Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą

I. Reprodukcinės teisės ir lytinis švietimas

Reprodukcinės teisės yra žmogaus teisių paketo integrali dalis, tačiau Lietuvoje šios teisės iki šiol nėra užtikrintos įstatyminiu lygmeniu. Nors įvairūs įstatymų projektai rengiami nuo 2002 m., dėl politinės valios stokos bei didžiulio Romos katalikų bažnyčios pasipriešinimo iki šiol nebuvo pasiektas politinis susitarimas dėl jų priėmimo.

2013-2014 m. reprodukcinių teisių užtikrinimui Lietuvoje buvo kontroversiški. Iš vienos pusės visuomenėje itin didelio atgarsio (ir, daugeliu atveju, pasipriešinimo) sulaukė bandymai įstatymu uždrausti nėštumo nutraukimą, numatant tik itin siauras išimtis; iš kitos pusės – atgimė diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo reglamentavimo ir buvo rengiami du alternatyvūs reprodukcines teises ir susijusias paslaugas reguliuojantys teisės aktai. Aptariamu laikotarpiu nė viena iš teisinių iniciatyvų priimta nebuvo.

Diskusiją dėl abortų uždraudimo Lietuvoje inicijavo 2013 m. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (toliau – LLRA) pateiktas Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas.[1] Nors dar 2010 m. atlikta viešosios nuomonės apklausa parodė, jog didžioji dauguma (84%) Lietuvos gyventojų palaiko moters teisę pačiai nuspręsti dėl savo nėštumo,[2] LLRA įstatymo iniciatyva siūlo iš moters tokią teisę atimti.

Projektu siekiama įtvirtinti, kad „žmogaus gyvybė prasideda nuo moters apvaisinimo“ ir kad visi su tuo susiję klausimai sprendžiami teikiant prioritetą „vaiko prenatalinėje fazėje teisėms“.[3] Projektas iš esmės pakeičia šiuo metu galiojančią nėštumo nutraukimo tvarką,[4] de facto nustatydamas bendrą draudimą moterims nutraukti nėštumą, išskyrus dvi išimtis: kai „nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai“ ir „kai yra pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų.“[5] Visais kitais nėštumo nutraukimo atvejais, taip pat ir nutraukus nėštumą moters sprendimu, būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.[6] Pavyzdžiui, už „vaiko prenatalinėje fazėje“ susargdinimą ar sunkų sužalojimą tiek gydytojui, tiek pačiai moteriai grėstų areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.[7]

2013 m. spalio 14 d. Vyriausybė priėmė išvadą nepritarti abortų draudimą siūlančiam Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektui bei susijusiems teisės aktams, kurie įtvirtina baudžiamąją atsakomybę už nėštumo nutraukimą.[8] Tačiau įstatymo projektas vis tiek buvo svarstomas toliau: Seimo sveikatos reikalų komitetas nutarė iš esmės įstatymo projektui pritarti.[9] Be to, buvo pateiktas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pasiūlymas, pagal kurį įtvirtinama vaiko teisė būti sveikam nuo pradėjimo momento.[10]

JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas 2014 m. liepos 18 d. savo Baigiamuosiuose pastebėjimuose Lietuvai pabrėžė, kad Komitetui kelia susirūpinimą 2013 m. įstatymo projektas, kuriuo siekiama uždrausti saugius ir teisėtus abortus bei kontraceptinių priemonių prieinamumą.[11] JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas ne kartą teigė, jog abortų draudimas pažeidžia moterų teisę į sveikatą ir gyvybę bei Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 12 straipsnį.[12] Komitetas Lietuvai rekomendavo susilaikyti nuo įstatymų ar jų pataisų, kurios apribotų moterų teisę į saugius ir teisėtus abortus, priėmimo, o vietoje jų priimti rengiamus įstatymų projektus dėl reprodukcinės sveikatos ir dirbtinio apvaisinimo.[13]

Nepaisant kritiškų Vyriausybės, Seimo Teisės departamento bei Europos teisės departamento išvadų,[14] Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas 2014 m. galutinai apsvarstytas nebuvo, tad tikėtina, kad 2015 m. jo svarstymas Seime tęsis.

