Draudimas diskriminuoti

III. Diskriminacija dėl negalios

Remiantis 2013 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos metine ataskaita, 2013 m. buvo rekordiniai ne tik pagal bendrą atliktų tyrimų dėl diskriminacijos bylų skaičių, bet ir pagal tyrimų dėl diskriminacijos negalios pagrindu skaičių. Atlikti net 33 tyrimai dėl diskriminacijos šiuo pagrindu, kas sudarė daugiau nei 18% visų Tarnyboje atliktų tyrimų, ir atsidūrė trečioje vietoje skirstant tyrimus pagal diskriminacijos pagrindus.[1] Iki 2013 m. kasmet Tarnyboje šiuo pagrindu vidutiniškai būdavo atliekama 16 tyrimų, tad skundų skaičius 2013 m. išaugo daugiau nei dvigubai.

LGKT ataskaitoje nurodoma, jog daugiausia tyrimų dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu buvo atlikta pagal skundus dėl valstybės, savivaldybių įstaigų veikos (48%); 25% skundų buvo gauta prekių ir paslaugų teikimo srityje; darbo santykių srityje – 15%; švietimo srityje – 12%.[2]

2013 m. buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekiama ištirti Lietuvos gyventojų nuomonę, patirtį ir žinias apie diskriminaciją įvairių visuomenės grupių atžvilgiu. 7-8% respondentų teigė apie diskriminaciją žinantys labai daug; 8% teigė žinantys labai daug apie diskriminaciją negalios pagrindu; dažniau apie diskriminaciją dėl negalios žinojo didmiesčių gyventojai.[3]

Visuomenėje vyraujanti stigma neįgaliųjų, ypač psichikos neįgaliųjų, atžvilgiu lemia ir neįgaliųjų gyvenimo visuomenėje kokybę bei jų socialinės integracijos galimybes. Visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad dažniausiai manoma, jog psichikos negalią turintys žmonės turėtų gyventi specialiai tam pritaikytuose namuose (46%); 12% mano, kad ligoninėse; 10% – kad toliau nuo miesto, kur būtų užtikrintas jų saugumas. Tad dauguma palaiko specializuotos, nuo visuomenės izoliuotos įstaigos idėją. Tik 27% respondentų manymu, tokie žmonės gali gyventi bet kur, kaip ir visi kiti žmonės.[4]

Asmenys su negalia patiria diskriminaciją daugelyje gyvenimo sričių. Pavyzdžiui, vaikams, turintiems intelekto sutrikimą, ribojamas teisės į švietimą įgyvendinimas Lietuvoje. 2011 m. priimtas Švietimo ir mokslo ministro įsakymas numatė, jog mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo, nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. baigę pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, gali tęsti mokymąsi pagal profesinio mokymo programą arba ugdytis pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą.[5]

Nors JT Neįgaliųjų teisių konvencija įtvirtina neįgaliųjų teisę į mokslą, t. y. valstybė, siekdama įgyvendinti šią teisę nediskriminuojant ir lygiomis galimybėmis, turi užtikrinti visiems tinkamą visų lygių švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, kuriais būtų siekiama suteikti neįgaliesiems galimybę ugdyti savo asmenybę, talentus ir kūrybiškumą, taip pat savo protinius ir fizinius gebėjimus didžiausiu įmanomu mastu.[6]

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nagrinėja skundus ir veikia tik lygių galimybių ir nediskriminavimo užtikrinimo srityse. Tad Tarnybos veiklos apimtis neaprėpia viso plataus Neįgaliųjų teisių konvencijos reglamentuojamų sričių spektro.

Tačiau minėta Švietimo ir mokslo ministro įsakymo nuostata, kuri mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo (pavyzdžiui, autizmo sutrikimą turintiems vaikams), baigusiems pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, nebeleidžia tęsti mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą, realiai užkerta kelią įgyti vidurinį išsilavinimą, ir taip diskriminuoja asmenis dėl jų negalios bei pažeidžia jų teises.

