Draudimas diskriminuoti

IV. Diskriminacija dėl tautybės ir etninės kilmės

2013 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos gauti skundai dėl rasės, tautybės, kalbos, kilmės, etninės priklausomybės sudarė 5% nuo visų Tarnyboje nagrinėtų skundų.[1] Nuo 2010 m. skundų skaičius Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl rasės, tautybės, kalbos, kilmės, etninės priklausomybės tendencingai mažėjo, tačiau 2014 m. jų skaičius nežymiai išaugo.[2] Skundai, kuriuose pareiškėjai nurodo diskriminaciją švietimo srityje, sudarė daugumą.[3]

Neigiamą Lietuvos visuomenės požiūrį kitų tautybių, kilmės ar etninės priklausomybės asmenų atžvilgiu aiškiai iliustruoja 2013 m. visuomenės nuomonės apklausos rezultatai. Lietuvos žmonės tarp grupių, kurių nenorėtų matyti kaip savo kaimynų, įvardija ukrainiečius (5%), rusus (5%), baltarusius (6%), lenkus (8%), moldavus (9%), gruzinus (11%), turkus (12%), kazachus (14%), žydus (15%), kinus (18%).[4] Dar nepalankiau vertinamos pakistaniečių (23%), čečėnų (36%) ir romų (čigonų) (66%) etninės grupės.[5] Turėti juodaodžių kaimynų nenorėtų 18% apklaustųjų.[6]

Sociologiniai tyrimai rodo, kad daugiausia diskriminaciją tautiniu pagrindu Lietuvoje patiria romai.[7] Visuomenės nuostatų apklausa rodo, jog romai išlieka nemėgstamiausia visuomenės etnine grupe: 48% respondentų nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje su romais (čigonas) (2012 m. – 43,1%, 2011 m. – 42% respondentų).[8] 60,7% respondentų teigia, kad per pastaruosius 5 metus jų nuomonė apie romus (čigonus) pablogėjo (2012 m. taip teigiančiųjų buvo 63,6%).[9]

2014 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba savo iniciatyva tyrė galimą diskriminacijos tautiniu pagrindu atvejį Kauno bei Jurbarko ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Per muzikos pamokėles ruošiantis Užgavėnėms vaikai buvo mokomi tokio turinio dainelės:

„Smarkiai plaka čigonėlį,
Kai papjauna avinėlį,
Vai plaka ir vėl plaka, kai papjauna avinėlį.
Čigonėliui duos, duos,
Prisirišę prie tvoros,
Vai duos ir vėl duos, prisirišę prie tvoros.
Už viščiukų vogimą,
Už paršiukų smaugimą,
Oi lylia, oi lylia, už viščiukų vogimą,
Oi lylia, oi lylia, už paršiukų smaugimą.“

Lygių galimybių kontrolierės tarnyba pažymėjo, jog „įvertinus mūsų visuomenės aiškiai išreikštą stereotipinį požiūrį į tam tikras tautines mažumas, nereikėtų aštrinti priešpriešos tarp atskirų tautinių grupių ir formuoti vaikams atitinkamas nuostatas jų atžvilgiu“ ir rekomendavo patikslinti Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašą.[10]

Neigiamai vertintinos 2014 m. priimtos Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos, numatančios, jog į pasus, išduodamus nuo 2015 m. sausio 1 d., piliečio rašytiniu prašymu gali būti įrašoma jo tautybė.[11] Nors įrašas apie tautybę pase nebus privalomas ir bus daromas tik piliečio prašymu, tokia nuostata sudaro prielaidas diferencijuoti žmones pagal jų tautybę ir yra bloga praktika kovojant su diskriminacija ar tautinės nesantaikos kurstymu šalyje.

Nors įrašas apie tautybę pase nebus privalomas ir bus daromas tik piliečio prašymu, tokia nuostata sudaro prielaidas diferencijuoti žmones pagal jų tautybę ir yra bloga praktika kovojant su diskriminacija ar tautinės nesantaikos kurstymu šalyje.

