Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas

I. Smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas prieš moteris

Smurtas artimoje aplinkoje

Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas prieš moteris išlieka ypač aktuali problema. Policijos departamento duomenimis, 2013 m. pranešimų skaičius išaugo – fiksuota virš 21 000 kreipimųsi. Per 2014 m. aštuonis mėnesius jau buvo gauta beveik 18 000 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje.15

 2014 m. gegužės 28 d. Vyriausybė patvirtino Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014-2020 metų programą.16 Programa demonstruoja itin nepažangų požiūrį į smurto artimoje aplinkoje problemą, priskirdama smurto artimoje aplinkoje klausimą ne žmogaus teisių, o atskirties sričiai. Galutinis Programos variantas buvo priimtas neatsižvelgiant į darbo grupėje dirbusių žmogaus teisių ekspertų siūlymus ir nesivadovaujant tarptautinės gerosios praktikos standartais.17

 2013 m. liepos 2 d. buvo priimti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, kuriais siekta šiuos kodeksus suderinti su Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu.18  Pakeitimais buvo numatyta, kad visais atvejais, kuomet nusikalstama veika turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas.

2014 m. gegužės 28 d. Vyriausybė patvirtino Valstybinės
smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014-2020 metų programą. Programa
demonstruoja itin nepažangų požiūrį į smurto artimoje aplinkoje problemą, priskirdama smurto artimoje aplinkoje klausimą ne žmogaus teisių, o atskirties sričiai.

2013-2014 m. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas keistas du kartus. Pakeitimais patikslinta prevencijos priemonių, skirtų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, finansavimo tvarka. Savivaldybės šias prevencines priemones turi numatyti strateginiuose planuose, o Vyriausybė turi finansuoti nevyriausybinių organizacijų atliekamą prevencinę veiklą.19 Taip pat buvo panaikinta daug kritikos sulaukusi įstatymo nuostatos formuluotė, kuri praktikoje buvo interpretuojama kaip imperatyvus nurodymas gauti rašytinį nukentėjusio asmens sutikimą dėl informacijos apie smurto atvejį ir kontaktinių nukentėjusiojo duomenų perdavimo Specializuotos pagalbos centrams. Pagal dabartinę nuostatą, policijos pareigūnai tik informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks Specializuotos pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, ir nedelsdami apie įvykį praneša Specializuotos pagalbos centrui.20 Buvo priimta ir daugiau pakeitimų, įskaitant įpareigojimą Specializuotos pagalbos centrams teikti kompleksinę pagalbą visą parą, kuris įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d.21

Priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimus ir Valstybinę smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014-2020 metų programą, vis dar išlieka tam tikros spragos. Pirma, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo teikiama apsauga ir garantijomis negali pasinaudoti buvę sutuoktiniai arba ilgalaikiai bendro ūkio nevedantys partneriai. Taip yra todėl, kad praktikoje „artima aplinka“ aiškinama siaurinančiai, atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso nuostatas, neapimančias buvusių sutuoktinių ar ilgalaikių partnerių.22  Deja, šių asmenų smurtas dažnas.

Kita problema ta, kad iki šiol nėra paskirtas nacionalinis centras, koordinuojantis visų Specializuotos pagalbos centrų veiklą. Nors dar 2011 m. Įsakymas dėl Specializuotos pagalbos centrų programos patvirtinimo numato, jog Specializuotų pagalbos centrų, teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, veiklą kontroliuoja koordinuojantis centras,23  iki šiol visi Specializuotos pagalbos centrai veikia be jų veiklą koordinuojančios įstaigos.

Aktuali ir nepakankamo finansavimo Specializuotos pagalbos centrams problema.  Nors pakoregavus Apsaugos nuo smurto artimoje  aplinkoje įstatymą, Specializuotos pagalbos centrai gauna 2,6-4,5 kartų daugiau pranešimų, jų finansavimas nepadidėjo.24  Tuo pat metu reikalavimai Specializuotos pagalbos centrams auga: nuo 2016 m. šie centrai turės teikti pagalbą visą parą.

