Vergijos ir priverčiamojo darbo draudimas

Prekyba žmonėmis

Nors prekyba žmonėmis paprastai asocijuojasi su stambiu, organizuotu ir žiauriu verslu, realybė rodo, jog šiandien prekybos žmonėmis nusikaltimas gali būti vykdomas ne tik kaip organizuoto nusikalstamumo dalis, daugėja individualių atvejų, kai vienas asmuo ar viena šeima išnaudoja, parduoda darbuotojus, kaimynus, draugus, giminaičius, vaikus. Be to, prekyba žmonėmis nebėra tik tarptautinis, t. y. valstybių sieną kertantis nusikaltimas, bet gali vykti ir valstybės viduje.

Prekyba žmonėmis – tai nusikaltimas žmogaus laisvei, moderni vergovės forma. Dėl didelės stigmos, nusikaltėlių keršto baimės, pareigūnų nejautraus požiūrio į aukas ir kitų priežasčių šis nusikaltimas išlieka stipriai latentinis.

Siekiant tinkamai kovoti su prekyba žmonėmis, būtina žinoti, kas sudaro šį nusikaltimą. Pagal JT Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, prekyba žmonėmis – tai žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti. Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimą.[1]

Tad iš esmės šį nusikaltimą sudaro trys būtini elementai:

  • Veiksmai – šis nusikaltimas padaromas vienu ar keliais alternatyviais veiksmais: pardavimu, pirkimu, kitokiu perleidimu, kitokiu įgijimu, verbavimu, gabenimu, laikymu nelaisvėje;
  • Priemonės/būdai – panaudojant vieną ar keletą alternatyvių būdų, siekiant palenkti nukentėjusio asmens valią: fizinį smurtą, grasinimus, kitaip atimant galimybę priešintis, naudojantis nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, apgaulės būdu, sumokant pinigus ar suteikiant kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį;
  • Tikslas – minėti veiksmai atliekami seksualinio išnaudojimo, priverstinio darbo, tarnystės, organų pašalinimo ar kitais išnaudojimo tikslais.


Prekybos žmonėmis sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti bent vieną veiksmą ir bent vieną iš minėtų būdų nukentėjusio valiai palenkti, ir išnaudojimo tikslą.

Baudžiamasis kodeksas įtvirtina keletą straipsnių, numatančių atsakomybę už prekybos žmonėmis nusikaltimus, t. y. prekyba žmonėmis (147 str.); išnaudojimas priverstiniam darbui ir paslaugoms (147(1)str.); naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis (147(2)str.); vaiko pirkimas ar pardavimas (157 str.).

Teigiamai vertintina tai, kad baudžiamieji įstatymai detaliai reglamentuoja įvairias prekybos žmonėmis formas, kita vertus, kyla klausimas, kodėl tam tikros prekybos žmonėmis formos yra laikomos nesunkiais nusikaltimais: tokie nusikaltimai kaip asmens išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, ar naudojimasis tokio asmens darbu ar paslaugomis laikomi tik nesunkiais nusikaltimais, užtraukiančias ne didesnes nei 2-3 metų nelaisvės bausmes.

Tarptautinės organizacijos pripažįsta, jog prekyba žmonėmis – tai viena rimčiausių nusikalstamų veikų pasaulyje ir viena rimčiausių žmogaus teisių pažeidimo formų.[2] Atitinkamai ir sankcijos už šį nusikaltimą turi būti tokios, kurios realiai užkirstų kelią prekybai žmonėmis ir kovotų su ja;[3] ES direktyva 2011/36/ES įpareigoja valstybes užtikrinti, kad už prekybos žmonėmis nusikaltimus būtų baudžiama maksimaliomis ne trumpesnėmis kaip penkeri metai laisvės atėmimo bausmėmis.[4]

Prekyba žmonėmis: seksualinis išnaudojimas

Deja, Lietuvoje prekybos žmonėmis aspektai susiję su vaikų ir suaugusiųjų seksualiniu išnaudojimu vis dar nėra tinkamai reglamentuoti teisiškai ir atitinkamai lemia, kad praktikoje dažnai prekybos žmonėmis veika kvalifikuojama kaip žymiai lengvesnis nusikaltimas.

