Draudimas diskriminuoti

II. Diskriminacija dėl lyties

2013 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko 34 tyrimus dėl galimo diskriminavimo lyties pagrindu, t. y. beveik perpus mažiau nei 2012 m. Didžioji dalis tyrimų (68%) buvo susijusi su darbo santykiais.[1] 2014 m. dėl galimos diskriminacijos dėl lyties buvo atlikta net 88 tyrimai (arba 35% nuo visų tyrimų) ir tai buvo daugiausia skundų, gautų per metus per pastarąjį dešimtmetį. Be to, per paskutinius metus dėl patiriamos diskriminacijos lyties pagrindu dažniau pradėjo skųstis vyrai.[2]

2013 m. Europos lyčių lygybės institutas pristatė lyčių lygybės indeksą, pagal kurį Lietuva užėmė 18 vietą tarp 27 Europos Sąjungos narių. Indeksas sudarytas įvertinus abiejų lyčių rodiklius šešiose pagrindinėse srityse (darbas, finansai, žinios, laikas, galia, sveikata) ir dviejose šalutinėse (daugialypė nelygybė, smurtas).[3] Lyčių lygybės indeksas Lietuvoje − 43,6 (visiška lyčių nelygybė – 1, visiška lyčių lygybė – 100). Arčiausiai lyčių lygybės priartėjo Švedija (74,3), o labiausiai nutolusi šalis − Rumunija (35,3). Bendras ES indeksas − 54. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal finansinių išteklių kriterijų, pagal kurį buvo skaičiuojami ne tik atlyginimai, bet ir kitos pajamos, Lietuvos indeksas tik 26,8 ir buvo vienas žemiausių tarp ES šalių.[4]

Pagal Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtą 2014 m. Pasaulinį lyčių atotrūkio indeksą Lietuva užėmė 44 vietą iš 142 valstybių, tačiau atskirai vertinant moterų galimybę dalyvauti politinėje veikloje Lietuvai skiriama tik 65 vieta. Pasaulio ekonomikos forumo sudarytame sąraše tvirtai pirmauja Šiaurės Europos valstybės.[5]

2014 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad pozityviai keičiasi visuomenės nuomonė apie šeimos ir darbo derinimą – visų amžiaus grupių vyrai ir moterys, dalyvavę apklausoje, išreiškė nepritarimą vyrų pirmumo teisei į darbą. Lietuvos gyventojai linkę pasirinkti simetrinį šeimos modelį, kai abu sutuoktiniai dirba ir abu rūpinasi namais bei vaikais.[6]

Nuotraukoje – Lyčių lygybės indeksas, Europos lyčių lygybės institutas, 2013 m., http://eige.europa.eu

Lietuvos statistikos departamento duomenimis moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje 2013 m. buvo 12,5% ir, palyginti su 2012 m., padidėjo 0,5%. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2013 m. išliko finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 39,9%, taip pat informacijos ir ryšių įmonėse – 27,8%, apdirbamosios gamybos įmonėse – 25,7%; žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigose bei didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse – 22,3%; variklinių transporto priemonių remonto įmonėse – 22,3%, kitos aptarnavimo veiklos įstaigose – 20,9%.[7]

Mažiau nei trečdaliui visų Lietuvoje veikiančių įmonių vadovauja moterys. Visuomenės apklausa rodo, kad vyrams yra kur kas lengviau tapti įmonių vadovais, nei šių postų siekiančioms moterims.[8] Be to, dauguma lietuvių vis dar vadovo poste mieliau regi vyrą. Dirbti vadovaujami vyro norėtų 56% respondentų. Tik 11% mieliau rinktųsi vadovę moterį, o 33% nemato skirtumo vyro ar moters nurodymus reikės vykdyti.[9]

2013 m. atliktas akademinės bendruomenės tyrimas parodė, jog akademinėje bendruomenėje situacija lyčių lygybės klausimu yra ypatingai bloga. Vyrai užima visas aukščiausias vadovaujančias pozicijas, o moterys užima žemiausio lygio administracines pareigas; akademinių ir mokslinių tyrimų darbuotojų tarpe moterys taip pat užima žemiausias pozicijas.[10]