Kaip atsvara moters teises ribojantiems teisės aktų projektams, buvo inicijuoti du lygiagrečiai vykę Reprodukcinės sveikatos įstatymo parengimo procesai: vienas vyko Seime, kitas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (toliau – SADM).[15] SADM parengtas projektas įtvirtina pažangų reglamentavimą, numatydamas moters teisę į medicininį abortą, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos atsakomybę organizuoti visuomenės lytinį švietimą ir įtraukti lytinį ugdymą į moksleivių bendro lavinimo programas. Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerijos rengtas Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas nemažai dėmesio skiria jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų modelio sukūrimui, tačiau projektas kritikuotinas dėl privalomo 72 valandų laukimo periodo prieš chirurginį abortą.[16]

Tikėtina, jog 2015 m. Seime svarstant Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą, daugiausiai pasipriešinimo iš gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje šalininkų pusės sukels numatoma medicininio aborto galimybė, ir lytinio ugdymo bei švietimo klausimas.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto[17] priėmimo procesas sustojo 2011 m., tačiau 2014 m. Sveikatos apsaugos komitetas pasiūlė projektą grąžinti svarstymui pagrindiniame komitete.[18]

2013-2014 m. svarstytas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas[19] kritikuotinas dėl labai ribotų pagalbinio apvaisinimo galimybių įtvirtinimo: projektas numato pagalbinio apvaisinimo galimybę tik susituokusiai ar partnerystę įregistravusiai moteriai ir tik naudojant jos vyro ar partnerio lytines ląsteles. Kadangi šiai dienai Lietuvoje dar neegzistuoja galimybė registruoti partnerystę, nesusituokusioms moterims pagalbinio apvaisinimo galimybė pagal siūlomą sistemą yra neįmanoma.

Įstatymo projektas taip pat svarbią reikšmę teikia embrionų apsaugai, t. y. numatoma, kad embrionų redukcija (dalies embrionų sunaikinimas gimdos ertmėje daugiavaisio nėštumo atveju)[20] galimas tik gydytojų konsiliumo sprendimu, kai tai kelia pavojų nėščiosios gyvybei. Įstatymas uždraudžia surogaciją,[21] ir lytinių ląstelių įvežimą į Lietuvą, pavyzdžiui, lytinių ląstelių siuntimas iš užsienio spermos bankų nėra įmanomas.

Nors Lietuvoje kas penkta šeima susiduria su nevaisingumu, o ateityje tai gali būti aktualu kas trečiai šeimai, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimui trukdo katalikų bažnyčios neigiamas požiūris į jį.[22] JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas 2014 m. liepos 18 d. išreiškė apgailestavimą, kad pagalbinis apvaisinimas Lietuvoje, nepaisant aukšto nevaisingumo lygio, nėra subsidijuojamas, ir rekomendavo priimti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.[23]

Lietuvoje iki šiol nevykdomas tinkamas lytinis ugdymas, trūksta jaunimui palankių reprodukcinės sveikatos paslaugų bei informacijos apie jas. 2012 m. Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo metodinė medžiaga yra pilna klaidingos, netikslios, religinėmis dogmomis paremtos informacijos. Pavyzdžiui, teigiama, jog bet kokia kontracepcija yra kenksminga žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai; kad priešvedybiniai lytiniai santykiai sukelia emocines traumas; kad skaistumas yra lytiškumo pamatas; kad dažnai moterį ryžtis abortui paskatina vyras ar draugas; kad mergina daug mažiau traumuojama tada, jeigu ji pagimdo kūdikį ir atiduoda jį įvaikinimui; priešvedybiniai lytiniai santykiai sulyginami su nusikalstamos veikos (plėšikavimo) darymu; ir kt.[24] Ši medžiaga yra integruojama į etikos ir tikybos pamokas Lietuvos mokyklose.

2014 m. pabaigoje Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu sudaryta nauja darbo grupė, turinti parengti Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos projektą. Tačiau galima teigti, kad darbo grupė suformuota tendencingai: į ją pakviestos religinės organizacijos (Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorija) ir žmogaus teisių principams prieštaraujančią šeimos sampratą skatinančios organizacijos (Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Lietuvos tėvų forumas), tačiau neatstovaujamos mokslu grįstą ugdymą jaunimui siūlančios organizacijos (Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija), žmogaus teisių ir moterų organizacijos.[25] Tokia grupės sudėtis neužtikrina, kad rengiant programą būtų atsižvelgta į nuomonių pliuralizmą, atsispindėtos besikeičiančios visuomenės nuostatos bei integruota žmogaus teisių paradigma.

