Kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas

II. Asmenų uždarose institucijose teisės ir deinstitucionalizacija

Nuotraukoje – Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai, http://www.alfa.lt/straipsnis/15144893/Vilniaus.sutrikusio.vystymosi.kudikiu.namuose.bus.irengtos.vaizdo.kameros=2013-07-12_21-51

Kūdikių ir vaikų globos namai

JT Vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos, arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.[1] Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai, valstybė turi garantuoti vaikui teisę, visų pirma, augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų.[2] Tuo tarpu nesant galimybės augti biologinėje šeimoje, turi būti užtikrinama vaiko teisė augti kitoje šeimoje, o institucinė globa turi būti taikoma tik kraštutiniais atvejais; vaikų iki trejų metų amžiaus institucinė globa apskritai yra vaiko teisių pažeidimas.[3]

Lietuvoje veikia 106 vaikų globos įstaigos: 5 sutrikusio vystymosi kūdikių namai; 8 valstybiniai vaikų globos namai; 4 vaikų globos namai vaikams su negalia; 55 savivaldybių vaikų globos namai; 13 savivaldybių globos grupių; 21 nevalstybiniai vaikų globos namai.

Visi kūdikių namai Lietuvoje vadinami „sutrikusio vystymosi kūdikių namais“, nors į kūdikių namus siunčiami ne tik specialių poreikių ar sunkią negalią turintys kūdikiai, bet ir sveiki vaikai. Sveikiems kūdikiams ir mažiems vaikams užtenka 3-6 mėnesių įstaigoje, kad sutriktų jų raida.

Nors vaiko globos sistemos reforma formaliai Lietuvoje vykdoma jau nuo 2007 m., šeimos aplinkos netekusiems vaikams vis dar nėra užtikrinama pakankamai alternatyvių globos formų šeimoje ar bendruomenėje galimybių, o apgyvendinimas globos institucijose realybėje taikomas kaip pagrindinė, o ne kraštutinė priemonė. Valstybės skiriama parama globai įstaigose, palyginus su keliskart mažesne parama globėjams ar apskritai neskiriama parama įvaikinusioms šeimoms, atspindi valstybės prioritetus vaiko globos srityje.[4]

2007 m. pradėjus vaikų globos sistemos pertvarką daugiausiai dėmesio ir lėšų buvo skirta globos įstaigų infrastruktūros plėtrai, t. y. 2004-2013 m. pagal Europos Sąjungos ir daugiašalį Europos ekonominės erdvės finansinį mechanizmą iš viso 51,8 mln. litų (apie 15 mln. eurų) buvo skirta ir naudojama stacionarių vaikų globos įstaigų infrastruktūros plėtrai (šiltinimui, naujų įstaigų statybai ir kt.). Tai, kad lėšos pirmiausia investuojamos į infrastruktūrą, o ne į nestacionarių paslaugų diegimą be tėvų globos likusiems vaikams ir šeimoms, rodo už globos sistemos pertvarką atsakingų ir investicijų kokybę turinčių kontroliuoti institucijų atsainų požiūrį į reformą bei klaidingą jos supratimą.

2013-2014 m. išliko aktuali vaikui parenkamos globos formos (šeima, šeimyna, institucija) problema, t. y. parenkant vaikui globos formą, prioritetai teikiami institucinei globai, o ne jos alternatyvoms. Tai, kad institucinė globa vaikui dažniausiai yra pirma priemonė, atspindi ir statistinė informacija: Lietuvoje per 2013 m. tėvų globos neteko 2112 vaikų, iš jų net 1234 buvo apgyvendinti socialinės globos institucijose (kai kuriems vaikams ji nustatyta daugiau nei po vieną kartą: iš viso užregistruoti 1272 globos institucijoje nustatymo atvejai), o daugiau nei trečdalį per metus institucijose nustatomos globos atvejų sudaro vaikai iki 3 metų amžiaus. Remiantis 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvoje buvo 10 146 vaikai, kuriems nustatyta valstybės globa: 3821 vaikui buvo nustatyta globa institucijose, 5906 – šeimoje, 419 – šeimynoje.[5] Vidutinė vieno vaiko globos kaina per mėnesį 2012 m. vaikų globos įstaigoje buvo 2530 litų (apie 730 eurų).[6] Pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikams buvo nustatyta globa – netinkamas rūpinimasis, nepriežiūra, fizinio ir psichinio smurto naudojimas. 