Baudžiamojo kodekso Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų dorovei skyriuje numatyta atsakomybė ir už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos (307 str.) bei už asmens įtraukimą į prostituciją (308 str.). Šie du nusikaltimai nėra priskirtini prie nusikaltimų žmogaus laisvei, ir nėra laikytini prekybos žmonėmis nusikaltimais, tačiau realybėje veikos, už kurias asmenims yra taikoma atsakomybė pagal šiuos straipsnius, iš esmės atitinka prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėtį.

Tuo atveju, jei jo valia buvo suvaržyta bent vienu iš minėtų būdų, pavyzdžiui, naudojantis nukentėjusio asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jo sutikimas būti išnaudojamam nepanaikina kaltininko atsakomybės už prekybą žmonėmis. Kaip pažymi JT Narkotikų ir nusikalstamumo biuras, prekybos žmonėmis aukos sutikimas būti išnaudotam nėra svarbus, jei buvo panaudota bent viena iš minėtų prekybos žmonėmis “priemonių“.

Pelnymosi iš kito asmens prostitucijos straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai, arba kas, organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai; arba kas pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavo ar vadovavo nepilnamečio asmens prostitucijai, arba kitaip išnaudojo nepilnametį prostitucijos tikslams.[5]

Esminis skirtumas tarp šio ir prekybos žmonėmis nusikaltimo tampa laisvas asmens sutikimas teikti seksualines paslaugas. Todėl ikiteisminio tyrimo institucijai kvalifikuojant veiką tenka pareiga išsiaiškinti, ar asmuo iš tiesų sutiko laisva valia, ypatingai tais atvejais, kuomet yra atiduodamas uždirbtas pelnas. Tuo atveju, jei jo valia buvo suvaržyta bent vienu iš minėtų būdų, pavyzdžiui, naudojantis nukentėjusio asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jo sutikimas būti išnaudojamam nepanaikina kaltininko atsakomybės už prekybą žmonėmis. Kaip pažymi JT Narkotikų ir nusikalstamumo biuras, prekybos žmonėmis aukos sutikimas būti išnaudotam nėra svarbus, jei buvo panaudota bent viena iš minėtų prekybos žmonėmis “priemonių“.[6] Tokią poziciją palaiko ir Europos Sąjungos teisės aktai.[7]

Svarbu pastebėti, jog pats faktas, kad visas ar didžioji dalis pelno už seksualines paslaugas atitenka ne paslaugas teikusiam, o trečiajam asmeniui, leidžia įtarti egzistuojantį kontrolės elementą. Todėl veika gali būti kvalifikuojama kaip pelnymasis iš kito asmens prostitucijos tik tais atvejais, kuomet asmens laisvas sutikimas dalintis uždirbtas pajamas gali būti pagrįstas konkrečiais įrodymais, tokiais kaip atlyginimas už tam tikras kaltininko paslaugas bei, žinoma, tinkamai gautas (užtikrinant asmeniui saugumą) pačio seksualines paslaugas teikusio asmens liudijimas.

Kai auka yra vaikas (asmuo iki 18 metų), visi minėti veiksmai, atlikti išnaudojimo tikslais, yra priskiriami prekybai žmonėmis, net jei nebuvo panaudotos jokios valios suvaržymo priemonės ar būdai. Tai reiškia, kad bet koks vaiko perdavimas kitam asmeniui, kuris vaiką išnaudoja prostitucijos tikslams, visada yra prekybos žmonėmis atvejis, o ne „nusikaltimas dorovei“.

Maža to, vaiko sutikimas apskritai neturi reikšmės, nepriklausomai nuo prieš jį naudotų “priemonių“. [8] Kai auka yra vaikas (asmuo iki 18 metų), visi minėti veiksmai, atlikti išnaudojimo tikslais, yra priskiriami prekybai žmonėmis, net jei nebuvo panaudotos jokios valios suvaržymo priemonės ar būdai.[9] Tai reiškia, kad bet koks vaiko perdavimas kitam asmeniui, kuris vaiką išnaudoja prostitucijos tikslams, visada yra prekybos žmonėmis atvejis, o ne „nusikaltimas dorovei“.