2012 m. Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo metodinė medžiaga yra pilna klaidingos, netikslios, religinėmis dogmomis paremtos informacijos. Pavyzdžiui, teigiama, jog bet kokia kontracepcija yra kenksminga žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai; kad priešvedybiniai lytiniai santykiai sukelia emocines traumas; kad skaistumas yra lytiškumo pamatas; kad dažnai moterį ryžtis abortui paskatina vyras ar draugas; kad mergina daug mažiau traumuojama tada, jeigu ji pagimdo kūdikį ir atiduoda jį įvaikinimui; priešvedybiniai lytiniai santykiai sulyginami su nusikalstamos veikos (plėšikavimo) darymu; ir kt.

Išvados ir rekomendacijos

  • Pagirtinos pastangos priimti Reprodukcinės sveikatos ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymus, tačiau tai, kad įstatymų projektai vis stringa ir nėra svarstomi Seime, rodo politinės valios stoką. Reprodukcinės teisės – kaip svarbios žmogaus teisės – turėtų būti laikomos vienu prioritetinių klausimų.
  • Pagirtina, kad Vyriausybė, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos ir Seimo Teisės reikalų departamentas kritiškai įvertino Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymą, kaip siaurinantį moters teisę į privatų gyvenimą. Šis ir kiti panašūs įstatymų projektai neturėtų būti toliau svarstomi.
  • Būtina į rengiamą teisinę bazę įtraukti jaunimui draugiškas reprodukcinės sveikatos paslaugas bei užtikrinti nešališką ir objektyvų jaunimo švietimą lytiškumo ir reprodukcinės sveikatos klausimais. Šiuo metu galiojanti Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo metodinė medžiaga prieštarauja nacionalinių ir tarptautinių žmogaus teisių aktų principams bei prisideda prie struktūrinės moterų diskriminacijos didinimo.

[1] Gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje įstatymo projektas, 2013 m. kovo mėn. 10 d., Nr. XIIP-337, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=444122&p_tr2=2

[2] Inga Saukienė, “84 proc. lietuvių pateisintų abortą“, delfi.lt, 2010 m. rugpjūčio 9 d., http://www.delfi.lt/news/daily/health/84-proc-lietuviu-pateisintu-aborta.d?id=35265819

[3] Gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje įstatymo projektas, 2013 m. kovo mėn. 10 d., Nr. XIIP-337, 1-2 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=444122&p_tr2=2

[4] Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas „Dėl Nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“, 1994 m. sausio mėn. 28 d., Nr. 50, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=14276&p_query=&p_tr2=

[5] Gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje įstatymo projektas, 2013 m. kovo mėn. 10 d., Nr. XIIP-337, 6 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=444122&p_tr2=2

[6] Baudžiamojo kodekso 135, 142 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Kodekso papildymo 131(1) straipsniu, 2013 m. kovo 10 d., XIIP-338, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=444123

[7] Baudžiamojo kodekso 135, 142 straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Kodekso papildymo 131(1) straipsniu, 2013 m. kovo 10 d., XIIP-338, 135 str. 3 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=444123

[8] Vyriausybės nutarimas “Išvada Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektui“, 2013 m. spalio 14 d., Nr. 920, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=457720

[9] Sveikatos reikalų komiteto išvada Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektui, 2013 m. gruodžio 11 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=462307

[10] Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, 2013 m. birželio 27 d., Nr. XIIP-606(2), http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=452254

[11] JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, Baigiamieji pastebėjimai dėl penktojo Lietuvos periodinio pranešimo, 2014 m. liepos 18 d., 36 paragrafas, http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:widE8JLeoxgJ:www.socmin.lt/download/8045/cedaw%2520concluding%2520observations%2520lt.pdf+&cd=1&hl=en&ct=clnk&gl=lt