Neįgalių vaikų, apgyvendintų institucijose, skaičius yra ypatingai didelis – iš 15,5 tūkst. neįgalių vaikų, apie 1 tūkst. jų gyvena globos institucijose: vienoje iš penkių specializuotų globos institucijų vaikams su negalia arba įvairaus pavaldumo vaikų globos namuose.[7]

Nors statistika rodo, kad Lietuvoje gimstamumas mažėja, kūdikių ir mažų vaikų skaičius globos įstaigose beveik nekinta (2011 m. – 344, 2012 m. – 316, 2013 m. – 288).[8] Tokie skaičiai liudija, kad nėra tinkamai vystomas globėjų šeimų tinklas; nesukurta efektyvi globos šeimoje skatinimo ir profesionalios globos šeimoje sistema, kuri leistų visiškai atsisakyti stacionarios kūdikių ir vaikų iki 3 metų globos institucijose, taip pat ir tais atvejais, kai vaikas turi specialių poreikių. Kaip pažymėjo Valstybės kontrolė, Lietuvoje nėra profesionalių globėjų, kurie galėtų skubiai bet kuriuo paros metu priimti vaikus trumpalaikei globai ar paimti globoti kūdikius, iš globėjų „atokvėpiui“ paimti vaiką, ar būtų teikiamos kitos trumpalaikės socialinės paslaugos.[9]

Prasta vaiko teisių apsaugos politika Lietuvoje lemia šiurkščius vaiko teisių pažeidimus: 2013 m. pradžioje iš Ventos socialinės globos namų į Kauno klinikas buvo atvežta penkiametė, dėl nepriežiūros tesvėrusi vos 5 kilogramus.[10]

Nors statistika rodo, kad Lietuvoje gimstamumas mažėja, kūdikių ir mažų vaikų skaičius globos įstaigose beveik nekinta.

Pastebima, kad 2013 m. buvo sumažintas planinių vietų skaičius valstybiniuose vaikų globos namuose,[11] bet išaugo globos nustatymo savivaldybės vaikų globos namuose atvejų skaičius.[12] Atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atvejų valstybinių vaikų globos namų pastatai yra labai dideli, mažėjant vaikų skaičiui juose, kai kur susidarė tokia situacija, kad vienam gyventojui tenkantis gyvenamųjų kambarių plotas siekė 31,04 m2, o visų globos įstaigos patalpų plotas, tenkantis vienam gyventojui – net 206,98 m2.[13] Šie skaičiai rodo, kad tokiais atvejais valstybės siekis vaikų globos namuose augantiems vaikams suteikti artimą šeimai aplinką yra deklaratyvus, nes vaikų gyvenimui pritaikyta erdvė yra ribota ir sudaro mažąją pastato bendrojo ploto dalį.

Vaikų globos namuose augantys vaikai blogiau vertina savo privatumo užtikrinimą, t. y. jie turi mažesnę galimybę išreikšti nuomonę, kaip turi atrodyti jų kambarys, jų daiktus be jų leidimo dažniau liečia kiti, šie vaikai dažniau neturi vietos, kur saugiai laikyti savo daiktus ar ruošti namų darbus, užsirakinti duris.[14] Neretai mažesni vaikai neturi asmeninių drabužių – esami rūbai naudojami visai grupei bendrai, lankantiems globėjams nupirkus vaikui drabužėlių, žaislų ar kitų priemonių nuo auklėtojų asmeninio požiūrio priklauso, ar bei kaip vaikas jais galės naudotis.[15] Kas antras globos namų auklėtinis negauna valgyti, kai nori, arba yra retai paisoma, ką vaikai norėtų valgyti. Tuo tarpu globėjų šeimose šios problemos vaikams neaktualios. Gyvenantys globos namuose vaikai trokšta gyventi savo (biologinių tėvų), įtėvių arba globėjų šeimoje, o globėjų šeimose augantys vaikai yra patenkinti savo globėjų šeima ir praktiškai nereiškia noro grįžti nei pas tėvus, nei būti įvaikinti.