Taip pat praktikoje pastebimos teisės aktų įgyvendinimo problemos: smurto artimoje aplinkoje aukos neretai nesulaukia pagalbos, smurtautojui pažeidžiant pritaikytas apsaugos priemones; nemaža dalis ikiteisminių tyrimų nepradedami, nutraukiami, baigiasi nukentėjusio asmens ir kaltininko susitaikymu.25  Vis dar gaji nuostata, kad susitaikymas išsaugo šeimą, ne tik nesuderinama su smurto šeimoje kaip visuomenei itin pavojingo nusikaltimo teisiniu traktavimu, bet ir sukuria prielaidas smurtui kartotis, taip pastatant į pavojų aukų gyvybes, dažniausiai – moteris ir vaikus.

Iki 2015 m. lapkričio 15 d. Lietuva turi perkelti ES Nusikaltimų aukų teisių direktyvos26  nuostatas į Lietuvos teisę, tačiau 2014 m. pabaigoje Lietuva dar nebuvo pasirengusi šios direktyvos nuostatų tinkamam įgyvendinimui užtikrinant smurto artimoje aplinkoje aukų teises.27 Pavyzdžiui, baudžiamieji įstatymai tiksliai nereglamentuoja aukų teisės į apsaugą, apsaugos priemonių, jų skyrimo tvarkos; nėra įtvirtinta antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ar keršto rizikos vertinimo metodikos; smurto artimoje aplinkoje aukoms trūksta būtinos informacijos apie baudžiamąjį procesą, teisinės pagalbos, fizinės jų ir jų vaikų apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų, grasinimų ir keršto.28

Smurto dėl lyties sąvoka

 JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (toliau – CEDAW komitetas) 2014 m. liepos mėnesį Lietuvai skirtuose Baigiamuosiuose pastebėjimuose smurto prieš moteris klausimą išskyrė kaip vieną iš prioritetinių sričių.29 Lietuvai rekomenduota priimti visapusę strategiją, kuri papildytų Valstybinę smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014-2020 metų programą, ir kuria būtų siekiama pašalinti bet kokios formos smurtą prieš moteris dėl jų lyties bei lytinės tapatybės (angl. sex and gender-based violence) viešame bei privačiame gyvenime; reguliariai rinkti, analizuoti ir skelbti duomenis apie praneštus, tirtus ir perduotus spręsti atvejus dėl visų formų smurto prieš moteris ir merginas; ir įsteigti krizių centrus (angl. crisis centres and walk-in centres), kuriuose būtų suteikiama apsauga ir pagalba visoms smurtą patyrusioms moterims.30

Be to, CEDAW komitetas rekomendavo paspartinti Europos Tarybos konvencijos Dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo (toliau – Stambulo Konvencija) ratifikavimą ir nacionalinių teisės aktų suderinimą su ja. Stambulo Konvenciją Lietuva pasirašė 2013 m. birželio 7 d., kartu pateikdama vienašalį pareiškimą, kad valstybė Konvencijos nuostatas taikys vadovaudamasi Konstitucijoje įtvirtintais principais ir normomis.31  Minėtas vienašalis pareiškimas teisiškai vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio – tai reiškia, kad realiai jis valstybės įsipareigojimų pagal Konvenciją nesumažins ir nepakeis.32

Stambulo konvencijos ratifikavimui Lietuvoje intensyviai priešinasi Lietuvos Vyskupų Konferencija ir susijusios organizacijos bei politikai,33  šią Konvenciją pristatantys kaip dokumentą, esą įvedantį papildomas lytis ir įteisinantį lyties keitimą.34 Iki šiol šis klausimas nebuvo pateiktas Seimui, nors šalyje skambant naujienoms apie moterų mirtis, Konvencijos ratifikavimas parodytų politinę valią siekti kovoti su visų formų smurtu prieš moteris ir taip užtikrinti tinkamą moterų žmogaus teisių įgyvendinimą.

Stambulo konvencijos ratifikavimui Lietuvoje intensyviai priešinasi Lietuvos Vyskupų Konferencija ir susijusios orgacnizacijos bei politikai, šią Konvenciją pristatantys kaip dokumentą, esą įvedantį papildomas lytis ir įteisinantį lyties keitimą.

Valstybinė smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014-2020 metų programa tęsia 2006 m. Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos35 nuostatų įgyvendinimą, kiek tai susiję su smurtu artimoje aplinkoje. Deja, šioje Programoje, kaip ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, nėra įtvirtinta smurto dėl lyties sąvoka. Tokios sąvokos įtvirtinimas nacionalinėje teisėje yra būtinas, siekiant efektyviai kovoti su smurto dėl lyties nusikaltimais. Siekti pašalinti šios rūšies smurtą Lietuvą įpareigoja tarptautinė teisė.36

Minėta Valstybinė Programa fokusuojasi tik į smurto artimoje aplinkoje masto mažinimą, todėl šiandien, Valstybinei smurto prieš moteris mažinimo strategijai netekus galios, nebėra jokių programų /strategijų, kurios padėtų kovoti su smurtu prieš moteris apskritai.

