Draudimas diskriminuoti

VII. Diskriminacija dėl religijos

Konstitucijos 26 straipsnis deklaruoja, kad minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.[1] Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas nustato, kad visi asmenys, nepaisant jų išpažįstamos religijos, religinių įsitikinimų ar santykio su religija, įstatymui yra lygūs. Tiesiogiai ar netiesiogiai riboti jų teises ir laisves ar taikyti privilegijas draudžiama.[2]

Religinės bendruomenės ir bendrijos Lietuvoje yra skirstomos į dvi pagrindines grupes – tradicines ir kitas (netradicines) religines bendruomenes ir bendrijas.[3] Egzistuoja ir trečia, „valstybės pripažintų“ religinių bendrijų kategorija.[4] Įvairiais įstatymais tradicinėms religinėms bendruomenėms yra suteikiama daugiau teisių nei turi tradicinėmis nelaikomos religinės bendruomenės, pavyzdžiui, tradicinių religinių bendruomenių tikyba gali būti dėstoma valstybinėse mokyklose,[5] valstybė moka socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas už tradicinių religinių bendruomenių dvasininkus,[6] trukdymas atlikti religines apeigas laikomas baudžiamuoju nusižengimu tik tuo atveju, jei atliekamos valstybės pripažintos religinės bendrijos apeigos.[7] Kai kuriais atvejais religinių bendrijų diferencijavimas sukuria diskriminaciją ir religinių bendrijų narių atžvilgiu, pavyzdžiui, valstybinėse mokyklose jiems nėra sudarytos lygios galimybės su tradicinių religinių bendrijų tikybą išpažįstančiais tėvais ugdyti vaikus pagal savo religinius įsitikinimus, nors tai numato Konstitucija.[8]

Pažymėtina, kad tradicinėmis nelaikomų religinių bendruomenių nariai religinių bendruomenių skirstymo į tradicines ir netradicines panaikinimą įvardija kaip svarbiausią prioritetą kovojant prieš diskriminaciją religijos pagrindu Lietuvoje.[9]

Vienas iš svarbių religijos laisvės aspektų yra tėvų teisė auklėti savo vaikus pagal savo religiją ar įsitikinimus. 2013 m. pradžioje dalies tėvų teises pažeidžiantį įstatymo projektą, numatantį privalomą tikybos mokymą mokyklose, pasiūlė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija Seime. Pirminis Seimui pateiktas Švietimo įstatymo projektas numatė, kad tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos dalykas yra privalomas pradinio ir pagrindinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose. [10] Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad siūlomas įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta, kad valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės.[11] Jose tėvų pageidavimų mokoma tikybos.

Tradicinėms religinėms bendruomenėms yra suteikiama daugiau teisių nei turi tradicinėmis nelaikomos religinės bendruomenės, pavyzdžiui, tradicinių religinių bendruomenių tikyba gali būti dėstoma valstybinėse mokyklose, valstybė moka socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas už tradicinių religinių bendruomenių dvasininkus, trukdymas atlikti religines apeigas laikomas baudžiamuoju nusižengimu tik tuo atveju, jei atliekamos valstybės pripažintos religinės bendrijos apeigos.

Dėl prieštaravimo Konstitucijai įstatymo projektą taip pat kritikavo Švietimo ir mokslo ministras,[12] Lietuvos moksleivių sąjunga[13] ir net Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupų konferencijos pirmininkas.[14] Atsižvelgiant į vienbalsį nepritarimą projektui jo iniciatoriai pateikė pataisytą įstatymo projektą, kuriame numatyta, kad išlaikoma tėvų teisė parinkti vaikams tikybos arba etikos dalyką, tačiau tuo pačiu nustatoma, kad religijų pagrindų pažinimas yra etikos programos privalomoji dalis.[15] Pataisyto įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad į etikos dalyko programą tikslinga būtų įtraukti privalomą religinių pagrindų pažinimo dalį, kitaip tariant, leisti mokiniui, kurio tėvai ar globėjai jam parinko nekonfesinę dorinio ugdymo programą, bent susipažinti su religijos ir tikėjimo pagrindais.[16]

Lietuvos lenkų rinkimų akcija, komentuodama pataisytą pasiūlymą, teigė, kad siūlomoje programoje būtų mokoma ne tik apie krikščioniškas religijas, kurios dominuoja Lietuvoje, bet ir kitų religijų, ypač monoteistinių, judaizmo, islamo pagrindai,[17] tuo pačiu leisdami suprasti, jog pagrindinis programos tikslas nesikeičia net ir pakeitus projektą.