Baudžiamojo kodekso 308 straipsnis numato atsakomybę už asmens įtraukimą į prostituciją; už materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomo asmens įtraukimą į prostituciją arba už asmens įtraukimą į prostituciją, panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę; bei už nepilnamečio asmens verbavimą, vertimą užsiimti prostitucija ar kitokį įtraukimą į prostituciją.

Veika, numatyta šiame straipsnyje, turi visus tris elementus, būtinus prekybos žmonėmis nusikaltimui konstatuoti: veiksmai – asmens perdavimas; priemonės/būdai – pasinaudojant asmens priklausomumu, naudojant fizinę ar psichinę prievartą, apgaulę; tikslas – minėti veiksmai atliekami seksualinio išnaudojimo tikslu. Deja, už praktiškai įvykdytą prekybos žmonėmis veiką, kvalifikuotą pagal šį straipsnį, gali būti skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, nes teisiškai tai nelaikoma prekyba žmonėmis.

Akivaizdu, kad dabartinis teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas kvalifikuoti tam tikrus prekybos žmonėmis nusikaltimus Lietuvoje netinkamai, todėl sankcijos už šiuos nusikaltimus yra mažesnės. Jie neatsispindi oficialioje statistikoje, o aukai nėra užtikrinamos visos jai priklausančios garantijos ir teisės.

Dabartinis teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas kvalifikuoti tam tikrus prekybos žmonėmis nusikaltimus Lietuvoje netinkamai, todėl sankcijos už šiuos nusikaltimus yra mažesnės.

Šią problemą praktikoje gerai iliustruoja 2013-2014 m. Lietuvos teismų praktika. 2013 m. spalio 31 d. Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje, kurioje trys 14 ir 15 metų mergaitės beveik mėnesį laiko turėjo teikti seksualines paslaugas, jas pardavinėjusius asmenis nuteisė už pelnymąsi (BK 307 str.) ir įtraukimą į prostituciją (BK 308 str.) ir teskyrė jiems 150 val. viešųjų darbų bausmę.[10] Sprendimą palaikė ir Lietuvos apeliacinis teismas.[11]

Abiejų teismų vertinimu nepilnametės merginos buvo pakankamai subrendusios ir suvokdamos savo veiksmų esmę, pačios savo noru vertėsi prostitucija, prieš jas nebuvo vartojama nei psichinė, ne fizinė prievarta, nusikalstama veika truko gana trumpą laiko tarpą.[12] Kitaip tariant, teismai nusikaltimo aplinkybėse įžvelgė nepilnamečių laisvą pasirinkimą teikti prostitucijos paslaugas ir už jas atlygį atiduoti kaltinamiesiems.

Pažymėtina, kad net jei iš tiesų jokios poveikio priemonės nebūtų taikytos prieš nepilnametes, ES direktyva 2011/36/ES numato, jog sandoris dėl vaiko, t. y. asmens iki 18 metų amžiaus išnaudojimo, yra pripažįstamas prekyba žmonėmis net ir tada, jeigu prieš juos nebuvo naudotas jokios poveikio priemonės.[13]

Kitas iliustratyvus pavyzdys – 2014 m. nuskambėję Švėkšnos specialiojo ugdymo centre vykdyti sistemingi prekybos vaikais nusikaltimai. Paaiškėjo, jog centre, kur gyvena elgesio ir emocinių sutrikimų turintys vaikai, nepilnametės organizavo ir klientams pardavinėjo silpnesnes ir jaunesnes savo likimo drauges, t. y. vyresnės merginos talpindavo skelbimus, o vėliau klientams siųsdavo kitas, silpnesnes mergaites. Už gautas seksualines paslaugas vyrai nepilnametėms mokėdavo pinigus arba duodavo tam tikrų daiktų, pavyzdžiui, cigarečių.[14]