Kaip parodo neseniai visuomenėje nuskambėję rezonansiniai atvejai, smurtą moterys ir mergaitės dažnai patiria ne tik artimoje aplinkoje, pavyzdžiui, pirmų pasimatymų metu,37  ar iš visai nepažįstamų ar menkai pažįstamų vyrų.38  Kovojant su visų formų smurtu prieš moteris, vertėtų atsižvelgti į CEDAW komiteto rekomendaciją priimti strategiją, papildančią Valstybinę smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014-2020 metų programą, siekiant pašalinti bet kokios formos smurtą prieš moteris privačioje ir viešoje erdvėje.

2013 m. spalio 22 d. Europos žmogaus teisių teismas priėmė sprendimą smurto šeimoje byloje D.P. prieš Lietuvą.39  Vyriausybė vienašalėje deklaracijoje pripažino Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio, draudžiančio kankinimą, nežmonišką bei orumą žeminantį elgesį, pažeidimą ir pasiūlė pareiškėjai kompensaciją. Teismas nusprendė šios bylos nagrinėjimo nebetęsti. Ši byla – jau antrasis Lietuvos valstybės pralaimėjimas Strasbūro teisme smurto šeimoje byloje dėl to, kad Lietuva neužtikrino efektyvios nukentėjusiųjų apsaugos bei tinkamo jų skundų dėl patiriamo smurto tyrimo.40

Ši byla – jau antrasis Lietuvos valstybės pralaimėjimas Strasbūro teisme smurto šeimoje byloje dėl to, kad Lietuva neužtikrino efektyvios nukentėjusiųjų apsaugos bei tinkamo jų skundų dėl
patiriamo smurto tyrimo.

Išvados ir rekomendacijos

  • Teigiamai vertintini 2013-2014 m. priimti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai, palengvinantys tinkamą smurto artimoje aplinkoje aukų teisių apsaugą.
  • Siekiant toliau efektyviai kovoti su smurtu prieš moteris, būtina ratifikuoti Stambulo Konvenciją.
  • Siekiant tam tikrų spragų pašalinimo, būtina atsižvelgti į JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijas ir papildyti Valstybinę smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014-2020 metų programą strategija, kuri siektų kovoti su visų formų smurtu prieš moteris, steigtų moterų krizių centrus, analizuotų duomenis ir sukurtų tinkamus koordinavimo bei stebėjimo mechanizmus.
  • Rekomenduotina neatidėliojant įsteigti Specializuotos pagalbos centrų veiklą koordinuojantį centrą bei skirti pakankamą finansavimą Specializuotos pagalbos centrų veiklos tęstinumui užtikrinti.
  • Rekomenduotina užtikrinti mokymus apie smurto artimoje aplinkoje specifiką ne tik teisėjams ar pareigūnams, tiesiogiai susiduriantiems su nusikaltimų aukomis, bet ir antstoliams bei sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams, kurie dažnai pirmieji pamato ir gali profesionaliai identifikuoti smurtui būdingas traumas.

Smurtas prieš vaikus

Remiantis oficialia statistika 2014 m. nuo nusikaltimų nukentėjo 2464 vaikai (2013 m. – 3041), iš jų nuo fizinio smurto – 1142 (2013 m. – 1417), seksualinės prievartos  – 88 (2013 m.  – 84), psichinės prievartos  – 74 (2013 m.  – 113), nepriežiūros  – 13 (2013 m.  – 10).41 Dažniausiai vaikai nukentėdavo nuo tėvų, globėjų ar artimų giminaičių – 2014 m. tai sudarė beveik 64% nukentėjusių vaikų (2013 m. – 68%). Tuo tarpu 2010 m. nuo artimųjų nukentėjusių vaikų užregistruota 36,7% (2008 m. – vos 29%). Pažymėtina, kad bendras nuo nusikaltimų nukentėjusių vaikų skaičius kasmet mažėja.42 Taigi, vaikai santykinai gali jaustis vis saugesni viešose vietose – gatvėje ar mokykloje, tačiau ne namuose, t. y. statistika rodo, kad būtent artima aplinka vaikams yra nesaugiausia ir čia jie nukenčia dažniausiai. 

