Teisė į teisingą teismą

I. Įtariamųjų teisės

2013-2014 m. laikotarpiu Lietuva į nacionalinę teisę turėjo perkelti dvi ES direktyvas, nustatančias minimalius standartus dėl įtariamojo teisės į vertimo paslaugas ir teisės į informaciją baudžiamojo proceso metu: 2010 m. ES direktyvą dėl teisės į vertimo paslaugas baudžiamajame procese (toliau – Vertimo direktyva)
[1] ir 2012 m. ES direktyvą dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (toliau – Informacijos direktyva).[2]

Vertimo direktyva nustato, kad asmuo nuo tapimo įtariamuoju iki baudžiamojo proceso pabaigos turi teisę į vertimo paslaugas, jei jis nesupranta proceso kalbos ar ja nekalba (pavyzdžiui, jei reikalingas gestų kalbos vertėjas). Atliekant procesinius veiksmus ir teismo posėdžiuose kalba bei dokumentų esmė įtariamajam turi būti verčiami žodžiu, o svarbiausių procesinių dokumentų kopijos taip pat turi būti išverčiamos raštu. Direktyvoje numatytos vertimo paslaugos teikiamos neatlygintinai.

Informacijos direktyva užtikrina asmens teisę nuo tapimo įtariamuoju momento gauti informaciją apie pagrindines savo procesines bei gynybos teises, ir žinoti kuo yra įtariamas. Įtariamasis ar jo advokatas, su tam tikromis išimtimis, taip pat turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. Atvejais, kai įtariamasis yra sulaikomas ar suimamas, jam turi būti pateikiamas raštiškas pranešimas, kuriame paaiškinamos turimos procesinės teisės, jų turinys ir kaip jomis pasinaudoti.

2013 m. ES taip pat priėmė direktyvą dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui (toliau – Teisės turėti advokatą direktyva).[3] Teisės turėti advokatą direktyva numato, kad įtariamasis turi teisę turėti advokatą (gynėją) nepagrįstai nedelsiant nuo jo sulaikymo arba prieš pirmąją apklausą, priklausomai nuo to, kas įvyksta pirma. Teisė turėti advokatą, be kita ko, apima teisę be pašalinių susitikti ir bendrauti su advokatu, advokato teisę aktyviai dalyvauti įtariamojo apklausose ir kituose procesiniuose veiksmuose, teismo posėdžiuose. Ši direktyva į Lietuvos nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2016 m. lapkričio 27 d.

Vykdant Vertimo direktyvos ir Informacijos direktyvos perkėlimą vadovautasi prezumpcija, kad pagrindinis Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymas – Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) – iš esmės tenkina visus pagrindinius direktyvų keliamus reikalavimus.[4] Todėl nacionaliniuose teisės aktuose siekta daryti mažiausią įmanomą kiekį pakeitimų. Tai savo ruožtu kelia pagrįstų abejonių dėl tinkamo direktyvų įgyvendinimo.

Perkeliant Vertimo direktyvą nedaryta jokių BPK turinio pakeitimų.[5] BPK iš tikrųjų tenkina esminius Vertimo direktyvos reikalavimus – nustato asmenų, nekalbančių lietuvių kalba, teisę gauti nemokamą vertimą žodžiu ir, kai kuriais atvejais, – raštu.[6]

Tačiau nebuvo atsižvelgta į visus Vertimo direktyvos keliamus reikalavimus. BPK, skirtingai nei direktyva,[7] nenumato jokios procedūros vertimo poreikiui įvertinti, sprendimas ar kviesti vertėją priklauso nuo visiškos tyrimą vykdančio pareigūno diskrecijos. Pareiga versti dokumentus raštu BPK taip pat siauresnė nei direktyvoje: pagal BPK nėra privaloma teikti nutarties skirti suėmimą vertimo raštu, tuo tarpu pagal Vertimo direktyvą visi sprendimai, kuriais suvaržoma asmens laisvė, laikomi esminiais proceso dokumentais ir yra verstini.[8]