2014 m. lapkričio 24 d. Vyriausybės nutarimu buvo įsteigtas Tautinių mažumų departamentas prie Vyriausybės, kuris veiklą pradės 2015 m. liepos 1 d.[12] Vyriausybė atsižvelgė į Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinių institucijų kritiką, kurios ne kartą akcentavo, kad tautinių mažumų politikos formavimo funkcijų išskirstymas Kultūros ir Švietimo ministerijoms lėmė tai, jog tautinių mažumų politika tapo neprioritetiniu klausimu nei vienai iš ministerijų.

Tautinių mažumų teisių apsaugai skiriamo dėmesio stoka turėjo neigiamų pasekmių šių teisių užtikrinimui, ypač švietimo, užimtumo sferose. Be to, akivaizdu, kad vien tik tautinių mažumų kultūros teisių puoselėjimas nėra tinkamas valstybės įsipareigojimų, įgyvendinant Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas, vykdymas.[13] Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva nuo 2010 m. neturi Tautinių mažumų apsaugos įstatymo, ir dėl šios teisinės spragos Lietuva iš esmės nėra nustačiusi, kaip realizuoti Konvencijos bendrąsias nuostatas, įskaitant vardų, pavardžių ir gatvių pavadinimų tautinių mažumų kalbomis rašymą.[14]

Kultūros ministerijos parengtas Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015-2020 metų veiklos planas siekia mažinti romų diskriminaciją ir socialinę atskirtį, skatinti romų dalyvavimą visuomenės gyvenime, didinti romų bendruomenės sąmoningumą ir visuomenės toleranciją.[15] Teigiamai vertintina tai, kad rengiant veiksmų planą buvo konsultuojamasi su nevyriausybinėmis romų ir žmogaus teisių organizacijomis ir numatyta įtraukti svarbias priemones švietimo, užimtumo, sveikatos apsaugos ir kultūros teisių srityje. Tačiau kritikuotina ribota dokumento galia, įpareigojant kitas ministerijas ir savivaldybes vykdyti numatytas priemones: Kultūros ministro įsakymu tvirtinamas veiksmų planas tik rekomenduoja savivaldybėms įgyvendinti numatytas priemones, o visoms įgyvendinančioms institucijoms savanoriškai prisidėti finansuojant šias priemones.

Vilniuje vangiai sprendžiama romų būsto problema, tokiu būdu toliau skatinant romų bendruomenės etninę segregaciją. Nors tarptautinės institucijos – Europos Komisija, JT Žmogaus teisių taryba, JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas, Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją – pateikė Lietuvai rekomendacijas dėl būsto problemų sprendimo, realaus proceso niekas neinicijuoja.

Šios problemos sprendimas turi būti kompleksiškas: romų integracijos strateginiai dokumentai turėtų būti tvirtinami Vyriausybės nutarimu (o ne atskiro ministro įsakymu), nustatant prioritetinius tikslus, užtikrinančius būtiną tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Tik tokiu atveju būtų galima sulaukti žingsnių tinkama linkme, sprendžiant romų būsto problemas.[16]

Kirtimų mikrorajone tęsiasi 1970-1980 m. pastatytų statinių griovimas, nesiimant jokių sisteminių būsto prieinamumo užtikrinimo priemonių.[17] 2014 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo romų šeimą nugriauti savo gyvenamus pastatus, nepaisant fakto, kad name gyveno du nepilnamečiai vaikai ir ligotas vyras, o šeima socialinio būsto laukė jau 10 metų.[18] Romų bendruomenės centro duomenimis, per 2013-2014 m. vyko bent 6 teismo posėdžiai dėl romų apgyvendintų pastatų griovimo.[19] Gyvenamųjų statinių Kirtimuose griovimas dažniausiai vyksta tuomet, kai asmenys iš būsto būna laikinai išvykę.[20]