Lietuvos vaiko globos sistemą 2013 m. spalio 4 d. įvertino JT Vaiko teisių komitetas, pateikęs rekomendacijas Lietuvai.[16] Komitetas palankiai įvertino Deinstitucionalizacijos strateginių gairių priėmimą,[17] tačiau jam susirūpinimą sukėlė didelis vaikų, jaunesnių nei 3 metų amžiaus, apgyvendinimo institucijose atvejų skaičius, prastos gyvenimo sąlygos ir ribotas plotas globos institucijose bei nevalstybinių vaikų globos namų stebėsenos nebuvimas. Lietuvai buvo rekomenduota užtikrinti šeimos aplinkos netekusiems vaikams pakankamai alternatyvių globos formų šeimoje ar bendruomenėje galimybių, siekti, kad apgyvendinimas globos institucijoje būtų paskutinė išeitis, stebėti visus vaikų apgyvendinimo globos įstaigoje atvejus bei įvesti griežtą globos įstaigų, ypač nevalstybinių, teikiamų paslaugų stebėjimo sistemą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, jog valstybės tikslas – kad kuo mažiau vaikų, netekusių tėvų globos, būtų apgyvendinti vaikų globos institucijose, tačiau tuo pat metu pripažįsta, kad dažnai valstybės galimybės įkurdinti vaiką šeimoje yra ribotos.[18]

Nors vaikų globos sistemos pertvarka pradėta dar 2007 m., ji nėra baigta iki šiol. Esminėms vaiko teisių apsaugos sistemos reformoms įgyvendinti trūksta politinės valios: nuo pat globos sistemos pertvarkos pradžios buvo nevengiama vadovautis politiniais, o ne geriausiais vaiko interesais. Valstybės kontrolės 2014 m. sausio 31 d. atlikto valstybinio audito išvados liudija, kad esama vaikų globos sistema neefektyvi ir neužtikrina geriausių vaiko interesų.[19]

2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi ryžtingesnių veiksmų sprendžiant pertvarkai būtinų alternatyvų institucinei globai įtvirtinimo klausimą ir patvirtino Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planą (toliau – Deinstitucionalizacijos veiksmų planas).[20] Ministerija nurodo, kad vienas pagrindinių šio dokumento tikslų – siekti užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui (ir neįgaliam vaikui) augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje.[21]

Nors pats šio dokumento tekstas atrodo gana pažangiai, tačiau susirūpinimą kelia Deinstitucionalizacijos veiksmų plano vertinimo kriterijai – siekiama, kad 2020 m. institucijose globojamų vaikų dalis sudarytų 20% bendro globojamų vaikų skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, kad daugelį metų iš esmės nesikeičia stacionariose globos įstaigose globojamų vaikų skaičius (apie 4 tūkst.) ir procentinė dalis (39%), minėtas kriterijus prieštarauja pertvarkos tikslams ir nėra pakankamas realiam pokyčiui pasiekti.

Maža to, Deinstitucionalizacijos veiksmų plane aiškiai nurodoma, kad vaikų, ypač iki 3 metų amžiaus, patekimo į vaikų globos namus ribojimas bus įgyvendinamas kuriant šeimos (specializuotus) modelio namelius vaikams bendruomenėje, t. y. iš esmės paliekant institucinę sistemą.[22] Anot Vaiko teisių kontrolierės, pertvarkant kūdikių namus, likusių be tėvų globos vaikų, neįgalių vaikų globos namus ir numatant šio uždavinio įgyvendinimo kryptis, pasigendama prioritetinio dėmesio vaiko grąžinimui į biologinę šeimą (suteikiant šeimai realias, jos poreikius atitinkančias, kokybiškas paslaugas bendruomenėje) arba vaiko globai kitoje šeimoje.