Taip pat neatsižvelgta ir į Vertimo direktyvoje pateikiamas rekomendacijas, pavyzdžiui, įtvirtinti galimybę teikti vertimo paslaugas per komunikacijos technologijas.[9] BPK tokios galimybės nenumato, todėl teikiant vertimą į Lietuvoje retas kalbas, kai reikiamas vertėjas negyvena Lietuvoje, gali kilti problemų. Taip pat nebuvo svarstomas kvalifikuotų vertėjų registro įkūrimas,[10] kuris leistų užtikrinti geresnę vertimo baudžiamajame procese kokybę. Pastebėtina, jog baudžiamųjų bylų advokatai pabrėžia, kad praktikoje kyla problemų dėl vertimo paslaugų kokybės.[11]

Siekiant perkelti Informacijos direktyvą padaryti nedideli BPK ir kitų teisės aktų pakeitimai: praplėstas įtariamojo teisių sąrašas, apie kurias jis turi būti informuotas, tarp jų ir tiesiogiai įtraukiant teisę tylėti;[12] Generalinis prokuroras patvirtino raštiško pranešimo apie teises įtariamajam formą lietuvių ir kitomis kalbomis.[13]

Tačiau išliko viena didžiausių su teise į informacija baudžiamajame procese susijusių problemų – plačios galimybės prokurorams riboti gynybos teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuriomis neretai piktnaudžiaujama.[14] Tokia situacija prieštarauja Informacijos direktyvos nuostatoms, numatančioms, kad įtariamojo ar jo advokato susipažinimą su bylos medžiaga galima riboti tik išimtiniais atvejais.[15]

 Nors terminas perkelti Teisės turėti advokatą direktyvą į nacionalinę teisę dar nėra suėjęs, valstybės institucijos jau ėmėsi veiksmų, kuriais tolstama nuo direktyvos reikalavimo užtikrinti teisę į advokatą nepagrįstai nedelsiant. 2014 m. rugsėjį Kalėjimų departamentas patvirtino tvarką, pagal kurią advokatas su suimtu klientu gali pasimatyti tik prieš tai pateikęs ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo pranešimą, jog jis yra šio suimtojo gynėjas.[16] Tokia tvarka sukėlė pasipiktinimą tarp advokatų.[17]

Ši tvarka daugeliu atvejų gali lemti gynybos apsunkinimą, ypač kai gynėjui reikia skubiai susitikti su atstovaujamuoju, kadangi minėtąjį pranešimą iš ikiteisminio tyrimo įstaigos ar teismo gynėjas turi gauti pats. Neretai asmens byla nagrinėjama kitame mieste, nei tas, kuriame jis yra suimtas. Tokiais atvejais advokatas, norėdamas susitikti su ginamuoju, turi vykti į kitą miestą gauti reikiamų dokumentų ir grįžti atgal į patį susitikimą, tam iš esmės praleisdamas visą darbo dieną.

Svarbu pastebėti, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga ar teismas neturi pareigos tokį pranešimą savarankiškai ir skubiai pateikti laisvės atėmimo įstaigai. Todėl pranešimo gavimą gali apsunkinti ir administracinės kliūtys, reikiamo pareigūno darbo grafikas ar didelis teisėjo bylų krūvis. Taip pat sudaromos prielaidos situacija piktnaudžiauti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, specialiai vilkinant pranešimo parengimą. Situacijose, kur gynybai reikia veikti skubiai, tai gali turėti lemiamą reikšmę.

Nors terminas perkelti Teisės turėti advokatą direktyvą į nacionalinę teisę dar nėra suėjęs, valstybės institucijos jau ėmėsi veiksmų, kuriais tolstama nuo direktyvos reikalavimo užtikrinti teisę į advokatą nepagrįstai nedelsiant. 2014 m. rugsėjį Kalėjimų departamentas patvirtino tvarką, pagal kurią advokatas su suimtu klientu gali pasimatyti tik prieš tai pateikęs ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismo pranešimą, jog jis yra šio suimtojo gynėjas. Tokia tvarka sukėlė pasipiktinimą tarp advokatų.