Aplinkos ministerijos Statybos priežiūros departamentas registruoja romų gyvenamus statinius Kirtimuose kaip neteisėtus ir imasi teisinių procedūrų jiems nugriauti, tačiau nėra siūlomi jokie alternatyvūs sprendimai dėl būsto.[21] Tokie valstybės institucijų veiksmai kelia nerimą, nes akcentuojami tik teisėtai vykdomo statinių griovimo aspektai, tačiau nekalbama apie valstybės pareigą imtis veiksmų, užtikrinant į gatvę išmestų žmonių, ypatingai šeimų su vaikais, aprūpinimą būstais, integruojant juos į darbo rinką, bei užtikrinant vaikams realias galimybes lankyti mokyklas.[22]

2015 m. pradžioje pasirodė informacija, jog Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo rengti projektą, kuriuo siekiama iškraustyti romus į naujai pastatytą kaimą.[23] Tokia iniciatyva, kuomet romų bendruomenė iš vieno “geto” yra perkeliama į kitą, neprisideda prie bendruomenės socialinės integracijos didinimo, nesprendžią jų socialinės atskirties, diskriminacijos ir skurdo problemų, o priešingai – toliau prisideda prie jų stigmatizavimo ir išstūmimo iš visuomenės. Stokojama suvokimo, kad asmenų grupės atskyrimas, iškėlimas toliau nuo visuomenės, yra tipiškas izoliacijos sukūrimo mechanizmas, garantuojantis atskirties gilėjimą.

Lietuvoje vis dar pasigendama sisteminės valstybės politikos, siekiant užkirsti kelią ankstyvam romų vaikų pasitraukimui iš ugdymo proceso, teikiant ugdymo procesui reikalingą paramą mokykloms ir užtikrinant pastovų bendradarbiavimą su romų vaikų tėvais šiame procese. Švietimo įstatymo nuostatos numato Lietuvos gyventojų teisę ir pareigą mokytis, o valstybę įpareigoja imtis priemonių užtikrinti kiekvieno vaiko lygias galimybes mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.[24] Taip pat garantuojamas švietimo prieinamumas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių;[25] mokiniai, turintys mokymosi sunkumų, yra laikomi turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad ugdymo organizavimo procese nėra atsižvelgiama į nelygias vaikų mokymosi galimybes: teikiant bendrąsias paslaugas visiems vaikams, neįvertinami specifiniai atskirų grupių poreikiai.[26]

Iniciatyva, kuomet romų bendruomenė iš vieno “geto” yra perkeliama į kitą, neprisideda prie bendruomenės socialinės integracijos didinimo, nesprendžią jų socialinės atskirties, diskriminacijos ir skurdo problemų, o priešingai – toliau prisideda prie jų stigmatizavimo ir išstūmimo iš visuomenės. Stokojama suvokimo, kad asmenų grupės atskyrimas, iškėlimas toliau nuo visuomenės, yra tipiškas izoliacijos sukūrimo mechanizmas, garantuojantis atskirties gilėjimą.

Lietuvos romų išsilavinimo rodikliai vis dar ženkliai skiriasi nuo šalies vidurkio, o augant bendriems Lietuvos gyventojų išsilavinimo rodikliams, Lietuvos romų išsilavinimas auga tik žemiausiame – pradinio ir pagrindinio ugdymo – lygmenyje.

Lietuvos romų išsilavinimo rodikliai vis dar ženkliai skiriasi nuo šalies vidurkio, o augant bendriems Lietuvos gyventojų išsilavinimo rodikliams, Lietuvos romų išsilavinimas auga tik žemiausiame – pradinio ir pagrindinio ugdymo – lygmenyje. Ugdymo proceso organizavimo problemos – negebėjimas identifikuoti romų vaikų socialinių bei ugdymo poreikių bei teikti tikslines savalaikes paslaugas lemia, kad nemaža dalis romų vaikų anksti pasitraukia iš švietimo sistemos, tokiu būdu valstybė tęsia ydingą ratą, kuomet karta po kartos neturi galimybių ir gebėjimų pasirūpinti savimi bei integruotis į visuomenę. Darytina išvada, kad švietimo sistema neužtikrina socialinio teisingumo ir lygių galimybių ugdymo procese.[27] Pastebimas Šveitimo ir mokslo ministerijos vadovybės nenoras bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis romų etninės grupės klausimais.[28]