Ataskaitiniu laikotarpiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui pateikė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Išmokų vaikams įstatymo, Šeimynų įstatymo ir Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektus. Jais siūloma tikslinti globojančių šeimų sąvoką, įvesti socialinio (profesionalaus) globėjo institutą, keisti šeimynų teisinį reglamentavimą. Iš esmės šie pasiūlymų projektai vertintini teigiamai, tačiau pastebėtina, kad šiais projektais formuojamų globos sistemos pertvarkai reikalingų pakeitimų svarstymas jau trunka itin ilgą laiką (nuo 2012 m.). Apgailestavimą dėl delsimo priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą išreiškė ir JT Vaiko teisių komitetas.[23]

2014 m. spalio mėn. Prezidentės teiktomis Civilinio kodekso pataisomis siekiama griežčiau reguliuoti vaikų (ypač iki 3 metų amžiaus) apgyvendinimo institucijose atvejus. Siūlomas įstatymo projektas itin aktualus ir reikalingas siekiant realiai pakeisti situaciją ir sumažinti į globos įstaigas patenkančių vaikų iki 3 metų amžiaus skaičių, tačiau siekiami tikslai galės būti įgyvendinti tik tuo atveju, jei bus atsisakyta projekte numatytų plačių išimčių dėl vaikų apgyvendinimo institucijose.

Siekiant stabdyti institucionalizavimo praktikas būtina investuoti daugiau žmogiškųjų ir finansinių resursų į darbą su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis ir jose augančiais vaikais, peržiūrėti esamą globos šeimoje organizavimo ir pagalbos globėjams teikimo sistemą bei nedelsiant įteisinti alternatyvias institucijoms globos formas, pavyzdžiui, profesionalią globą.

 Išvados ir rekomendacijos

  • Tobulinant vaiko globos organizavimo procesą teikti prioritetą savalaikiam, kompetentingam ir efektyviam darbui su šeimomis ir jose augančiais vaikais, visapusiškos pagalbos globėjams teikimui, alternatyvių globos formų plėtrai ir visuomenės švietimui apie jas.
  • Suformuoti pagal poreikius diferencijuojamų, efektyvių, prieinamų ir visoms šeimoms pasiekiamų socialinių, psichologinių, teisinių, atokvėpio bei kitų reikalingų paslaugų infrastruktūrą, įskaitant aprūpinimą Vaiko teisių apsaugos skyrių bei socialinių darbuotojų efektyviais šeimos situacijos diagnostikos ir pagalbos įrankiais; įvesti paslaugų poreikio nustatymo, teikimo bei kokybės kontrolės sistemą. Jei nebus veiksmingų vaikų patekimo į globos įstaigas prevencijos mechanizmų, pastangos užbaigti globos paslaugų teikimą institucijose bus nesėkmingos, nes institucijas paliekančių vaikų vietas netrukus užpildys naujokai.
  • Sukurti efektyvią globos šeimoje skatinimo ir profesionalios globos sistemą. Vykdant vaiko globos reformą, prioritetą teikti vaikų iki 3 metų amžiaus klausimų sprendimui, t. y. de facto stabdyti vaikų iki 3 metų amžiaus patekimą į globos institucijas.
  • Užtikrinti griežtą finansinių išteklių, ypač Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, kurie bus skirti globos sistemos pertvarkai, panaudojimo efektyvumo kontrolę bei viso deinstitucionalizacijos proceso stebėseną.

Neįgaliųjų globos namai

2012 m. Europos Komisijos iniciatyva buvo parengtos Bendrosios Europinės gairės dėl perėjimo nuo institucinės prie bendruomeninės globos.[24] Taip pat 2013 m. Europos Parlamentas priėmė Reglamentą dėl Europos socialinio fondo[25] bei Bendrų nuostatų reglamentą,[26] kurie pirmą kartą ES istorijoje nurodė, kad struktūrinių fondų lėšos turi būti naudojamos bendruomeninių paslaugų, t. y. kaip institucinės globos alternatyvos, vystymui ir plėtrai, skatinant perėjimą nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų.

Bendrosiose Europinės gairėse įstaiga apibrėžiama kaip institucinės globos vieta, kurioje gyventojai yra izoliuoti nuo plačiosios bendruomenės ir yra priversti gyventi kartu; neturi pakankamai galimybių tvarkyti savo gyvenimo ir daryti įtakos juos paveikiantiems sprendimams; institucijos taisyklės dominuoja gyventojų individualių poreikių atžvilgiu.[27]