Centro darbuotojai, komentuodami šiuos įvykius, įvardijo tai kaip vaikų prostituciją: neva tai mergaitės visiškai laisva valia užsimanė tapti prostitutėmis, “pas klientus sprukdavo tiesiog su šlepetėmis”, vyko į miškus teikti seksualinių paslaugų.[15] Nors Centro darbuotojų teigimu, mergaitės tai darė laisva valia ir laisvu sutikimu, akivaizdu, kad laisvai valiai palenkti egzistavo daugybė veiksnių: tarp vaikų egzistavusi hierarchija, paremta patyčiomis, grasinimais ar net smurtu, socialinis ir emocinis ne šeimoje gyvenančių vaikų pažeidžiamumas. Maža to, šių nusikaltimų aukos – tai vaikai, turintys elgesio ir emocinių sutrikimų, gyvenantys uždaro tipo institucijoje, atskirti nuo bendruomenės ir dėl to dar labiau pažeidžiami.

Būtina atkreipti dėmesį, kad pažeidžiami asmenys – gyvenantys institucijose ar socialinės rizikos šeimose, turintys psichikos negalią ar elgesio ar emocinių sutrikimų – kur kas dažniau tampa prekybos žmonėmis aukomis.

Tad šioje situacijoje vaikai buvo perduodami ir priimami, naudojant prievartos priemones (mergaičių bauginimą, gąsdinimą), piktnaudžiaujant jų pažeidžiamumu bei sumokant pinigus, siekiant jų seksualinio išnaudojimo. Nors ilgą laiką šie nusikaltimai nesulaukė tinkamos teisėsaugos institucijų reakcijos, galiausiai ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius, vienas iš kurių yra BK 157 straipsnis.[16] Šis straipsnis numato atsakomybę už vaiko pirkimą ir pardavimą, tad toks nusikalstamos veikos kvalifikavimas laikytinas tinkama ir sektina praktika.

Tinkamas veikos kvalifikavimas ypatingai svarbus ir nukentėjusiojo asmens teisėms užtikrinti. Nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiam asmeniui yra taikomas aukos statusas ir garantuojamos visos su tuo susijusios teisės, įskaitant galimybę prisiteisti neturtinę žalą. Tuo tarpu, jei kalbama apie “savanorišką prostituciją“, tai tokia prostitucija užsiimantis asmuo nebus laikomas auka šia prasme. Netgi priešingai, už vertimąsi prostitucija asmeniui yra numatyta administracinė atsakomybė.[17]

Prekyba žmonėmis: kitos išnaudojimo formos

Atkreiptinas dėmesys, kad prekyba vaikais, kai šie parduodami jų pačių šeimų elgetavimui ar vagystėms užsienio valstybėse, vis dar nesulaukia tinkamo dėmesio tiek prevencijos, tiek intervencijos bei pagalbos teikimo aspektais. Juolab suaugusių asmenų išnaudojimas vergiškomis sąlygomis darbams Lietuvoje ar užsienyje, atimant dokumentus, apribojant judėjimo laisvę ir kitaip veikiant nukentėjusiųjų valią, vis dar nesulaukia pakankamo dėmesio kaip sudėtinė prekybos žmonėmis reiškinio dalis.

Prekybos žmonėmis nusikaltimo latentiškumą didina ir tai, kad prekybos žmonėmis aukos – tiek vaikai, tiek suaugusieji – stokoja informacijos, kur ir kokios pagalbos galėtų gauti, nepasitiki pareigūnais ir teismais.

Atskiri pozityvūs atvejai, kai teisėsaugos institucijos deda pastangas tiek informuoti visuomenę siekiant prevencinių tikslų, tiek prisidėti prie adekvataus šio reiškinio visų aspektų identifikavimo ir kvalifikavimo yra pavieniai ir priklauso nuo atskirų pareigūnų ar konkrečios įstaigos geranoriškumo.[18] Visgi, prekybos žmonėmis aukos, kurios parduodamos elgetauti, vogti, priverstiniam darbui, sulaukia daugiau dėmesio iš nevyriausybinių organizacijų,[19] tuo tarpu valstybiniu mastu problemos suvokimo ir efektyvaus prevencijos, intervencijos bei pagalbos tinklo stokojama.