Nemažai problemų užtikrinant neįgaliųjų teises kyla dėl nepritaikytos fizinės aplinkos: iki šiol į daugumos parduotuvių, kavinių, įvairias paslaugas teikiančių įmonių patalpas neįmanoma patekti su neįgaliųjų vežimėliais dėl nepritaikytos aplinkos.[7] Neįgalieji neturi prieigos ir paplūdimiuose. Netgi vadinamieji neįgaliųjų paplūdimiai nėra pritaikyti neįgaliesiems, nes mediniais takeliais jūros pasiekti nėra įmanoma.[8]

Kita problema – struktūrinė diskriminacija, kurią atskleidžia iki šiol nevykstantis Lietuvos 2010 m. ratifikuotos JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas bei stebėsena.

Konvencija įpareigoja valstybę paskirti vieną ar kelias vyriausybės institucijas, įgaliotas prižiūrėti Konvencijos įgyvendinimą; bei apsvarstyti galimybę vyriausybėje sukurti koordinacinį mechanizmą, kuris sudarytų sąlygas įvairiuose sektoriuose ir įvairiais lygmenimis imtis su Konvencijos įgyvendinimu susijusių veiksmų.[9]

Lietuvoje koordinuojančios funkcijos pavestos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, tačiau ši nėra pajėgi jų vykdyti: neegzistuoja joks mechanizmas, pagal kurį Ministerija galėtų daryti įtaką kitoms valstybės institucijoms, siekdama užtikrinti, kad jos įgyvendintų Konvencijos nuostatas savo kompetencijos srityse.[10]

Konvencija apima labai platų teisinio reguliavimo spektrą, todėl nacionalinė Konvencijos įgyvendinimo koordinavimo struktūra turi veikti aukščiausiu Vyriausybės lygmeniu bei būti įgaliota formuoti atitinkamą politiką. Taip pat Konvencija įpareigoja valstybę sukurti nepriklausomus mechanizmus, skirtus skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti šios Konvencijos įgyvendinimą.[11]

Lietuvoje Konvencijos įgyvendinimo stebėseną pavesta vykdyti Neįgaliųjų reikalų tarybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.[12] Vadovaujantis Konvencija, stebėsenos vykdymas turėtų apimti tris atskiras skatinimo, apsaugos ir kontrolės funkcijas,[13] tačiau Vyriausybės nutarimas, įtvirtinantis Konvencijos įgyvendinimo ir stebėsenos mechanizmą Lietuvoje, šių funkcijų nedetalizuoja, t. y. nenurodo, kuri iš paskirtų institucijų turėtų atlikti vieną ar kitą funkciją. Tad Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos funkcija Lietuvoje visiškai nevykdoma.

Neįgaliųjų reikalų taryba nagrinėja svarbiausius neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus ir teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministrui dėl neįgaliųjų socialinės integracijos politikos įgyvendinimo. Tarybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio.