Išaugusį oficialiai užregistruotų nuo artimųjų nukentėjusių vaikų skaičių galėjo lemti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, sugriežtinusio valstybės požiūrį į smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje, taikymas.43  Visgi smurto artimoje aplinkoje statistikoje vaikai tesudaro 7-8% visų nukentėjusiųjų.44  Remiantis viešoje erdvėje pateikiamomis tėvų nuostatų analizėmis – smurtą prieš vaiką pateisina ir taiko didesnė dalis Lietuvos tėvų – akivaizdu, kad ši problema išlieka latentinė ir oficiali statistika neatspindi realaus smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje masto.45

Tyrimų duomenimis, mažiausiai 40% atvejų, kai artimoje aplinkoje smurtaujama prieš suaugusį asmenį, smurtaujama ir prieš toje pačioje aplinkoje esantį vaiką.46  Tačiau vaikams trūksta informacijos, kur kreiptis pagalbos, bei saugių būdų pranešti apie jų teisių pažeidimus. Pavyzdžiui, iš 2013 m. Vaiko teisių kontrolierės nagrinėtų 268 skundų, tik 6 buvo pateikti vaikų.47  Be to, vaikai dažnai nėra pajėgūs atpažinti prieš juos vykdomo smurto.

Neretai smurtą artimoje aplinkoje kenčiančios moterys48  vengia pranešti apie prieš jų vaikus naudojamą smurtą, bijodamos pasekmių (vaikai bus paimti valstybės globon, atiduoti smurtaujančiam asmeniui ir pan.).49 Pasitaiko, kad net ir tuomet, kai suaugę šeimos nariai informuoja pareigūnus apie smurto prieš vaikus atvejus, tokie pranešimai ignoruojami, o smurtinių veiksmų pavojingumas vaikams sumenkinamas, ne tik nepradedant ikiteisminio tyrimo, bet net ir neinformuojant vaiko teisių apsaugos tarnybų.50

Pažymėtina, kad ne visuomet ir su vaikais dirbantys specialistai, pastebėję smurto prieš vaiką požymius, vykdo įstatyminę pareigą informuoti atsakingas institucijas.51  Šių priežasčių visuma lemia, kad smurtas prieš vaikus artimoje aplinkoje išlieka latentinis nusikaltimas, o vaikai negali pasinaudoti įstatymų garantuojama apsauga ir specialistų pagalba.

Remiantis teismų pateikiama informacija, baudžiamųjų bylų dėl artimųjų smurto prieš vaikus daugėja,52 tačiau įvertinti, kaip kinta baudžiamosios atsakomybės taikymo tendencijos, sudėtinga, nes nėra renkama ir pateikiama bylų, kuriose nukentėjusieji yra vaikai, statistika, pavyzdžiui, kiek bylų ir dėl kokių nusikalstamų veikų išnagrinėta, kokia jų baigtis, kokios poveikio priemonės skirtos kaltininkui. Taip pat neaišku, kiek bylų iš pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl smurto prieš vaikus pasiekia teismą.

Apžvelgus teismų praktiką, matyti, kad ne visuomet teismų sprendimuose atsispindi sugriežtėjęs valstybės požiūris į artimųjų smurtą, ypač psichinę prievartą. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. byloje vertindamas tėvo žeminantį elgesį (pravar- džiavimas, patyčios, rėkimas), persekiojantį ir privatumą pažeidžiantį elgesį (filmavimas, nuolatinis sekiojimas), kontroliuojantį elgesį (pagriebė įjungtą kompiuterį, tempdamas nuvilko į kitą kambarį) 11 ir 12 metų dukterų atžvilgiu konstatavo, kad tokie veiksmai „yra tėvo pareigų auklėti vaikus sudėtinė dalis“.53  Tačiau pažymėtina, kad 2014 m. LAT šią praktiką pakoregavo, kur kas griežčiau įvertindamas sistemingo psichinio smurto žalą ir pavojingumą vaikams.54

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. byloje vertindamas tėvo žeminantį elgesį (pravardžiavimas, patyčios, rėkimas), persekiojantį ir privatumą pažeidžiantį elgesį (filmavimas, nuolatinis sekiojimas), kontroliuojantį elgesį (pagriebė įjungtą
kompiuterį, tempdamas nuvilko į kitą kambarį) 11 ir 12 metų dukterų atžvilgiu konstatavo, kad tokie veiksmai „yra tėvo pareigų auklėti vaikus sudėtinė dalis“.