[12] JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, Baigiamieji pastebėjimai dėl Kolumbijos, 1999 m., A/54/38/Rev.1, 393 paragrafas, http://www.un.org/womenwatch/daw/cedaw/reports/21report.pdf; Baigiamieji pastebėjimai dėl Meksikos, 1998 m., A/53/38/Rev.1, 426 paragrafas, http://www.un.org/womenwatch/daw/cedaw/reports/18report.pdf; JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 2011 m. spalio 17 d. sprendimas byloje L.C. prieš Peru, pareiškimo Nr. 22/2009, http://goo.gl/F6yCds

[13] JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, Baigiamieji pastebėjimai dėl penktojo Lietuvos periodinio pranešimo, 2014 m. liepos 18 d., 37 paragrafas, http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:widE8JLeoxgJ:www.socmin.lt/download/8045/cedaw%2520concluding%2520observations%2520lt.pdf+&cd=1&hl=en&ct=clnk&gl=lt

[14] Teisės departamento išvada “Dėl Lietuvos Respublikos gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto“, 2013 m. kovo 25 d., Nr. XIIP-337, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=445008&p_tr2=2; Europos departamento išvada Įstatymų projektams Reg. Nr. XIIP-337 - XIIP-339, 2013 m. kovo 27 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=445148&p_tr2=2

[15] Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas, 2014 m. kovo 13 d., Nr. XIIP- 1591, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=467170&p_tr2=2; Sveikatos apsaugos ministerija, “Stiprinant bendradarbiavimą reprodukcinės sveikatos srityje – dėmesys jaunimui“, 2014 m. gegužės 23 d., http://www.sam.lt/go.php/lit/Stiprinant-bendradarbiavima-reprodukcines-sveikatos-srityje--demesys-jaunimui

[16] Lauryna Vireliūnaitė, “Rimantė Šalaševičiūtė: 72 valandų apmąstymų terminas prieš abortą bus įteisintas“, 15min.lt, 2014 m. rugsėjo 29 d., http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/rimante-salaseviciute-72-valandu-apmastymu-terminas-pries-aborta-bus-56-456401?cf=df

[17] Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, 2011 m. gegužės 7 d., Nr. XIP-2502(2), http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=399026

[18] Sveikatos reikalų komiteto posėdžio dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto protokolas, 2014 m. lapkričio 20 d., Nr. 111-P-40, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=488344&p_tr2=2

[19] Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, 2011 m. gegužės 7 d., Nr. XIP-2502(2), http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=399026

[20] Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, 2011 m. gegužės 7 d., Nr. XIP-2502(2), 2 str. 3 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=399026

[21] Surogacija – tai civiliniai sandoriai, kai viena moteris įsipareigoja pastoti, išnešioti ir pagimdžiusi perduoti kitam asmeniui ar asmenims kūdikį, atsisakydama savo motinystės teisių į pagimdytą vaiką; Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, 2011 m. gegužės 7 d., Nr. XIP-2502(2), 11 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=399026

[22] Nemira Pumprickaitė, “Gyd. G. Bogdanskienė: pagalbinio apvaisinimo įstatymą priimti trukdo politikai ir bažnyčia“, lrt.lt, 2014 m. lapkričio 24 d., http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/79999/gyd._g._bogdanskiene_pagalbinio_apvaisinimo_istatyma_priimti_trukdo_politikai_ir_baznycia

[23] JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, Baigiamieji pastebėjimai dėl penktojo Lietuvos periodinio pranešimo, 2014 m. liepos 18 d., 36 paragrafas, http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:widE8JLeoxgJ:www.socmin.lt/download/8045/cedaw%2520concluding%2520observations%2520lt.pdf+&cd=1&hl=en&ct=clnk&gl=lt

[24] “Rengimas šeimai: socialinės kompetencijos ugdymas tikybos ir etikos pamokose“, Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo metodinė medžiaga, 2012 m., http://www.upc.smm.lt/ugdymas/vidurinis/rekomendacijos/failai/seima/RENGIMAS_%C5%A0EIMAI__SOCIALIN%C4%96S_KOMPETENCIJOS_UGDYMAS_TIKYBOS_IR_ETIKOS_PAMOKOSE.pdf

[25] Indrė Leonavičiūtė, “Lytiškumo ugdymo planus švietimo ministerija saugo kaip valstybės paslaptį“, 2015 m. sausio 12 d., http://www.universitetozurnalistas.kf.vu.lt/2015/01/lytiskumo-ugdymo-planus-svietimo-ministerija-saugo-kaip-valstybes-paslapti/