Deinstitucionalizacija nėra vien įstaigų uždarymas. Deinstitucionalizacija (toliau – De-I) suprantama kaip įvairių bendruomenėje teikiamų paslaugų, įskaitant prevenciją, sukūrimo ir plėtros procesas, siekiant pašalinti institucinės globos įstaigose poreikį.[28] De-I – tai institucijose (socialinės globos įstaigose, psichiatrijos ligoninėse) esančių asmenų perkėlimas gyventi, gydytis ar būti globojamiems bendruomenėje. Kartu ji reiškia ir tradicinės globos ar psichiatrijos modelio keitimą pereinant nuo paternalistinės, žmogaus teises ribojančios priežiūros 24 valandas per parą prie individualizuotų, savarankiškumą skatinančių socialinių, psichologinių ar medicininių paslaugų arti asmens gyvenamosios vietos.[29]

Nuotraukoje – Macikų socialinės globos namai. 1948-1955 m. Macikų koncentracijos stovykloje buvo kalinama iki 3000 asmenų, joje žuvo 365 kaliniai, iš kurių 312 lietuvių, 70 vaikų, iš kurių 44 lietuviai. 1955 m. Lietuvos TSR Socialinio Aprūpinimo Ministerijos įsakymu buvo įkurti Pagrynių invalidų namai. 1982 m. buvo pastatytas naujas trijų aukštų gyvenamasis pastatas. 1988 m. pastatytas 70 vietų gyvenamasis pastatas, skirtas neįgaliems vaikams. Šiuo metu įstaigoje gyvena arti 500 vaikų ir suaugusiųjų. Pareigybių skaičius sudaro 233,5; Socialinio darbo tarnyba – 135,5 etatų; asmens sveikatos priežiūros ir slaugos tarnyba – 50 etatų.[30]

Teisę gyventi savarankiškai ir būti įtrauktiems į bendruomenę, taip pat gauti paslaugas bendruomenėje įtvirtina JT Neįgaliųjų teisių konvencija, kurią Lietuva ratifikavo dar 2010 m. Konvencijoje aiškiai nurodoma, jog visi negalią turintys asmenys turi teisę gyventi bendruomenėje, pasirinkti savo gyvenamąją vietą, gauti stacionarias ir apgyvendinimo paslaugas bei kitas bendruomenines paslaugas; valstybės turi skatinti negalią turinčių asmenų įtraukimą ir visavertį dalyvavimą bendruomenėje; ir galiausiai – bendruomeninės paslaugos ir įstaigos turi būti prieinamos ne tik bendrajai populiacijai, bet ir negalią turintiems asmenims.[31]

Lietuvoje deinstitucionalizaciją koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi 2014-2020 metams sudarytu veiksmų planu.[32] Veiksmų plane numatyti Lietuvoje vykdomo De-I proceso planuojami rezultatai yra pernelyg menki ir neambicingi, pavyzdžiui, planuojama neįgalių suaugusių asmenų, patenkančių į institucinę globą, skaičių sumažinti tik 40%; pertvarkyti tik 5 stacionarias socialinės globos įstaigas suaugusiems neįgaliesiems.[33] Tokie planuojami rezultatai neužtikrina, kad pasibaigus ES investicinių struktūrinių programų finansavimo 2014-2020 m. periodui bus pasiektas socialinės įtraukties rodiklis.

Deinstitucionalizacija nėra vien įstaigų uždarymas. Deinstitucionalizacija (toliau – De-I) suprantama kaip įvairių bendruomenėje teikiamų paslaugų, įskaitant prevenciją, sukūrimo ir plėtros procesas, siekiant pašalinti institucinės globos įstaigose poreikį.

2007-2013 m. laikotarpiu daugiau nei 150 mln. eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų buvo panaudoti neįgalių asmenų institucinės globos įstaigų centrinėje ir rytų Europoje, įskaitant ir Lietuvą, modernizavimui ir statybai, nepaisant poreikio vykdyti deinstitucionalizaciją bei vystyti bendruomenines paslaugas.[34] Kitaip tariant, struktūrinių fondų lėšos buvo naudojamos netinkamai, t. y. vietoje to, kad būtų skatinamas bendrųjų paslaugų neįgaliesiems prieinamumas, šeimoms būtų teikiamos palaikymo paslaugos, ir vykdoma neįgaliųjų integracija į bendruomenę, buvo renovuojami įstaigų pastatai.