Neįgaliųjų reikalų taryba yra sudaroma visuomeniniais pagrindais, lygiateisės partnerystės pagrindu iš valstybės institucijų ir neįgaliųjų asociacijų deleguotų atstovų.[14] Taryba nėra nepriklausomas mechanizmas, todėl neatitinka Konvencijos principų, susijusų su nacionalinių institucijų, veikiančių žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo srityje, statusu ir veikla.[15] Diskutuotinas ir Tarybos darbo efektyvumas: Taryboje septynias ministerijas atstovaujantys viceministrai į posėdžius dažniausiai nesusirenka, todėl dalis posėdžių neįvyksta nesurinkus dalyvių kvorumo (t. y. bent pusės Tarybos narių);[16] be to, vyksta dažna viceministrų kaita, todėl sunku užtikrinti Tarybos veiklos tęstinumą; stebėsenos funkcijai vykdyti Taryba neturi reikiamos informacijos iš skirtingų valdžios institucijų. Todėl realybėje Taryba yra neveiksni atlikti Konvencijoje numatytų funkcijų skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti Konvencijos įgyvendinimo.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai buvo rekomenduota kontroliuoti Konvencijos nuostatų, susijusių su lygių galimybių užtikrinimu, įgyvendinimą,[17] tačiau nebuvo deleguotos jokios konkrečios stebėsenos funkcijos. Nors Lietuvos valstybė nurodo, jog Konvencijos įgyvendinimo kontrolės funkcija apima įgaliojimus LGKT „tirti skundus dėl diskriminacijos negalios pagrindu, kontroliuoti, kad visuomenės informavimo priemonėse nebūtų diskriminacinio pobūdžio negalios pagrindu skelbimų, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, skirti administracines nuobaudas ir pan.“,[18] tačiau ši funkcija nėra įgyvendinama Konvencijos stebėsenos kontekste.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nagrinėja skundus ir veikia tik lygių galimybių ir nediskriminavimo užtikrinimo srityse.[19] Tad Tarnybos veiklos apimtis neaprėpia viso plataus Neįgaliųjų teisių konvencijos reglamentuojamų sričių spektro, pavyzdžiui, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba negali kontroliuoti, kaip yra įgyvendinamos Konvencijos nuostatos dėl asmens laisvės ir saugumo, privataus gyvenimo, būsto ir šeimos neliečiamumo, pakankamo gyvenimo lygio ir socialinės apsaugos. Akivaizdu, kad kol nebus priimti atitinkami įstatymų pakeitimai, suteikiantys teisinius įgaliojimus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai vykdyti kontrolę, Tarnyba negalės vykdyti šios funkcijos veiksmingai.

Paminėtinas ir faktas, kad Lygių galimybių kontrolierės tarnyba jau antrus metus dirba be tiesioginio vadovo: Seimas du kartus slaptu balsavimu nepritarė siūlytų kompetentingų ir keliamus reikalavimus visiškai atitinkančių kandidačių paskyrimui. Seimo vengimas paskirti kompetentingą asmenį į Lygių galimybių kontrolieriaus poziciją atspindi politikų abejingumą žmogaus teisių apsaugos klausimams bei lygių galimybių užtikrinimo pažeidžiamų grupių, įskaitant asmenų su negalia, atžvilgiu.

Paminėtina, kad nepaisant ne kartą išsakytos kritikos dėl netinkamo Konvencijos įgyvendinimo mechanizmo Lietuvoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesirengia inicijuoti jokių reformų ar pakeitimų iki JT Neįgaliųjų teisių komitetas nurodys Konvencijos įgyvendinimo trūkumus ir pateiks rekomendacijas, t. y. iki 2016 m. balandžio mėnesio, kuomet Komitetas svarstys Lietuvos oficialią pirminę ataskaitą.[20]

Pažymėtina, kad JT Neįgaliųjų teisių komitetas, apsvarstęs kitų šalių Konvencijos įgyvendinimo ataskaitas, akcentavo koordinavimo funkcijos svarbą Konvencijos įgyvendinimui, reikalavimus užtikrinti kuo aukštesnį koordinavimo lygį, stebėsenos nepriklausomumą bei adekvatų stebėsenos finansavimą.[21]

Akivaizdu, kad analogiškos pastabos dėl per žemo koordinavimo lygio, neužtikrintos bei nevykdomos nepriklausomos stebėsenos bus išsakytos ir Lietuvai. Todėl valstybė turėtų jau dabar imtis veiksmų, siekiant užtikrinti Konvencijos įgyvendinimo mechanizmo atitikimą Konvencijos nuostatoms.

Išvados ir rekomendacijos

  • Būtina sukurti koordinacinį mechanizmą Vyriausybės lygmeniu, siekiant, kad būtų sudarytos sąlygos įvairiuose sektoriuose ir įvairiais lygmenimis imtis konkrečių veiksmų, efektyviai įgyvendinant Konvencijos nuostatas.
  • Konvencijos įgyvendinimo stebėseną turi vykdyti visus nepriklausomumo principus (politinį, struktūrinį, finansinį, kt.) atitinkantis mechanizmas. Taip pat turi būti užtikrintas neįgaliųjų bei juos atstovaujančių organizacijų dalyvavimas stebėsenos mechanizme.
  • Visos valstybės institucijos privalo savo kompetencijos ribose užtikrinti Konvencijos nuostatų įgyvendinimą, siekiant lygybės ir nediskriminavimo principo neįgaliųjų atžvilgiu realizavimo.

