Teisė į laisvę ir saugumą

I. Suėmimas

Suėmimas yra griežčiausia baudžiamajame procese numatyta kardomoji priemonė. Savo turiniu ji prilygsta išankstinei laisvės atėmimo bausmei, tačiau gali pastarąją ir pranokti, kadangi tardymo izoliatoriai, į kuriuos patalpinami suimtieji, paprastai vadovaujasi griežtesniu režimu nei pataisos namai.

Taip pat tardymo izoliatoriuose gyvenimo sąlygos neretai būna prastesnės nei įprastose laisvės atėmimo įstaigose. Į tardymo izoliatorių patekęs suimtasis dėl nutrūkusių socialinių ryšių, didelio streso ir prastų materialinių sąlygų dažnai patiria didelę psichologinę, o kartais ir fizinę žalą, dėl šios priemonės taikymo nukenčia ir suimtojo artimieji.[1]

Svarbu suvokti, kad suimtasis yra įtariamas nusikaltimo padarymu, tačiau nesant teismo apkaltinamojo nuosprendžio, negalima laikyti jo nusikaltėliu. Taigi, minėtą žalą patiria ir nekalti žmonės.

Baudžiamojo proceso kodeksas nustato, kad suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kuri gali būti skiriama tik kai švelnesnėmis priemonėmis, kaip namų areštas ar užstatas, neįmanoma užtikrinti, kad įtariamasis nepabėgs ar nekenks tyrimui naikindamas įrodymus ar darydamas įtaką liudytojams.[2]

Svarbu suprasti, kad suėmimas gali būti taikomas tik siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą baudžiamajame procese, netrukdomą tyrimą ir, tam tikrais atvejais, užkertant kelią naujų nusikaltimų rizikai.[3] Suėmimo negalima taikyti kaip išankstinio baudimo ar spaudimo priemonės, siekiant išgauti parodymus. Asmens suėmimas griežtai nesilaikant šių sąlygų yra jo teisės į laisvę, ginamos Europos žmogaus teisių konvencijos 5 straipsnio, pažeidimas.

Nepaisant suėmimo, kaip priemonės, išimtinumo ir sunkių pasekmių, statistiniai duomenys rodo, jog Lietuvos teismai šią priemonę taiko itin noriai. 2013 m. prokurorai teismui pateikė 4779 prašymus skirti ar pratęsti suėmimą, iš jų 4556 buvo patenkinti visa apimtimi ar iš dalies.[4] 2014 m. šie skaičiai buvo atitinkamai 4017 ir 3838. Taigi teismai tenkina daugiau nei 95% visų prašymų skirti suėmimą. Tuo tarpu sėkmingo apskundimo tikimybė maža – suėmimas panaikinamas tik apie 9% atvejų.[5]

Šie skaičiai iš esmės nesikeičia nuo 2010 m., kai buvo pradėta rinkti atitinkama statistika. Tai rodo per dažną ir norų suėmimo taikymą esant sistemine, įsišaknijusia problema.

Dalį šios problemos priežasčių paaiškina 2013 m. atlikta ŽTSI studija, tyrusi policijos pareigūnų, prokurorų ir teisėjų požiūrį į suėmimo taikymą.[7] Didelė dalis tyrime dalyvavusių specialistų patvirtino, kad suėmimu kartais sąmoningai piktnaudžiaujama – jo prašoma ir jis skiriamas suvokiant, kad realiai tai nėra būtina. Kartais ši priemonė pasitelkiama siekiant daryti spaudimą įtariamiesiems.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad itin didelę įtaką sprendimams dėl suėmimo daro visuomenės ir žiniasklaidos reakcija. Spauda situacijas, kai atsisakoma skirti suėmimą, yra linkusi skandalizuoti, o specialistus, susijusius su tokia situacija, – vertinti neigiamai. Todėl vengiant galimos reakcijos kai kuriais atvejais pasirenkamas „saugus“ variantas ir skiriamas suėmimas, kadangi nepagrįsto suėmimo skyrimo atvejai visuomenės dėmesio susilaukia retai.

[6] išnaša

Išvados ir rekomendacijos

  • Itin dažnas suėmimo skyrimas ir piktnaudžiavimas šia priemone baudžiamajame procese yra įsišaknijusi, sisteminė problema, lemianti perdėtą įtariamųjų baudžiamosiose bylose laisvės varžymą, galintį lemti jų teisių pažeidimus bei sunkius padarinius jiems ir jų artimiesiems.
  • Atsižvelgiant į tai, kad suėmimas skiriamas itin dažnai nepaisant griežto šios priemonės reglamentavimo, siūlytina rengti specialius teisėjų ir prokurorų mokymus ir kelti jų kvalifikaciją, supažindinant su suėmimo ir kitų kardomųjų priemonių paskirtimi ir tinkamais taikymo pagrindais, bei žmogaus teisių apsaugos baudžiamajame procese svarba.

[1] Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Suėmimas: vieno žmogaus istorija, https://www.youtube.com/watch?v=kCReZ_k-27Q

[2] Baudžiamojo proceso kodeksas, 2002 m. kovo 14 d., Nr. IX-785, 122 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=494011

[3] Baudžiamojo proceso kodeksas, 2002 m. kovo 14 d., Nr. IX-785, 119 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=494011

[4] Nacionalinė teismų administracija, 2014 m. vasario 7 d. ir 2015 m. sausio 30 d. pateikta informacija

[5] Nacionalinė teismų administracija, 2014 m. vasario 7 d. ir 2015 m. sausio 30 d. pateikta informacija

[6] Nacionalinė teismų administracija, 2012 m. birželio 6 d., 2013 m. birželio 3 d., 2014 m. vasario 7 d. ir 2015 m. sausio 30 d. pateikta informacija

[7] Žmogaus teisių stebėjimo institutas, “Suėmimas: policijos, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų požiūris“, 2013 m., http://www.hrmi.lt/uploaded/Documents/Suemimas%20-%20praktiku%20poziuris_LT_Galutinis.pdf