2014 m. perkelta ES Direktyva dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus Baudžiamajame kodekse sugriežtintos bausmės už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus, o Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintos specialiosios apsaugos priemonės nepilnamečiams liudytojams ir nukentėjusiesiems, tokios kaip šaukimas į teismo posėdį tik išimtiniais atvejais, parodymų garso ir vaizdo įrašų darymas, galimybė duoti parodymus ryšių technologijomis nebūnant teismo salėje, ne daugiau nei viena apklausa ikiteisminio tyrimo metu, ir kitos.55

Tačiau praktikoje pasitaiko, jog vaikas iki vadinamosios „oficialios“ apklausos „neoficialiai“ būna apklausiamas ne vieną kartą.56 Be to, proceso metu vaiką apie įvykį gali išklausinėti ne vienas asmuo, pavyzdžiui, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas, mokyklos psichologas, teismo medicinos ekspertas.57 Vidutiniškai vaikui ikiteisminio tyrimo metu dalyvauti procedūrose ir pasakoti apie patirtą prievartą tenka 3,5 karto.58 Kuo dažniau vaikas klausinėjamas, tuo didesnė pakartotinės traumos bei parodymų keitimo tikimybė.

Apie trečdalis nukentėjusių vaikų yra kviečiami į teismo posėdžius, o vidutiniškai teisminio proceso metu vaiko apklausoje dalyvauja 6,8 asmenys – dažniausiai teisėjas, prokuroras, sekretorius, įtariamojo gynėjas, įtariamasis, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas.59

Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad jeigu vaikui dėl apklausos teisme gali būti padaroma psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, į teisiamąjį posėdį jis nešaukiamas, o teisme perskaitomi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas vaizdo ir garso įrašas.60  Tačiau kas ir kokia tvarka nustato, ar vaikui gali kilti psichinė trauma ar kitų sunkių pasekmių, nėra reglamentuota.

Nusikaltimų aukų direktyva numato, kad vaikai visuomet turi būti laikomi pažeidžiamais proceso dalyviais ir turi turėti galimybę naudotis specialiomis apsaugos priemonėmis.61  Neaiški šių priemonių skyrimo tvarka ir sąlygos gali kliudyti naudotis šiomis priemonėmis, todėl tikslinga keisti reglamentavimą, numatant, kad aštuoniolikos metų nesulaukusiems nukentėjusiesiems ir liudytojams visuomet taikomos specialiosios apsaugos priemonės, nebent išskirtiniais atvejais teismas nuspręstų kitaip.

2011 m. pabaigoje įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, vaikų teisinė apsauga nuo smurto buvo sustiprinta. Tačiau teisės aktų visuma neužtikrina visapusiškos vaiko apsaugos nuo visų formų smurto, taip pat ir fizinių bausmių. Nesant aiškaus valstybės požiūrio į fizinių bausmių taikymą, visuomenėje gaji tolerancija smurtui kaip „auklėjimo“ priemonei, o vyraujant tokioms visuomenės nuostatoms, sudėtinga vykdyti veiksmingą smurto prieš vaikus prevenciją ir visuomenės švietimą apie nesmurtinius vaikų auklėjimo būdus.

2014 m. gruodį Vyriausybei pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas naujas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas, pakeisiantis dabar galiojantį pagrindinį vaiko teisių įstatymą, siekia įtvirtinti visų formų smurto, taip pat ir fizinių bausmių, draudimą, numatyti pareigą specialistams pranešti pastebėjus smurto prieš vaiką požymius, taip pat reglamentuoti tarnybų atsakomybę ir veiksmus, teikiant pagalbą sunkumus išgyvenančioms šeimoms ar skubiai reaguojant į atvejus, kai reikia paimti vaiką iš nesaugios šeiminės aplinkos.62