Sprendžiant iš aiškinamojo rašto turinio, „religijos pagrindų“ dalyko įtraukimu į etikos programą iš esmės yra siekiama apeiti tėvų apsisprendimą dėl tikybos mokymo jų vaikams ir Konstitucijos nuostatą, kad valstybės ir savivaldybių mokymo įstaigos yra pasaulietinės. Pažymėtina, kad Seimo Teisės departamentas ir pataisytąjį įstatymo projektą įvertino kaip galimai prieštaraujantį Konstitucijai,[18] tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tokio vertinimo nepalaikė.[19] Pataisytasis įstatymo projektas bus teikiamas balsavimui Seime 2015 m.

Ataskaitiniu laikotarpiu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tyrė Užsieniečių registracijos centro gyventojų skundą dėl Centro gyventojų maitinimo, neatsižvelgiant į jų religinius įsitikinimus (musulmonams būdavo teikiama kiauliena, neatsižvelgiant į tai, kad islamas draudžia valgyti šią mėsą). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 1 d. Centre gyveno 157 užsieniečiai, iš jų 55 (arba 35%) išpažįstantys musulmonų religiją. Atsižvelgiant į tai, kad galimybė maitintis pagal religinius įsitikinimus buvo apribojama dideliam asmenų ratui, buvo nuspręsta, kad šie asmenys patyrė diskriminaciją dėl religinių įsitikinimų.[20] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nusprendė, kad pareiškėjų reikalavimai yra pagrįsti, ir kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą su siūlymu pakeisti Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašą, kad būtų užtikrinta, kad maitinimas Centre būtų organizuojamas atsižvelgiant į ten gyvenančių asmenų religinius įsitikinimus.

2014 m. pradžioje Vidaus reikalų ministerija įtvirtino nuostatą, numatančią, kad jeigu apgyvendintas Centre asmuo dėl savo religinių įsitikinimų atsisako valgyti tam tikrą maisto produktą, šis maisto produktas pakeičiamas kitu (-ais), nepažeidžiant patvirtintų fiziologinių mitybos normų.[21] Po šių pakeitimų užsieniečiams leista pasirinkti iš šių maitinimo variantų – „tradicinis (su kiauliena)“ arba „vegetariškas (be mėsos)“. Tai reiškia, kad islamo religiją išpažįstantys asmenys, kurie valgo mėsą, yra priversti visais atvejais rinktis vegetarišką maistą, todėl tai nėra tinkamas nediskriminavimo religijos pagrindu principo įgyvendinimas.

Išvados ir rekomendacijos

  • Religinių bendrijų diferenciacijos, skirstymo į „tradicines“ ir „netradicines“ problemiškumas vis dar menkai suvokiamas visuomenėje, todėl būtinas visuomenės švietimas apie religijos ir tikėjimo laisvę, religines mažumas.
  • Teisės aktuose įtvirtintas religinių bendrijų skirstymas į „tradicines“ ir „netradicines“ sudaro pagrindą diskriminuoti religines bendrijas ir asmenis religijos pagrindu, todėl verta apsvarstyti tokio skirstymo panaikinimo galimybę.
  • Būtina panaikinti akivaizdžiai nepagrįstus skirtingo religinių bendruomenių traktavimo teisės aktuose atvejus, pavyzdžiui, nustatyti vienodą visų religinių bendruomenių apeigų apsaugą Baudžiamojo kodekso 171 straipsnyje.
  • Atmesti pataisytąjį Švietimo įstatymo projektą kaip pažeidžiantį tėvų teisę auklėti savo vaikus pagal savo religinius įsitikinimus, įskaitant teisę neturėti religijos.
  • Užtikrinti, kad Užsieniečių registracijos centre gyvenantiems asmenims būtų sudaryta galimybė maitintis pagal religinius įsitikinimus, neapribojant jų pasirinkimo tik „tradiciniu (su kiauliena)“ ir „vegetarišku (be mėsos)“ variantais.

