Draudimas diskriminuoti

V. Diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinio tapatumo

1993 m. įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pataisoms, Lietuva dekriminalizavo homoseksualius santykius, tačiau ir po 20 metų diskriminacijos ir netolerancijos apraiškų gausu įvairiose srityse. Paradoksalu, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gaunamų skundų dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu skaičius ir toliau išlieka žemas. 2013 m. negauta nei vieno skundo, o 2014 m. buvo atlikti 3 tyrimai.

Pagal tarptautinės LGBTI (lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių asmenų) organizacijos ILGA-Europe sudaromą LGBTI teisių indeksą Lietuva 2013 m. užėmė 31, o 2014 m. – 33 vietą tarp 49 Europos valstybių. Valstybės buvo vertinamos, atsižvelgiant į įstatymus, apibrėžiančius lygybę ir nediskriminavimą, santuokos ir partnerystės teises, neapykantos kalbą, teisinį lyties keitimo pripažinimą, susirinkimų, bendruomenių ir saviraiškos laisvę bei galimybę asmenims, persekiojamiems dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinio identiteto, kreiptis dėl prieglobsčio.[1]

Lietuvos karių ir kariūnų apklausa atskleidė, kad ši visuomenės grupė dar mažiau tolerantiška homoseksualių asmenų atžvilgiu – net 71,5% respondentų nenorėtų gyventi šalia homoseksualių asmenų ir 70% nenorėtų su jais dirbti.

Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė visuomenės netoleranciją seksualinių mažumų atžvilgiu. Nors 52% respondentų mano, jog homoseksualūs asmenys turi turėti tokias pat galimybes darbo rinkoje kaip ir heteroseksualūs asmenys, tačiau net 42% teigė, jog bijotų, jei jų vaikų mokytoja (-as) būtų homoseksuali (-us); 37% nenorėtų priklausyti jokiai organizacijai, kuri turi homoseksualių narių; 35% nerinktų kandidato į Seimą ar savivaldybės tarybą, jei jis/ji atvirai pripažintų savo homoseksualumą; 26% sutinka su nuomone, jog homoseksualių žmonių santykiai turėtų būti įteisinti ne santuokos, bet partnerystės sutartimi. Pusė (50%) apklaustųjų mano, jog jų santykiai su kaimynais nepasikeistų, jei sužinotų, jog kaimynystėje gyvena tos pačios lyties pora; 30% tokiu atveju stengtųsi su kaimynais nebendrauti; 4% apie tai įspėtų kitus kaimynus; 3% imtųsi priemonių tos pačios lyties porą iškeldinti; dar 2% teigė, jog įspėtų kaimynus, turinčius mažų vaikų. Patekę į situaciją, kuomet įžeidžiančiai, paniekinamai kalbama apie homoseksualius žmones, dažniausiai žmonės stengtųsi likti neutraliais (46%), 22% mėgintų pakeisti pokalbio temą, 12% atvirai paprieštarautų tokiam elgesiui, 5% entuziastingai palaikytų pokalbį.[2] Lietuvos karių ir kariūnų apklausa atskleidė, kad ši visuomenės grupė dar mažiau tolerantiška homoseksualių asmenų atžvilgiu – net 71,5% respondentų nenorėtų gyventi šalia homoseksualių asmenų ir 70% nenorėtų su jais dirbti.[3]

2013 m. liepos 27 d. Lietuvoje įvyko antrosios eitynės „Už lygybę“, tačiau 62% apklaustų Lietuvos gyventojų teigė nepritariantys joms, 15,2% apklaustųjų išreiškė paramą, o 15,8% teigė šiuo klausimu neturintys nuomonės.[4] Be to, leidimas eitynių dalyviams žygiuoti Gedimino prospektu buvo išduotas tik po 7 mėnesių teismų maratono.[5] O eitynių metu sulaukta ne tik priešiškai nusiteikusių asmenų protestų, bet ir išpuolių.[6] Iš viso dėl su eitynėmis susijusių incidentų į policijos komisariatus pristatyti 28 asmenys. Pradėti du ikiteisminiai tyrimai (vienas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir vienas dėl disponavimo narkotikais), surašyta 16 administracinės teisės pažeidimo protokolų už nedidelį chuliganizmą, fiksuoti 6 teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo atvejai, sužeistas vienas policijos pareigūnas.[7]