Išvados ir rekomendacijos

  •  Įstatymo lygmeniu uždrausti visų formų smurtą prieš vaikus ir numatyti draudimo įgyvendinimo priemones.
  • Sukurti veiksmingą mechanizmą vaikams saugiai pranešti apie prieš juos naudojamą smurtą ir kitus jų teisių pažeidimus.
  • Vykdyti smurto prevenciją, mokant vaikus atpažinti smurtą ir kreiptis pagalbos, šviesti ir skatinti visuomenę ir specialistus pranešti apie smurto prieš vaikus atvejus.
  • Investuoti į pozityvių, nesmurtinių auklėjimo metodų diegimo programas prieinamas visiems tėvams.
  • Užtikrinti veiksmingą patraukimą atsakomybėn už smurtinius nusikaltimus prieš vaikus.
  • Užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir interesų apsaugą baudžiamajame procese, vykdyti pareigūnų, teisėjų ir specialistų mokymus.
  • Gerinti statistikos, susijusios su smurtu prieš vaikus, rinkimą ir pateikimą, ypač teismų grandyje.
  •  Aktyviau informuoti specialistus ir visuomenę apie jų pareigą pranešti Vaiko teisių apsaugos tarnybos, pastebėjus smurto ar kitokio netinkamo elgesio su vaiku požymius.

15 “ŽTK: Smurtas artimoje aplinkoje traukiamas iš pogrindžio, bliūkšta šio nusikaltimo latentiškumas“, 2014 m. rugsėjo 25 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4463&p_d=150905&p_k=1

16 Vyriausybės nutarimas “Dėl Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014-2020 metų programos patvirtinimo“, 2014 m. gegužės 28 d., Nr. 485, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=471939&p_tr2=2

17 Koalicija Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės, Kreipimasis dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo, 2014 m. spalio 6 d., https://www.hrmi.lt/uploaded/Documents/Viesi%20pareiskimai/Kreipimasis%20i%CC%A8%20Valstybe%CC%87s%20vadovus%202014%2010%2006.pdf

18 Baudžiamojo proceso kodekso 167, 409 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, 2013 m. liepos 2 d., Nr. XII-502 http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?a=453257&b=; Baudžiamojo kodekso 140, 145, 148, 149, 150, 151, 165 straipsnių pakeitimo ir papildymo  įstatymas, 2013 m. liepos 2 d., Nr. XII-501, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/ oldsearch.preps2?a=453256&b=

19 Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 4 straipsnio pakeitimo įstatymas, 2013 m. liepos 2 d., Nr. XII-474, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?a=453406&b=

20 Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas, 2014 m. balandžio 10 d., Nr. XII-815, 4 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?a=468928&b=

21 Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas, 2014 m. balandžio 10 d., Nr. XII-815, 3 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?a=468928&b=

22 Žmogaus teisių stebėjimo institutas, “Nusikaltimų aukų teisių direktyva: naujas požiūris į artimųjų smurto aukas“, 2014 m., 10-11 psl., https://www.hrmi.lt/uploaded/Apzvalgos/Tyrimas_auku-teisiu-direkt_1.pdf

23 Socialinės apsaugos ir darbo ministro, Sveikatos apsaugos ministro ir Vidaus reikalų ministro įsakymas “Dėl Specializuotos pagalbos centrų programos patvirtinimo“, 2011 m. gruodžio 19 d., Nr. A1-534/V-1072/1V-931, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=415786&p_tr2=2

24 Daiva Baranauskienė, “Neišmoktų pamokų kaina – žmonių gyvybės“, manoteises.lt, 2015 m. sausio 21 d. http://manoteises.lt/straipsnis/neismoktu-pamoku-kaina-zmoniu-gyvybes/

25 Žmogaus teisių stebėjimo institutas, “Nusikaltimų aukų teisių direktyva: naujas požiūris į artimųjų smurto aukas“, 2014 m., https://www.hrmi.lt/uploaded/Apzvalgos/Tyrimas_auku-teisiu-direkt_1.pdf

26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29ES, 2012 m. spalio 25 d., http://eur-lex.europa.eu/legal-content/ LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32012L0029&from=en

27 Žmogaus teisių stebėjimo institutas, “Nusikaltimų aukų teisių direktyva: naujas požiūris į artimųjų smurto aukas“, 2014 m., https://www.hrmi.lt/uploaded/Apzvalgos/Tyrimas_auku-teisiu-direkt_1.pdf

28 Žmogaus teisių stebėjimo institutas, “Nusikaltimų aukų teisių direktyva: naujas požiūris į artimųjų smurto aukas“, 2014 m., https://www.hrmi.lt/uploaded/Apzvalgos/Tyrimas_auku-teisiu-direkt_1.pdf