Nors bylos dėl diskriminacijos lyties pagrindu itin retai pasiekia Lietuvos teismus, 2014 m. buvo pasiekta reikšminga pergalė byloje dėl moters atleidimo iš Rumunijos ambasados Lietuvoje, po to, kai ji darbdaviui pranešė apie savo nėštumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino diskriminacijos lyties pagrindu faktą bei perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo nagrinėti sprendimo dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.[11] Lietuvos apeliacinis teismas ieškovei priteisė 50 tūkst. litų (apie 14,5 tūkst. eurų) turtinės ir 10 tūkst. litų (apie 2,9 tūkst. eurų) neturtinės žalos atlyginimą.[12]

2014 m. liepos 15 d. buvo priimtos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisos,[13] kuriomis iš įstatymo buvo išbrauktas draudimas priekabiauti dėl lyties. Tokios pataisos sulaukė didelio nevyriausybinių organizacijų pasipiktinimo.[14] 2014 m. liepos 28 d. buvo įregistruota įstatymo pataisa, kuria siekiama sugrąžinti priekabiavimo draudimą į įstatymą.

Pažymėtina, jog Lietuvoje vis dar paplitusi praktika darbdaviui, siekiančiam įdarbinti asmenį, teirautis moters apie jos šeimyninę padėtį ar šeimos ateities planus. Tokie klausimai nėra susiję su darbuotojo kvalifikacija ar darbinėmis savybėmis, o tik sudaro prielaidas diskriminuoti asmenis dėl jų lyties ar dėl su lytimi siejamų vaidmenų šeimoje, todėl darbdaviai neturi teisės savo esamų ar būsimų darbuotojų teirautis tokios informacijos.

Dauguma lietuvių vis dar vadovo poste mieliau regi vyrą. Dirbti vadovaujami vyro norėtų 56% respondentų. Tik 11% mieliau rinktųsi vadovę moterį, o 33% nemato skirtumo vyro ar moters nurodymus reikės vykdyti.

Valstybinių pensijų įstatymas diskriminuoja vyrus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo. Įstatymas nustato, kad teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios.[15]

Lygių galimybių kontrolierė konstatavo, kad tėvai-vyrai atsiduria mažiau palankioje padėtyje nei moterys-motinos, nes teisės aktas juos eliminuoja iš asmenų, turinčių teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, sąrašo, nepaisant to, kad jie išaugino 5 ar daugiau vaikų, juos gerai išauklėjo, tačiau neatitiko vienintelės sąlygos – negimdė šių vaikų, bet, pavyzdžiui, juos kartu su motina įvaikino. Buvo pripažinta, kad vyrai-tėvai diskriminuojami dėl savo lyties, todėl Lygių galimybių kontrolierė rekomendavo pakeisti Valstybinių pensijų įstatymą.[16] 2014 m. spalio mėnesį buvo užregistruotas įstatymo pakeitimo projektas,[17] įtraukiantis ir vyrus kaip antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjus.

Lietuvoje vis dar paplitusi praktika darbdaviui, siekiančiam įdarbinti asmenį, teirautis moters apie jos šeimyninę padėtį ar šeimos ateities planus. Tokie klausimai nėra susiję su darbuotojo kvalifikacija ar darbinėmis savybėmis, o tik sudaro prielaidas diskriminuoti asmenis dėl jų lyties ar dėl su lytimi siejamų vaidmenų šeimoje, todėl darbdaviai neturi teisės savo esamų ar būsimų darbuotojų teirautis tokios informacijos.