Bendrosiose Europinėse gairėse nurodoma, kad sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų poreikių anaiptol netenkina pagerėjusios fizinės gyvenimo sąlygos įstaigose ir jų patalpose, nes tai nelemia pokyčių hierarchiniuose santykiuose, neskatina integracijos į bendruomenę ir kitų žmogaus teisių užtikrinimo. Greičiau atvirkščiai – išorinių dalykų tobulinimas gali lemti stagnaciją, esamos sistemos užkonservavimą ir sistemines kliūtis plėtoti bendruomenines paslaugas.[35]

Lietuvoje trūksta politinės valios nuosekliai vykdyti deinstitucionalizaciją: dominuojanti institucinė globa šiandien praktiškai yra vienintelis būdas padėti sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenims; institucinei globai skiriama didžioji socialinei globai skirtų lėšų dalis.

Pažymėtina, jog didelės ir uždaros globos įstaigos yra puiki terpė žmogaus teisių pažeidimams vykti, todėl pati institucionalizacija pažeidžia neįgalių asmenų žmogaus teises, įtvirtintas JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje. Kaip pažymėjo JT Neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus, didelės specializuotos globos ar ugdymo institucijos, kiek jas bepertvarkytum, yra savaiminis blogis, kuris, nepriklausomai nuo žmonių valios, įkalina čia gyvenančius ir dirbančius žmones nelaimingiems santykiams ir beviltiškumui. Visi – ir globotiniai, ir specialistai – tampa žmogaus teisių pažeidimų subjektais.[36] Be to, gyvenimas nuo visuomenės atskirtose institucijose žaloja ugdytinių ir globotinių asmenybes, užkerta kelią gyvenimo galimybėms. Tokios įstaigos savaime, nepriklausomai nuo žmonių valios, reikalauja globotinių paklusnumo, palaužia jų asmeninę valią ir svajones, suvienodina individualius gyvenimo ritmus ir aplinkas, įtvirtina konvejerinio pobūdžio paslaugas, šalina asmeninės saviraiškos galimybes, atskiria nuo visuomeninių santykių, sukuria likimo įstaigoje amžinai neišvengiamybę.[37]

Dar 2006 m. priimti Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai įtvirtino socialinės globos įstaigų licencijavimo tvarką, pagal kurią visos šalies socialinės globos įstaigos iki 2014 m. pabaigos privalėjo gauti tolesnės veiklos licencijas iš Socialinių paslaugų priežiūros departamento. Licencijavimu buvo siekiama, kad socialinių paslaugų vartotojai, jų šeimos nariai žinotų, jog suteikiamos socialinės globos paslaugos yra kokybiškos ir atitinka jomis besinaudojančių žmonių poreikius. Lietuvoje iš viso veikia 405 socialinės globos paslaugas teikiančios įstaigos. Iš jų 360 įstaigų jau turi licencijas teikti socialinės globos paslaugas ir nuo 2015 m. sausio 1 d.[38]

Tačiau pažymėtina, jog šiandien šie 2006 m. numatyti licencijavimo reikalavimai nebeatitinka naujų deinstitucionalizacijos ir paslaugų bendruomenėje teikimo tendencijų: 2006 m. įtvirtintus licencijavimo reikalavimus šiandien lengviau atitinka didelės stacionarios socialinės globos įstaigos, kurios turi pakankamą patalpų skaičių bei daugiau darbuotojų. Tuo tarpu mažos, bendruomenines paslaugas teikiančios įstaigos neatitinka licencijavimo sąlygų dažniausiai dėl darbuotojų tūkumo ir negalėtų gauti licencijų. Pažymėtina, jog pastarojo reikalavimo dėl darbuotojų skaičiaus pagrįstumas apskritai kelia abejonių, nes kai kurių etatinių darbuotojų nedidelėse įstaigose visai nereikia – prireikus, paslaugos gali būti perkamos.[39]

Įstaigų infrastruktūros pertvarkai, siekiant atitikti licencijavimo tvarkos keliamus reikalavimus, nuo 2010 m. buvo skirta per 100 mln. litų (apie 28,9 mln. eurų) tiek iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tiek iš šalies biudžeto.[40] Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus neišvengiamus institucinės globos trūkumus – neišvengiamus paslaugų vartotojų pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimus – institucinės globos įstaigų licencijavimo procesas kelia rimtų abejonių: akivaizdu, kad vietoje reikalingų individualizuotų paslaugų kūrimo lėšos ir vėl bus investuojamos ydingai sistemai stiprinti.

