė, http://www.lygybe.lt/download/156/prezentacija%20-%20lygybe%20201310_galutinis.ppt

[7] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, “Vyresnio amžiaus žmonių (socialinės įtraukties) į(si)traukimo į darbo rinką galimybių tyrimo ataskaita“, 2014 m., 28 psl., http://www.lygybe.lt/download/327/vyresnio%20am%C5%BEiaus%20%C5%BEmoni%C5%B3%20tyrimas_ataskaita.pdf

[8] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, “Vyresnio amžiaus žmonių (socialinės įtraukties) į(si)traukimo į darbo rinką galimybių tyrimo ataskaita“, 2014 m., 29 psl., http://www.lygybe.lt/download/327/vyresnio%20am%C5%BEiaus%20%C5%BEmoni%C5%B3%20tyrimas_ataskaita.pdf

[9] Birutė Žemaitytė, “Jaunimo užimtumo programos – vyresnių gyventojų diskriminacija (I)“, balsas.lt, 2013 m. liepos 31 d., http://balsas.tv3.lt/naujiena/745792/jaunimo-uzimtumo-programos-vyresniu-gyventoju-diskriminacija-i/2

[10] Birutė Žemaitytė, “Jaunimo užimtumo programos – vyresnių gyventojų diskriminacija (I)“, balsas.lt, 2013 m. liepos 31 d., http://balsas.tv3.lt/naujiena/745792/jaunimo-uzimtumo-programos-vyresniu-gyventoju-diskriminacija-i/2

[11] Birutė Žemaitytė, “Jaunimo užimtumo programos – vyresnių gyventojų diskriminacija (II)“, balsas.lt, 2013 m. rugpjūčio 1 d., http://balsas.tv3.lt/naujiena/745796/jaunimo-uzimtumo-programos-vyresniu-gyventoju-diskriminacija-ii

[12] Darbo kodekso 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, 2014 m. vasario 28 d., Nr. XIIP-1542, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=466508&p_tr2=2

[13] Darbo kodekso 129 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas, 2014 m. vasario 28 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=466510

[14] Darbo kodeksas, 2002 m. birželio 4 d., Nr. IX-926, 129 str. 3 d. 5 p., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=493843

[15] Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2000 m. lapkričio 27 d., 1 str. http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32000L0078&from=LT

[16] Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2000 m. lapkričio 27 d., 6 str., http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32000L0078&from=LT

[17] Indrė Urbaitė, “Pagarba senatvei – tik iliuzija?“, lzinios.lt, 2013 m. gegužės 23 d., http://m.lzinios.lt/mob/loadStrN.php?rlinkas=Lietuvoje&linkas=pagarba-senatvei-tik-iliuzija-&idas=156277

[18] Indrė Urbaitė, “Pagarba senatvei – tik iliuzija?“, lzinios.lt, 2013 m. gegužės 23 d., http://m.lzinios.lt/mob/loadStrN.php?rlinkas=Lietuvoje&linkas=pagarba-senatvei-tik-iliuzija-&idas=156277

[19] Indrė Urbaitė, “Pagarba senatvei – tik iliuzija?“, lzinios.lt, 2013 m. gegužės 23 d., http://m.lzinios.lt/mob/loadStrN.php?rlinkas=Lietuvoje&linkas=pagarba-senatvei-tik-iliuzija-&idas=156277

[20] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2013 m. veiklos ataskaita, 2014 m., 25 psl., http://www.lygybe.lt/download/303/lygi%C5%B3%20galimybi%C5%B3%20kontrolieriaus%20tarnybos%20veiklos%202013%20m.%20ataskaita.pdf