29 JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, Baigiamieji pastebėjimai dėl penktojo Lietuvos periodinio pranešimo, 2014 m. liepos 18 d., 46 paragrafas, http://www.socmin.lt/download/8045/cedaw%20concluding%20 observations%20lt.pdf

30 JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, Baigiamieji pastebėjimai dėl penktojo Lietuvos periodinio pranešimo, 2014 m. liepos 18 d., 23 paragrafo b-d dalys, http://www.socmin.lt/download/8045/cedaw%20concluding%20observations%20lt.pdf

31 “Pasirašyta Europos Tarybos konvencija Dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo“, 2013 m. birželio 7 d., http://amb.urm.lt/popup2.php?ru=bS9tX2FydGljbGUvZmlsZXMvdl9hcnRpY- 2xlX3ByaW50LnBocA==&tmpl_name=m_article_print_view&article_id=36097

32 Panašios bendro pobūdžio deklaracijos ir išlygos kartais pateikiamos dėl religinių-politinių motyvų, pavyzdžiui, 1996 m. Saudo Arabija bei 1995 m. Kataras nurodė, kad Vaiko teisių konvencijos nuostatas taikys tiek, kiek tai neprieštaraus islamo teisei. JT Vaiko teisių konvencijos statusas, https://treaties.un.org/pages/viewdetails.aspx?chapter=4&src=treaty&mtdsg_no=iv-4&lang=en

33 Ieva Urbonaitė-Vainienė, “Vyskupai priblokšti: Lietuvoje siekiama įtvirtinti kitokią lyties sampratą“, delfi.lt, 2013 m. gegužės 9 d., http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vyskupai-pribloksti-lietuvoje-siekiama-itvirtinti-kitokia-lyties-samprata.d?id=61346125#ixzz3SCCjYpAk

34 „Lyties keitimą įteisinanti Stambulo Konvencija artimiausiu metu nebus teikiama ratifikuoti“ bernardinai.lt, 2013 m. spalio 11 d., http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-10-11-lyties-keitima-iteisinanti-stambulo-konvencija-artimiausiu-metu-nebus-teikiama-seimui/108578

35 Vyriausybės nutarimas “Dėl valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007-2009 metų plano patvirtinimo“, 2006 m. gruodžio 22 d., Nr. 1330, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=306081

36 JT Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, 1981 m. rugsėjo 3 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=20416&Condition2=, JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto Bendroji rekomendacija Nr. 19 „Dėl smurto prieš moteris”, 1992 m., http://www.refworld.org/docid/52d920c54.html, EŽTT 2009 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Opuz prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 33401-02, http://hudoc.echr.coe. int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-92945#{«itemid»:[«001-92945»]}

37 „Po pažinties per Facebook trylikametę nužudęs paauglys sulaukė teismo malonės“, delfi.lt, 2013 m. lapkričio 29 d. http://www.delfi.lt/news/daily/crime/po-pazinties-per-facebook-trylikamete-nuzudes-paauglys-sulauke-teismo-malones.d?id=63411742

38 “Automobilio bagažinėje Panevėžio rajone gyva sudeginta mergina: įvykių chronologija“, 15min.lt, 2013 m. rugsėjo 21 d. http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/automobilio-bagazineje-panevezio-rajone-gyva-sudeginta-mergina-ivykiu-chronologija-59-371024; „Į mirtį J. Šikšniūtę pavėžėjęs Valdas J. mėgdavo pasipuikuoti“, lrytas.lt, 2014 m. lapkričio 18 d. http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kriminalai/i-mirti-j-siksniute-pavezejes-valdas-j-megdavo-pasipuikuoti.htm

39 EŽTT 2013 m. spalio 22 d. sprendimas byloje D.P. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 27920/08, http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-117636#{"fulltext":["27920/08"],"itemid":["001-138514"]}

40 Lietuva jau buvo pripažinta pažeidusi smurto artimoje aplinkoje aukos teises byloje Valiulienė prieš Lietuvą, EŽTT 2013 m. kovo 26 d. sprendimas, pareiškimo Nr. 33234-07, http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-138514#{"fulltext":["33234-07"],"itemid":["002-7492"]}

41 Informatikos ir ryšių departamentas, Nusikalstamų veikų žinybinio registro 2013-2014 m. duomenys, http://www.ird.lt/doc/registrai/nvzr/ataskaita_apie_vaikus_2012.pdf