Išvados ir rekomendacijos 

  • Į nacionalinę teisę perkeliant ES direktyvas, nustatančias minimalius įtariamųjų procesinių teisių standartus, nepadaryta pakankamai pakeitimų, kad būtų užtikrintas veiksmingas direktyvų įgyvendinimas. Taip pat perkėlimo laikotarpiu nepaisyta Teisės turėti advokatą direktyvos reikalavimų ir priimti nacionaliniai teisės aktais priešingi direktyvos nustatomiems standartams.
  • Būtina peržiūrėti Vertimo direktyvos ir Informacijos direktyvos įgyvendinimo rezultatus ir trūkumus bei priimti nacionalinių teisės aktų pakeitimus, reikalingus veiksmingam direktyvų įgyvendinimui.
  • Pakeisti Kalėjimų departamento nustatytą suimtųjų pasimatymo su gynėjais tvarką, atsisakant nepagrįsto teisės į gynybą ribojimo.

[1] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese, 2010 m. spalio 20 d., http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX:32010L0064

[2] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese, 2012 m. gegužės 22 d., http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32012L0013

[3] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu, 2013 m. spalio 22 d., http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32013L0048

[4] Direktyvos 2010/64/ES ir nacionalinių teisės aktų atitikties lentelė, 2013 m. liepos 31 d., Nr. XIIP-885, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=454321; Direktyvos 2012/13/ES ir nacionalinių teisės aktų atitikties lentelė, 2013 m. gruodžio 19 d., Nr. XIIP-1390, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=462701

[5] Baudžiamojo proceso kodekso priedo papildymo įstatymas, 2013 m. lapkričio 26 d., Nr. XII-617, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=460861&p_tr2=2

[6] Baudžiamojo proceso kodeksas, 2002 m. kovo 14 d., Nr. IX-785, 8 str., 44 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=494011

[7] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese, 2010 m. spalio 20 d., 2 str. 4 d., http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX:32010L0064

[8] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese, 2010 m. spalio 20 d., 3 str. 2 d., http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX:32010L0064

[9] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese, 2010 m. spalio 20 d. 2 str. 6 d., http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX:32010L0064

[10] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese, 2010 m. spalio 20 d., 5 str. 2 d., http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX:32010L0064

[11] Žmogaus teisių stebėjimo institutas, apskritojo stalo diskusija su advokatais, 2014 m. liepos 31 d., http://www.hrmi.lt/naujiena/971/

[12] Baudžiamojo proceso kodekso 21, 22 straipsnių pakeitimo ir Kodekso priedo papildymo įstatymas, 2014 m. gegužės 15, Nr. XII-891, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=471247&p_tr2=2

[13] Generalinio prokuroro įsakymas “Dėl baudžiamojo proceso dokumentų formų patvirtinimo“, Priedas “Teisių įtariamajam išaiškinimo protokolas“, 2014 m. gruodžio 29 d., Nr. I-288, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=493514&p_tr2=2

[14] Žmogaus teisių stebėjimo institutas, apskritojo stalo diskusija su advokatais, 2014 m. liepos 31 d., http://www.hrmi.lt/naujiena/971/

[15] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese, 2012 m. gegužės 22 d., 7 str., http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32012L0013

[16] Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas “Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2002 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos patvirtinimo“' pakeitimo“, 2014 m. rugsėjo 10 d., Nr. V-361, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=481239&p_tr2=2

[17] Lietuvos advokatūra, pasitarimo informacija, 2014 m. rugsėjo 20 d., http://www.advoco.lt/lt/advokatams-padejejams/naujienos-advokatams/pasitarime-ieskota-iseiciu-qbyc.html?backlink=%252Flt%252Fpaieska%252Fresults%252Fp0.html