Deja, atvejai, kai Lietuvos teisėsaugos pareigūnai operatyviai ir efektyviai sureaguoja į informaciją apie gresiančius ar įvykusius atvejus, kai vaikai verčiami vykti vagiliauti ar elgetauti ne visuomet vyksta sklandžiai dėl pareigūnų ir teismų konpetencijos ir elementaraus žmogiškumo stokos vertinant aukos padėtį.

Pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos „Caritas“ bei Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnų dėka Šilutės globos namų nepilnametis auklėtinis buvo išgelbėtas nuo jį į Škotiją išvežti susirengusių prekeivių. Grasinimus, smurtą, pagrobimą patyręs paauglys visapusiškai bendradarbiavo su pareigūnais, tačiau jo reabilitacijos procesą smarkiai apsunkino tų pačių pareigūnų jam pareikšti kaltinimai, kad verbavimo proceso metu jis rūkė marihuaną. Tik dėl atkaklaus „Caritas“ darbuotojų darbo ir ilgo bylinėjimosi proceso Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pavyko apginti aukos interesus.[20]

Prekybos žmonėmis nusikaltimo latentiškumą didina ir tai, kad prekybos žmonėmis aukos – tiek vaikai, tiek suaugusieji – stokoja informacijos, kur ir kokios pagalbos galėtų gauti, nepasitiki pareigūnais ir teismais. Savo ruožtu, tai apsunkina teisėsaugos darbą ir galimybes gauti informacijos apie čia pat vykstantį nusikaltimą. Kai kuriais atvejais laiku nepastebimas ilgą laiką besitęsiantis aukų verbavimas/grobimas.

Pavyzdžiui, ilgą laiką vaikai iš Tauragės buvo vežami vogti į Norvegiją, Škotiją, Prancūziją, Olandiją. Deja, pirmieji sureagavo ne Lietuvos, o Norvegijos teisėsaugininkai – Bergene buvo nuteisti du tauragiškiai už pinigus išviliodavę vaikus iš skurdžiai gyvenančių ar socialinės rizikos šeimų vogti užsienyje. Vaikai buvo laikomi pusalkaniai, apgailėtinomis sąlygomis, nuolat gąsdinami, kad, jei bandys bėgti, bus sugauti ir smarkiai nukentės.[21]

Pastebėtina, kad fiksuojami ir teigiami pavyzdžiai, kuomet atskirų apskričių teisėsauga dirba operatyviai ir sugeba užkardyti nusikaltimą dar nespėjus prekeiviams išvežti asmenų priverstiniam darbui ar vagystėms. Pavyzdžiui, Panevėžio apskrityje nuteisiama daugiausia prekeivių žmonėmis. Vienas iš 2014 m. atvejų – aštuoni Panevėžio miesto, Kėdainių, Kupiškio ir Vilkaviškio rajonų gyventojai kaltinami į Vokietiją išvežę ar ruošęsi išvežti 6 jaunus vyrus, kurie ten turėjo vogti ar dirbti telefoninių sukčių padėjėjais. Socialiai pažeidžiami vaikinai patikėjo kaltinamųjų pažadais įdarbinti juos Vokietijos fabrikuose ir buvo parengti išvykimui, tačiau Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai vaikinus surado laiku.

Dar tris jaunuolius kaltinamieji jau buvo išvežę į Vokietiją, kur vertė aukas padėti telefoniniams sukčiams, apgaudinėjusiems Vokietijoje gyvenančius rusakalbius. Lietuviams gerai žinomą telefoninio sukčiavimo schemą nusikaltėliai sėkmingai pritaikė Vokietijoje. Susiradę rusiškai kalbančių Vokietijos gyventojų telefono numerius, sukčiai iš Lietuvos papasakodavo apie neva jų artimojo įvykdytą avariją ar kokį nusikaltimą ir reikalaudavo pinigų. Iš melu patikėjusios aukos išviliotus pinigus paimti buvo siunčiami gaujos į Vokietiją apgaule atvežti jaunuoliai. Nestebina Vokietijos miestuose iškabinti skelbimai gyventojams saugoti skambučių iš lietuviškų telefono numerių ir rusų kalba apgaulingas istorijas pasakojančių sukčių.[22]