[1] Konstitucija, 1992 m. spalio 25 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=465070

[2] Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, 1995 m. spalio 4 d., Nr. I-1057, 3 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=363706

[3] Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, 1995 m. spalio 4 d., Nr. I-1057, 5 ir 11 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=363706

[4] Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, 1995 m. spalio 4 d., Nr. I-1057, 6 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=363706

[5] Švietimo įstatymas, 1991 m. birželio 25 d., Nr. I-1489, 31 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=458774

[6] Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, 1994 m. liepos 18 d., Nr. I-549, 2 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=465633; Sveikatos draudimo įstatymas, 1996 m. gegužės 21 d., Nr. I-1343, 6 str. 4 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=478640

[7] Baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymas, 2000 m. rugsėjo 26 d., Nr. VIII-1968, 171 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=111555&p_tr2=2

[8] Konstitucija, 1992 m. spalio 25 d., 40 str. 1 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=465070

[9] Milda Ališauskienė, Donatas Glodenis, “Iššūkiai religinei įvairovei Lietuvoje: religinių mažumų perspektyva”, 2013 m., 45-46 psl., http://religija.lt/sites/default/files/issukiai_religinei_ivairovei-alisauskieneglodenis-a4.pdf

[10] Švietimo įstatymo 31 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių pakeitimo įstatymo projektas, 2013 m. kovo 4 d., XIIP-313, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=443812&p_tr2=2

[11] Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada Švietimo įstatymo 31 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių pakeitimo įstatymo projektui, 2013 m. kovo 20 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=444732

[12] Mindaugas Jackevičius, “D.Pavalkis prievarta tikybos mokytis neleis”, delfi.lt, 2013 m. kovo 5 d., http://www.delfi.lt/news/daily/education/dpavalkis-prievarta-tikybos-mokytis-neleis.d?id=60833059

[13] Lietuvos moksleivių sąjunga, LMS pozicija dėl Švietimo įstatymo 31 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių pakeitimo įstatymo projekto, 2013 m. kovo 4 d., http://www.moksleiviai.lt/files/pozicijos/pozicija_del_tikybos_privalomojo_dalyko_ivedimo.pdf

[14]LLRA siekiui įvesti privalomą tikybos mokymą prieštarauja ir premjeras, ir Lietuvos Vyskupų Konferencija”, bernardinai.lt, 2013 m. kovo 13 d., http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-03-13-llra-siekiui-ivesti-privaloma-tikybos-mokyma-priestarauja-ir-premjeras-ir-lietuvos-vyskupu-konferencija/97173

[15] Švietimo įstatymo 31 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių pakeitimo įstatymo projektas, 2013 m. gegužės 23 d., XIIP-313(2), http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=449207&p_tr2=2

[16] Švietimo įstatymo 31 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas, 2013 m. gegužės 23 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=449209

[17] “Sukritikuoti dėl privalomo tikybos mokymo lenkai siūlys mokyti religijos”, delfi.lt, 2013 m. kovo 21 d., http://www.delfi.lt/news/daily/education/sukritikuoti-del-privalomo-tikybos-mokymo-lenkai-siulys-mokyti-religijos.d?id=60959681

[18] Teisės departamento išvada dėl Švietimo įstatymo 31 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių pakeitimo įstatymo projekto, 2013 m. gegužės 29 d.

[19] Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada Švietimo įstatymo 31 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių pakeitimo įstatymo projektui, 2013 m. gegužės 29 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=449604

[20] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2013 m. veiklos ataskaita, 2014 m., 38-43 psl., http://www.lygybe.lt/download/303/lygi%C5%B3%20galimybi%C5%B3%20kontrolieriaus%20tarnybos%20veiklos%202013%20m.%20ataskaita.pdf

[21] Vidaus reikalų ministro įsakymas ”Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1V-340 „Dėl Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, 2014 m. sausio 31 d., Nr. 1V-42, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/8e67fc008a6b11e3adad91663975b89f