Lietuvoje vis dar išlieka baimė prisipažinti apie savo seksualinę orientaciją viešai. Internetinė vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais, apklausa, vydyta 38 Europos šalyse atskleidė, kad 24% respondentų iš Lietuvos atsakė, kad jų seksualinę oriantaciją žino tik artimiausi žmonės.[8] Tokius rezultatus patvirtina ir Lietuvos visuomenės tyrimas: 71% respondentų nurodė savo aplinkoje nepažįstantys homoseksualių asmenų; 12,8% sakė tiksliai nežinantys, bet įtariantys, kad jų aplinkoje yra gėjų ar lesbiečių; o homoseksualus Lietuvoje pažįsta tik kas dešimtas gyventojas – 11,4%.[9] Be to, Lietuvoje kas antras vyras turėjo smurtinės patirties dėl to, kad kažkas žinojo ar įtarė, kad jis homoseksualus. Jaunesni vyrai nurodė smurtą patyrę dažniau.[10]

Nuotraukoje – eitynės “Už lygybę”, 2013 m., www.lrt.lt

Nepaisant tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų ir Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl šeimos sampratos, Seime buvo teikiamas ne vienas įstatymo projektas, tiesiogiai ar netiesiogiai įtvirtinantis diskriminacines nuostatas seksualinių mažumų atžvilgiu. Vienas Seimo narys užregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, draudžiančias įsivaikinti Lietuvos piliečius tos pačios lyties asmenų poroms.[11] Taip pat pateiktas pasiūlymas dėl Konstitucijos 38 straipsnio pataisos, kuri šeimą susietų su santuoka bei tėvyste ir motinyste.[12] Pakartotinai buvo teikiamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, siūlančios numatyti administracinę atsakomybę už Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – šeimos – viešą niekinimą kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais veiksmais.[13] Kaip ir anksčiau teikti pasiūlymai, šiomis pataisomis siekta įtvirtinti administracinę atsakomybę už eitynes už LGBT asmenų teises.

Taip pat buvo pateiktos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis siekta numatyti, jog seksualinio elgesio ar seksualinės praktikos, įsitikinimų ar pažiūrų kritika arba aptarimas, arba įtikinėjimas pakeisti tokį elgesį, praktiką, įsitikinimus ar pažiūras, savaime nelaikoma tyčiojimusi, niekinimu, neapykantos skatinimu, diskriminavimu ar skatinimu diskriminuoti.[14] Nei vienas iš siūlomų įstatymų projektų nebuvo priimtas.

Vienas Seimo narys viešai išreikšdamas palaikymą Rusijoje priimtam įstatymui, draudžiančiam netradicinių santykių “propagavimą”, ragino panašias sankcijas įvesti ir Lietuvoje.[15] Vyriausioji rinkimų komisija atsisakė įregistruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumui, kad būtų ribojama informacijos apie homoseksualius asmenis sklaida. Kauno politikas patariamąjį referendumą siūlė rengti dėl formuluotės, kad „bet kokia informacija, susijusi su homoseksualizmo propagavimu, visuomenės informavimo priemonėse būtų skelbiama tik po 22 valandos“. Iniciatyvai nepritarta, nes referendumu siekita riboti tam tikros asmenų grupės teises.[16]

Netolerancijos ir diskriminacijos apraiškų seksualinių mažumų atžvilgiu gausu ir kitose srityse. Pavyzdžiui, Europos Parlamento rinkimuose dalyvavusi Tautininkų sąjunga pasirinko netradicinį reklamos būdą ir automobilį papuošė prieš seksualines mažumas nukreiptu šūkiu.[17] Taip pat buvo sustabdytas pasakų rinkinio „Gintarinė širdis“ platinimas, kadangi dviejose istorijose kalbama apie tos pačios lyties porų meilę.[18] Populiarus LGBT asmenų kelionių portalas Lietuvą įrašė tarp dešimties pasaulio šalių, į kurias LGBT asmenys raginami nevykti.[19]

Išvados ir rekomendacijos

  • Visuomenės apklausų rezultatai, siūlyti teisės aktų projektai, pasipriešinimas eitynėms bei kiti prieš seksualinines mažumas nukreipti veiksmai, atskleidžia vis dar stiprų Lietuvos žmonių nepakantumą šios grupės atžvilgiu. Toks požiūris atbaido asmenis prisipažinti apie savo seksualinę orientaciją net artimiesiems.
  • Nors nei vienas iš seksualines mažumas tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojančių įstatymų projektų nebuvo priimtas, tačiau vien jų pateikimas bei siekis organizuoti referendumą dėl informacijos, susijusios su homoseksualumu, ribojimo, atskleidžia, kad politikos veikėjai ignoruoja Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir rinkėjimų palankumo siekia populistiniais sprendimais.