[1] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2013 m. veiklos ataskaita, 2014 m., 44 psl., http://www.lygybe.lt/download/303/lygi%C5%B3%20galimybi%C5%B3%20kontrolieriaus%20tarnybos%20veiklos%202013%20m.%20ataskaita.pdf

[2] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2013 m. veiklos ataskaita, 2014 m., 45 psl., http://www.lygybe.lt/download/303/lygi%C5%B3%20galimybi%C5%B3%20kontrolieriaus%20tarnybos%20veiklos%202013%20m.%20ataskaita.pdf

[3] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, “Lietuvos gyventojų nuomonės dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu tyrimas“, 2013 m. spalis, http://www.lygybe.lt/download/156/prezentacija - lygybe 201310_galutinis.ppt

[4] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, “Lietuvos gyventojų nuomonės dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu tyrimas“, 2013 m. spalis, http://www.lygybe.lt/download/156/prezentacija - lygybe 201310_galutinis.ppt

[5] Švietimo ir mokslo ministro įsakymas “Dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2011 m. rugsėjo 30 d., Nr. V-1795, 2.4 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=408141&p_tr2=2

[6] JT Neįgaliųjų teisių konvencija, 2006 m. gruodžio 13 d., 24 str. 1 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=335882

[7] “Kad Šiauliuose yra neįgaliųjų, nežinojo", delfi.lt, 2013 m. birželio 11 d., http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kad-siauliuose-yra-neigaliuju-nezinojo.d?id=61598125

[8] Zita, "Neįgalieji pliaže neegzistuoja", kauno.diena.lt, 2013 m. rugpjūčio 16 d., http://kauno.diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/neigalieji-pliaze-neegzistuoja-409546#.VMeAgf6UeGV

[9] JT Neįgaliųjų teisių konvencija, 2006 m. gruodžio 13 d., 33 str. 1 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=335882

[10] Vyriausybės nutarimas ”Dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“, 2010 m. gruodžio 8 d., Nr. 1739, http://www.ndt.lt/files/File/Neigaliuju_konvencija/nr_1739.pdf

[11] JT Neįgaliųjų teisių konvencija, 2006 m. gruodžio 13 d., 33 str. 2 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=335882

[12] Vyriausybės nutarimas “Dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“, 2010 m. gruodžio 8 d., Nr. 1739, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9C9A0C6D6C0A

[13] JT Neįgaliųjų teisių konvencija, 2006 m. gruodžio 13 d., 33 str. 2 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=335882

[14] Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, 1991 m. lapkričio 28 d., Nr. I-2044, 17 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=454193

[15] JT Neįgaliųjų teisių konvencija, 2006 m. gruodžio 13 d., 33 str. 2 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=335882

[16] Vyriausybės nutarimas “Dėl Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo", 2005 m. gruodžio 23d., Nr. 1426, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=392271&p_query=&p_tr2=

[17] Vyriausybės nutarimas “Dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“, 2010 m. gruodžio 8 d., Nr. 1739, 4.2 p., 
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9C9A0C6D6C0A

[18] Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos pirminė JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaita, 2012 m., http://www.socmin.lt/public/uploads/1063_neigaliuju_konv_atask_2012m.pdf

[19] Lygių galimybių įstatymas, 2003 m. lapkričio 18 d., Nr. IX-1826, 1 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=222522&p_query=&p_tr2=

[20] Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos pirminė JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaita, 2012 m., http://www.socmin.lt/public/uploads/1063_neigaliuju_konv_atask_2012m.pdf 

[21] JT Neįgaliųjų teisių komitetas, Baigiamosios išvados, http://www.mindbank.info/collection/type/crpd_committee_concluding_observations