2012 m. baigus galioti Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės 2009–2012 metų programai, nauja programa 2013-2016 m. laikotarpiui priimta nebuvo. Kovos su prekyba žmonėmis stiprinimas buvo įtrauktas kaip viena iš veiklų į 2013-2015 m. Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą. Tarpinstitucinis veiklos planas – tai ankstesnių specializuotų programų tęsinys, kuris numato, jog bus siekiama tobulinti kovos su prekyba žmonėmis specialistų kvalifikaciją bei teikti prekybos žmonėmis aukoms kompleksinę pagalbą. Įgyvendinant šiuos tikslus, numatoma apmokyti 20 viešosios policijos pareigūnų per metus, tam skiriant 2 tūkst. litų (apie 579 eurus); bei finansuoti 5 projektus per metus, skirtus socialinei pagalbai nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis teikti, kiekvienam iš projektų vidutiniškai skiriant 10 tūkst. litų (apie 2896 eurus). Vertinant valstybės finansavimą, skiriamą kovai su prekyba žmonėmis, akivaizdu, jog politiniu lygmeniu šis klausimas neturi prioritetinės reikšmės.

Išvados ir rekomendacijos

  • Siekiant efektyviai kovoti su prekybos žmonėmis nusikaltimu ir vis naujomis jo formomis, šis klausimas turi tapti realiu valstybės prioritetu politiniu lygmeniu, skiriant adekvačius žmogiškuosius ir finansinius resursus.
  • Baudžiamojo kodekso rekomenduotina pašalinti straipsnio dalį, numatančią atsakomybę už pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos bei straipsnį, numatantį atsakomybę už įtraukimą į prostituciją, ir šias veikas kvalifikuoti kaip prekybą žmonėmis; atsakomybė už išnaudojimą priverstiniam darbui ar paslaugoms bei už naudojimąsi asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis turi būti sugriežtinta.
  • Veiką kvalifikuojant kaip pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, būtina įsitikinti laisvo asmens sutikimo egzistavimu, ypatingai tais atvejais, kuomet uždirbtos pajamos yra atiduodamos trečiajam asmeniui.
  • Tais atvejais, kuomet išnaudojami pažeidžiami asmenys – vaikai, asmenys su negalia – jų duotas sutikimas būti išnaudojamiems neturi turėti jokios reikšmės.
  • Būtina skirti didesnį dėmesį prekybos žmonėmis atvejams, kai vaikais ir suaugę verbuojami ir parduodami priverstiniam darbui, vagystėms, elgetavimui ir kitoms išnaudojimo formoms, tiek keliant teisėsaugos darbuotojų kompetenciją, tiek šviečiant visuomenę.
  • Būtina kelti teisėjų ir prokurorų kvalifikaciją kovos su prekyba žmonėmis srityje, taip pat organizuoti mokymus apie bendravimo su auka specifiką, jos teises ir garantijas baudžiamajame procese.
  • Siekiant efektyvios pagalbos prekybos žmonėmis aukoms, būtina skirti pakankamą dėmesį aukų reabilitacijai bei kelio pakartotinių nusikaltimų jų atžvilgiu užkirtimui.

[1] Protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantis Jungtinių Tautų Organizacijos Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2000 m. lapkričio 15 d., 3 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=211307&p_tr2=2

[2] Europa. ES teisės aktų santraukos, “Kova su prekyba žmonėmis ir jos prevencija“, 2013 m., http://europa.eu/legislation_summaries/justice_freedom_security/fight_against_trafficking_in_human_beings/jl0058_en.htm

[3] Protokolas dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildantis Jungtinių Tautų Organizacijos Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2000 m. lapkričio 15 d., 2 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=211307&p_tr2=2

[4] Europos Parlamento Ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR, 2011 m. balandžio 5 d., 4 str. 1 d., http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32011L0036&from=LT