[1] “Pagal „LGBTI teisių“ apsaugą Lietuva – tarp Italijos ir Andoros“, lzinios.lt, 2014 m. gegužės 13 d. http://lzinios.lt/lzinios/Lietuvoje/pagal-lgbti-teisiu-apsauga-lietuva-tarp-italijos-ir-andoros/179578

[2] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, “Lietuvos gyventojų nuomonės dėl diskriminacijos įvairių visuomenės grupių atžvilgiu tyrimas“, 2013 m. spalis, 44 skaidrė, http://lygybe.lt/lt/tyrimai-lygybes-srityje.html

[3] Eglė Samoškaitė, “Kariuomenėje atliktas tyrimas, kurį paskatino V. Tomaševskis ir gėjų eitynės“, delfi.lt, 2013 m. spalio 25 d., http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kariuomeneje-atliktas-tyrimas-kuri-paskatino-v-tomasevskis-ir-geju-eitynes.d?id=63120322

[4] Mindaugas Jackevičius, “71 proc. homoseksualų nepažįsta, 62 proc. jų eitynėms nepritaria“, delfi.lt, 2013 m. kovo 4 d., http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/71-proc-homoseksualu-nepazista-62-proc-ju-eitynems-nepritaria.d?id=60784743

[5] Mindaugas Jackevičius, “Homoseksualai atkovojo Gedimino prospektą“, delfi.lt, 2013 m. liepos 30 d., http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/homoseksualai-atkovojo-gedimino-prospekta.d?id=61967879

[6] Mindaugas Jackevičius, “Užfiksuota, kas į eitynių dalyvius svaidė kiaušinius“, delfi.lt, 2013 m. liepos 29 d., http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/uzfiksuota-kas-i-eityniu-dalyvius-svaide-kiausinius.d?id=61956473

[7] “Vilniuje vyko eitynės „Už lygybę““, lrt.lt, 2013 m. liepos 27 d., http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/22358/vilniuje_vyko_eitynes_uz_lygybe_

[8] Mindaugas Jackevičius, “Lietuvos homoseksualai nėra ištvirkę“, delfi.lt, 2013 m. lapkričio 7 d., http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvos-homoseksualai-nera-istvirke.d?id=63229630

[9] Mindaugas Jackevičius, “71 proc. homoseksualų nepažįsta, 62 proc. jų eitynėms nepritaria“, delfi.lt, 2013 m. kovo 4 d., http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/71-proc-homoseksualu-nepazista-62-proc-ju-eitynems-nepritaria.d?id=60784743

[10] Mindaugas Jackevičius, “Lietuvos homoseksualai nėra ištvirkę“, delfi.lt, 2013 m. lapkričio 7 d., http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvos-homoseksualai-nera-istvirke.d?id=63229630

[11] Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, 2014 m. sausio 27 d., XIIP-1469(2), http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=464939&p_tr2=2

[12] Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas, 2013 m. lapkričio 15 d., XIIP-1217, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=459884&p_tr2=2

[13] Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 259(1) straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 188(21) straipsniu įstatymo projektas, 2014 m. sausio 15 d., XIP-4490(3), http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=464145&p_tr2=2

[14] Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio papildymo įstatymo projektas, 2013 m. birželio 11 d., XIIP-687, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=450517&p_tr2=2

[15] “P. Gražulis: Lietuva ir visa ES turi sekti Rusijos pavyzdžiu“, delfi.lt, 2013 m. liepos 2 d., http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/p-grazulis-lietuva-ir-visa-es-turi-sekti-rusijos-pavyzdziu.d?id=61756063

[16] “VRK neleido rinkti parašų referendumui dėl „homoseksualizmo propagavimo“ ribojimo“, balsas.lt, 2013 m. rugpjūčio 5 d., http://balsas.tv3.lt/naujiena/746456/vrk-neleido-rinkti-parasu-referendumui-del-homoseksualizmo-propagavimo-ribojimo  

[17] Martynas Čerkauskas, “Naujas rinkimų arkliukas: gėjai ir Conchita Wurst“, lrytas.lt, 2014 gegužės 14 d., http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/naujas-rinkimu-triukas-gejai-ir-conchita-wurst.htm

[18] Jūratė Juškaitė, “Uždraustos pasakų knygos autorė Neringa Dangvydė: „Protu sunku suvokti, bet tai faktas – Lietuvoje veikia knygų cenzūra““, 15min.lt, 2014 m. birželio 3 d., http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/interviu/uzdraustos-pasaku-knygos-autore-neringa-dangvyde-protu-sunku-suvokti-bet-tai-faktas-lietuvoje-veikia-knygu-cenzura-599-431218

[19] Out Traveler, “10 vietų, į kurias neturėtų vykti LGBT keliautojai“, 2015 m. sausio 12 d., http://www.outtraveler.com/features/2015/01/12/10-places-lgbt-travelers-should-never-visit; “Gėjų turizmas – neišnaudota niša?“ alfa.lt, 2015 m. vasario 10 d., http://www.alfa.lt/straipsnis/49802226/geju-turizmas-neisnaudota-nisa