Išvados ir rekomendacijos

  • Neigiamai vertintinos 2014 m. priimtos Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos, įtvirtinusios galimybę į pasą įrašyti asmens tautybę. Toks reglamentavimas sudaro prielaidas asmenų diskriminacijai.
  • Teigiamai vertintinas Vyriausybės nutarimas steigti Tautinių mažumų departamentą. Siekiant toliau stiprinti tautinių mažumų teisių apsaugą valstybėje, būtina priimti teisės aktus, įgyvendinančius Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas.
  • Romų integracijos į Lietuvos visuomenę veiksmų planą 2015-2020 m. rengia Kultūros ministerija. Visgi rengiamo dokumento galia, įpareigojant kitas ministerijas ir savivaldybes vykdyti numatytas priemones, ribota, todėl Romų integracijos programą ir veiksmų planą turėtų tvirtinti Vyriausybė, įpareigodama visas atsakingas institucijas vykdyti programoje numatytas priemones ir skirti lėšų jų įgyvendinimui.
  • Būsto prieinamumo klausimai ypač Vilniaus savivaldybėje vangiai sprendžiami. Romų gyvenamų statinių Kirtimuose griovimas, neišsprendus joje gyvenančių žmonių būsto problemų ir nepateikus sisteminių sprendimų, tik baugina žmones, žemina jų orumą, pažeidžia suaugusiųjų ir vaikų teises.
  • Lietuvoje vis dar pasigendama sisteminės valstybės politikos, siekiant užkirsti kelią ankstyvam romų vaikų pasitraukimui iš ugdymo proceso, teikiant ugdymo procesui reikalingą paramą mokykloms ir užtikrinant pastovų bendradarbiavimą su romų tėvais. Sprendžiant romų būsto, švietimo ir kitų socialinių paslaugų klausimus, būtinas valstybės institucijų ir savivaldybių bendradarbiavimas.

[1] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2013 m. veiklos ataskaita, 2014 m., 57 psl., http://www.lygybe.lt/download/303/lygi%C5%B3%20galimybi%C5%B3%20kontrolieriaus%20tarnybos%20veiklos%202013%20m.%20ataskaita.pdf

[2] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2014 m. veiklos ataskaita, 2015 m., 64 psl., http://www.lygybe.lt/download/482/lygi%C5%B3%20galimybi%C5%B3%20kontrolieriaus%20tarnybos%202014%20m.%20ataskaita.pdf

[3] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2014 m. veiklos ataskaita, 2015 m., 69 psl., http://www.lygybe.lt/download/482/lygi%C5%B3%20galimybi%C5%B3%20kontrolieriaus%20tarnybos%202014%20m.%20ataskaita.pdf

[4] Etninių tyrimų institutas, “2013 m. Visuomenės nuostatų tyrimas“, 2013 m., 2 psl., http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2010/02/Visuomen%C4%97s-nuostatos-2013.pdf

[5] Etninių tyrimų institutas, “2013 m. Visuomenės nuostatų tyrimas“, 2013 m., 2 psl., http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2010/02/Visuomen%C4%97s-nuostatos-2013.pdf

[6] Etninių tyrimų institutas, “2013 m. Visuomenės nuostatų tyrimas“, 2013 m., 2 psl., http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2010/02/Visuomen%C4%97s-nuostatos-2013.pdf

[7] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2014 m. veiklos ataskaita, 2015 m., 66 psl., http://www.lygybe.lt/download/482/lygi%C5%B3%20galimybi%C5%B3%20kontrolieriaus%20tarnybos%202014%20m.%20ataskaita.pdf

[8] Etninių tyrimų institutas, “Etninės ir socialinės grupės Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir jų kaita“, 2011 m., 146 psl., http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2012/03/EtSt_Pilinikaite-Sotirovic_Zibas_2011.pdf