[5] Baudžiamasis kodeksas, 2000 m. rugsėjo 26 d., Nr. VIII-1968, 307 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=493995

[6] JT Narkotikų ir nusikalstamumo biuras, Prekyba žmonėmis – dažniausiai užduodami klausimai, http://www.unodc.org/unodc/en/human-trafficking/faqs.html#What_if_a_trafficked_person_consents

[7] Europa. ES teisės aktų santraukos, “Kova su prekyba žmonėmis ir jos prevencija“, 2013 m., http://europa.eu/legislation_summaries/justice_freedom_security/fight_against_trafficking_in_human_beings/jl0058_en.htm

[8] JT Narkotikų ir nusikalstamumo biuras, Prekyba žmonėmis – dažniausiai užduodami klausimai, http://www.unodc.org/unodc/en/human-trafficking/faqs.html#What_if_a_trafficked_person_consents

[9] Europa. ES teisės aktų santraukos, “Kova su prekyba žmonėmis ir jos prevencija“, 2013 m., http://europa.eu/legislation_summaries/justice_freedom_security/fight_against_trafficking_in_human_beings/jl0058_en.htm

[10] Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-152/2013

[11] Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje

[12] Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-152/2013

[13] Europos Parlamento Ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR, 2011 m. balandžio 5 d., 2 str. 5 d., http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32011L0036&from=LT

[14] “Vaikų prostitucija Švėkšnos specialiojo ugdymo mokykloje: „šustresnės“ pardavinėja silpnesnes“, delfi.lt, 2015 m. sausio 18 d., http://www.delfi.lt/news/daily/education/vaiku-prostitucija-sveksnos-specialiojo-ugdymo-mokykloje-sustresnes-pardavineja-silpnesnes.d?id=66935378

[15] “Vaikų prostitucija Švėkšnos specialiojo ugdymo mokykloje: „šustresnės“ pardavinėja silpnesnes“, delfi.lt, 2015 m. sausio 18 d., http://www.delfi.lt/news/daily/education/vaiku-prostitucija-sveksnos-specialiojo-ugdymo-mokykloje-sustresnes-pardavineja-silpnesnes.d?id=66935378

[16] “Seksualinio išnaudojimo tinkle pričiuptų aštuonių asmenų laukia teismas“, prokuraturos.lt, 2015 m. lapkričio 26 d., http://www.prokuraturos.lt/lt/naujienos/ikiteisminiai-tyrimai/seksualinio-isnaudojimo-tinkle-priciuptu-astuoniu-asmenu-laukia-teismas/1714

[17] Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, 1984 m. gruodžio 13 d., Nr. X-4449, 1821 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=493978

[18] Pavyzdžiui, Šiaulių policijos tinklapyje pateikiama išsami teisinė informacija, patarimai bei rekomendacijos

[19] Lietuvos Caritas teikia pagalbą asmenims, nukentėjusiems Lietuvoje ir už jos ribų nuo seksualinės prievartos ir/ar įvairių prekybos žmonėmis formų: prostitucijos, prievartinio darbo, išnaudojimo nusikalstamoms veikoms, fiktyvių santuokų, elgetavimo, http://www.anti-trafficking.lt/; Dingusių žmonių šeimų paramos centras teikia pagalbą dingusių žmonių šeimoms, bei prekybos žmonėmis aukoms ir jų artimiesiems, http://www.missing.lt/index.php/lt/

[20] "Vogti į Vokietiją ar Norvegiją – ne savo noru", 2014 m. rugsėjo 9 d., http://www.anti-trafficking.lt/article/vogti-i-vokietija-ar-norvegija-%E2%80%93-ne-savo-noru-balsaslt-2014-09-09

[21] “Vogti į Vokietiją ar Norvegiją – ne savo noru“, balsas.lt, 2014 m. rugsėjo 9 d., http://balsas.tv3.lt/naujiena/805884/vogti-i-vokietija-ar-norvegija-ne-savo-noru

[22] Kehl miesto Policijos komisariato patalpose užfiksuotas skelbimas 2014 m. spalio 19 d.