42 Šį pokytį daugiausiai lemia mažėjantis turtinių nusikaltimų prieš vaikus (vagysčių, plėšimų) skaičius, tuo tarpu smurtinių nusikaltimų skaičius išlieka panašus

43 Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, 2011 m. gegužės 26 d., Nr. XI-1425, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=400334&p_query=&p_tr2=2

44 Statistika neįtraukia seksualinio smurto atvejų

45 “Apklausa: daugiau nei pusė tėvų muša vaikus“, delfi.lt, 2013 m. sausio 14 d. http://www.delfi.lt/news/daily/education/apklausa-puse-tevu-musa-vaikus.d?id=60413791; “SOS: pusė tėvų auklėja vaikus diržu“, snaujienos.lt, 2013 m. vasario 25 d., http://www.snaujienos.lt/naujienos/miesto-gyvenimas/27585-sos-pus-tv-vaikus-auklja-diru

46 Marianne James, “Smurtas artimoje aplinkoje kaip prievartos prieš vaikus forma: identifikavimas ir prevencija“, 1994 m. birželis, https://www3.aifs.gov.au/cfca/publications/domestic-violence-form-child-abuse-identification

47 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, 2013 m. veiklos ataskaita, 2014 m. kovo 31 d., Nr. 4-4, http://www3.lrs.lt/docs2/ ATMQTAUA.PDF

48 Apie 82% artimųjų smurto aukų sudaro moterys, žr. Policijos departamento ataskaita už 2012-2013 m., http://www.bukstipri.lt/uploads/Bajorinas%5B1%5D.pdf

49 Žmogaus teisių stebėjimo institutas, “Nusikaltimų aukų teisių direktyva: naujas požiūris į artimųjų smurto aukas“, 2014 m., tyrimo metu surinkta medžiaga, https://www.hrmi.lt/uploaded/Apzvalgos/Tyrimas_auku-teisiu-direkt_1.pdf

50 Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Nusikaltimų aukų teisių direktyva: naujas požiūris į artimųjų smurto aukas, 2014 m., 15 psl., https://www.hrmi.lt/uploaded/Apzvalgos/Tyrimas_auku-teisiu-direkt_1.pdf

51 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, 2013 m. veiklos ataskaita, 2014 m. kovo 31 d., Nr. 4-4, http://www3.lrs.lt/docs2/ATMQTAUA.PDF

52 “Daugėja baudžiamųjų bylų dėl smurto artimoje aplinkoje: vaikų teisių gynyba – teismo prioritetas“, 2014 m. liepos 14 d., http://kauno.teismas.lt/index.php/lt/2012-07-18-06-00-58/teismo-pranesimai/78-naujienos/314-daugeja-baudziam-j-byl-del-smurt-artimoje-aplinkoje-vaik-teisi-gynyba-teismo-prioritetas1

53 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013

54 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–347/2014

55 Baudžiamojo kodekso 7, 8, 60, 95, 151, 1511 , 153, 162, 307, 308, 309 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1001 , 1002 , 1521 ir 2511 straipsniais įstatymas, 2014 m. kovo 13 d., Nr. XII-776, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=467421&p_tr2=2; Baudžiamojo proceso kodekso 9, 154, 186, 280, 283 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas, 2014 m. kovo 13 d., Nr. XII-777, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_ id=467422&p_tr2=2

56 Konsultacijos su „Paramos vaikams centro“ ekspertėmis, 2015 m. sausio 13 d.

57 Konsultacijos su „Paramos vaikams centro“ ekspertėmis, 2015 m. sausio 13 d.

58 Paramos vaikams centras, nacionalinė ataskaita “Vaikų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, apsauga Lietuvoje“, 2013 m., http://www.vaikystebesmurto.lt/_sites/paramosvaikamscentras/media/images/Leidiniai/national%20report%20lt%20fr%20project.pdf

59 Paramos vaikams centras, nacionalinė ataskaita “Vaikų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, apsauga Lietuvoje“, 2013 m., 33 psl., http://www.vaikystebesmurto.lt/_sites/paramosvaikamscentras/media/images/Leidiniai/national%20report%20lt%20fr%20project.pdf

60 Baudžiamojo proceso kodeksas, 2002 m. kovo 14 d., Nr. IX-785, 280 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=494011

61 Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2012/29ES, 2012 m. spalio 25 d., 20 str. 4 d., http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32012L0029&from=en

62 Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, 2014 m., Nr. 13-3188-01(09), http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=284056&p_org=7&p_fix=y&p_gov=y