[9] Etninių tyrimų institutas, “2013 m. Visuomenės nuostatų tyrimas“, 2013 m., http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2010/02/Visuomen%C4%97s-nuostatos-2013.pdf

[10] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2014 m. veiklos ataskaita, 2015 m., 67-68 psl., http://www.lygybe.lt/download/482/lygi%C5%B3%20galimybi%C5%B3%20kontrolieriaus%20tarnybos%202014%20m.%20ataskaita.pdf

[11] Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas, 2014 m. gruodžio 23 d., Nr. XII-1519, 5 str. 6 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=493262&p_tr2=2

[12] Vyriausybės nutarimas “Dėl biudžetinės įstaigos Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės steigimo”, 2014 m. lapkričio 24 d., Nr. 1300, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/0909fc30756a11e4805fa6cb12e2ef99

[13] Ministras pirmininkas, “Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo “Dėl biužetinės įstaigos Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės steigimo” nutarimo projekto, 2014 m. lapkričio 24 d., Nr. 71-4193, http://www.lrv.lt/Posed_medz/2014/141124/01.pdf

[14] Ieva Rudytė, “Asmenvardžių rašymo problema. Pokalbis su advokato padėjėja Evelina Baliko”, manoteises.lt, 2014 m. gegužės 5 d., http://manoteises.lt/straipsnis/asmenvardziu-rasymo-problema-pokalbis-su-advokato-padejeja-evelina-baliko/

[15] Kultūros ministro įsakymas “Dėl romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015–2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“, 2015 m. sausio 29 d., Nr. ĮV-48, 1 d., https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4a774b20a7c711e4a82d9548fb36f682

[16] Dovilė Gailiūtė, “Asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisė į būstą“, 2013 m., 351-401 psl.

[17] Dovilė Gailiūtė, “Asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisė į būstą“, 2013 m., 351-401 psl.

[18] Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-302-465/2014

[19] Romų bendruomenės centras, duomenys teikti telefonu 2015 m. sausio 22 d.

[20] UPR Info, “Lietuva: vidurio termino įgyvendinimo vertinimas”, 2014 m., 9 psl., http://www.upr-info.org/followup/assessments/session26/lithuania/MIA-Lithuania.pdf

[21] UPR Info, “Lietuva: vidurio termino įgyvendinimo vertinimas”, 2014 m., 9 psl., http://www.upr-info.org/followup/assessments/session26/lithuania/MIA-Lithuania.pdf

[22] Lietuvos žmogaus teisių centras, “Namų griovimas nesprendžia socialinių problemų“, 2014 m. kovo 18 d., http://manoteises.lt/straipsnis/namu-griovimas-nesprendzia-socialiniu-problemu/

[23] Violeta Grigaliūnaitė, “Vilniaus romams vietoj taboro ir narkotikų Kirtimuose ketinama siūlyti naują kaimą ir arklius“, 15min.lt, 2015 m. kovo 30 d., http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vilniaus-romams-vietoj-taboro-ir-narkotiku-kirtimuose-ketinama-siulyti-nauja-kaima-ir-arklius-56-493567

[24] Švietimo istatymas, 1991 m. birželio 25 d., Nr. I-1489, Trečias skirsnis “Švietimo prieinamumas ir kokybė”, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=458774

[25] Švietimo istatymas, 1991 m. birželio 25 d., Nr. I-1489, Trečias skirsnis “Švietimo prieinamumas ir kokybė”, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=458774

[26] Vita Petrušauskaitė, “Ankstyvas romų vaikų pasitraukimas iš švietimo sistemos Vilniaus mieste: švietimo lauko analizė”, 2014 m.

[27] Vita Petrušauskaitė, “Ankstyvas romų vaikų pasitraukimas iš švietimo sistemos Vilniaus mieste: švietimo lauko analizė”, 2014 m.

[28] UPR Info, “Lietuva: vidurio termino įgyvendinimo vertinimas”, 2014 m., 14 psl., http://www.upr-info.org/followup/assessments/session26/lithuania/MIA-Lithuania.pdf