Išvados ir rekomendacijos

  • Nors moterų ir vyrų atotrūkis užimtumo srityje palaipsniui mažėja, tačiau moterys vis dar dirba tokį patį darbą už mažesnį darbo užmokestį, o vyrai dominuoja aukščiausiuose vadovaujamuose postuose.
  • Rekomenduotina įtvirtinti lyčių kvotas valstybės įmonių ir įstaigų valdybose, taip pat bankų ar didesnių privačių įmonių valdybose.
  • Visuomenėje vyraujantys stereotipai dėl moters ir vyro vaidmens šeimoje daro įtaką moterų galimybėms siekti karjeros, užimti vadovaujančius postus arba gali nulemti nepalankų darbdavių elgesį (pavyzdžiui, nėštumo atveju).
  • Būtina užtikrinti vienodo atlygio už tą patį darbą mokėjimą moterims ir vyrams, atliekant patikrinimus darbovietėse bei skiriant sankcijas pažeidėjams, taip pat skatinti informacijos sklaidą apie galimybes ginti pažeistas teises dėl lyties diskriminacijos.
  • Rekomenduotina pakeisti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, grąžinant draudimą priekabiauti dėl lyties, taip pat įtraukiant nuostatas dėl privalomų lygių galimybių planų parengimo ir įgyvendinimo valstybiniame ir privačiame sektoriuje.
  • Rekomenduotina pakeisti Valstybinių pensijų įstatymą ir įtraukti vyrus, užtikrinant moterims ir vyrams lygias teises gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, jeigu jie atitinka kitas šio įstatymo nustatytas sąlygas.

[1] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2013 m. veiklos ataskaita, 2014 m., 31-32 psl., http://lygybe.lt/lt/metines-tarnybos-ataskaitos.html

[2] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, “2014 m. ketvirtus metus iš eilės dėl diskriminacijos dažniau skundėsi vyrai. Daugiausiai skundų gauta dėl lyties“. 2015 m. sausio 13 d., http://lygybe.lt/lt/naujienos/pranesimai-ziniasklaidai/2014-m.-ketvirtus-chkd.html

[3] Europos lyčių lygybės institutas, Lyčių lygybės indeksas, 2013 m., http://eige.europa.eu/lt/content/gender-equality-index

[4] Eglė Digrytė, “Lyčių lygybės srityje Lietuvai dar toli ne tik iki skandinavų, bet ir iki ES vidurkio“, 15min.lt, 2013 m. liepos 25 d., http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lyciu-lygybes-srityje-lietuvai-dar-toli-ne-tik-iki-skandinavu-bet-ir-iki-es-vidurkio-56-356498

[5] “Lyčių lygybės galima tikėtis tik 2095 metais“, 15min.lt, 2014 m. lapkričio 1 d., http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/lyciu-lygybes-galima-tiketis-tik-2095-metais-57-463432

[6] Socialinių inovacijų fondas, tyrimo „Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje – 2014“ apžvalga, 2014 m., http://lmlo.lt/wp-content/uploads/2014/12/Tyrimo-apvalga.pdf

[7] Lietuvos statistikos departamentas, “Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2013 m.”, 2014 m. spalio 9 d., http://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=2874672

[8] Socialinių inovacijų fondas, tyrimo „Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje – 2014“ apžvalga, 2014 m., http://lmlo.lt/wp-content/uploads/2014/12/Tyrimo-apvalga.pdf

[9] “Lietuviams geriausias vadovas – vyras“, lrytas.lt, 2013 m. rugpjūčio 8 d., http://www.lrytas.lt/-13759471771373778782-lietuviams-geriausias-vadovas-vyras.htm

[10] Inga Žalėnienė, Ona Gražina Rakauskienė, Danguolė Grigolovičienė, “Lyčių lygybė Lietuvos švietimo ir mokslo sistemoje” 2013 m., http://lygybe.lt/lt/tyrimai-lygybes-srityje.html

[11] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2014

[12] Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1219/2014

[13] Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 4, 5, 6-1, 7 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas, 2014 m. liepos 15 d., Nr. XII-1023, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/92f4cc80117511e4adf3c8c5d7681e73

[14] Lygių galimybių plėtros centras, “Seimo pirmininkės prašoma grąžinti draudimą priekabiauti dėl lyties“, 2014 m. rugsėjo 11 d., http://gap.lt/lietuvos-moterys-praso-seimo-pirmininkes-sugrazinti-draudima-priekabiauti-del-lyties/

[15] Valstybinių pensijų įstatymas, 1994 m. gruodžio 22 d., Nr. I-730, 4 str. 3 d. 1 p., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=462678

[16] Lygių galimybių kontrolierius pažyma “Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymo nuostatų ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo motinoms”, 2014 m. kovo 25 d., Nr. (14)-SN-13, http://www.lygybe.lt/lt/pazymos/lytis_202.html

[17] Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, 2014 m. spalio 21 d., XIIP-2420, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=485442&p_tr2=2