 Išvados ir rekomendacijos

  • Lietuvoje labai paplitusi institucinės globos sistema, o deinstitucionalizacijos procesai vyksta pernelyg lėtai.
  • Didelėse ir uždarose įstaigose pasitaiko kur kas daugiau žmogaus teisių pažeidimų. Be to, pati institucionalizacija, t. y. asmenų apgyvendinimas didelėse ir uždarose globos įstaigose, yra neįgalių asmenų žmogaus teisių pažeidimas, todėl būtina žmogaus teisių pagrindu reformuoti institucines ugdymo ir globos sistemas.
  • Lietuvoje vykdomo De-I proceso planuojami rezultatai yra pernelyg menki, neambicingi, neužtikrinantys, kad pasibaigus 2014-2020 m. ES investicinių struktūrinių programų finansavimo periodui bus pasiektas socialinės įtraukties rodiklis.
  • Būtina užtikrinti, kad naujojo 2014-2020 m. periodo ES investicinių programų lėšos nebūtų skiriamos institucijoms renovuoti ar statyti, o būtų nukreiptos bendruomeninių paslaugų plėtrai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos koordinuojamos pertvarkos spartumo ir efektyvumo užtikrinimui turi būti vykdoma nepriklausoma procesų stebėsena, t. y. ekspertų pagalba turi būti atrinkti ir vystomi konkrečių regionų pilotiniai projektai ir pradėti realūs pertvarkos veiksmai.

Psichikos sveikatos priežiūros įstaigos

Esminė spraga įgyvendinant šiuolaikinius psichikos sveikatos principus Lietuvoje – tai žmogaus teisių apsaugos mechanizmų bei nepriklausomos žmogaus teisių stebėsenos psichikos sveikatos priežiūros sistemoje nebuvimas.

2007 m. Seimo patvirtintoje Psichikos sveikatos strategijoje tarp kitų svarbiausių psichikos sveikatos politikos prioritetų pabrėžiama būtinybė užtikrinti realią sutrikusios psichikos asmenų teisių apsaugą ir galimybę šiems asmenims gauti visavertę pagalbą ten, kur jie gyvena, kurti veiksmingą mechanizmą, kuris gintų sutrikusios psichikos asmenų teises tiek gydymo ir globos įstaigose, tiek ir bendruomenėje.[41]

Deja, Lietuvoje vis dar stebime paternalistinio biomedicininio modelio bei farmakoterapijos dominavimą psichiatrijoje, kuris sukuria psichikos sutrikimus patyrusių bei psichikos negalią turinčių asmenų priklausomybę nuo vaistų bei mažina jų socialinės integracijos galimybes. Daugkartiniai nevyriausybinių organizacijų, dirbančių žmogaus teisių užtikrinimo psichikos sveikatos priežiūros srityje, raginimai atsižvelgti į Pasaulio sveikatos organizacijos ir JT žmogaus teisių institucijų raginimus atsisakyti pasenusio biomedicininio modelio ir pereiti prie nestacionarių, asmens laisvę mažiau ribojančių ir integraciją didinančių psichosocialinių paslaugų infrastruktūros plėtros, ignoruojami.

Psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertai, pakviesti dalyvauti Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytoje darbo grupėje Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planui parengti, 2014 m. sausio mėnesį kritiškai įvertino parengtą Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planą. Ekspertai siekė, kad būtų įgyvendinami šiuolaikiniai psichikos sveikatos politikos ir savižudybių prevencijos įgyvendinimo principai, kurie aiškiai išdėstyti Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos dokumentuose bei 2007 m. Lietuvos Seimo patvirtintoje Psichikos sveikatos strategijoje; visos priemonės, tarp jų visuomenės švietimas psichikos sveikatos srityje, platus spektras prevencinių bei klinikinių intervencijų ir visapusiška stebėsena, turi atitikti šiuos principus. Deja, Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame plane pasigendama tokio strateginio nuoseklumo; jį galima pavadinti menkai susijusių priemonių, kurių veiksmingumą sunku įvertinti, sąrašu, tad rezultatas yra nuviliantis. Nepaisant išsakytos kritikos, 2014 m. kovo 28 d. planas buvo patvirtintas.

Europos ir pasaulio psichiatrijoje galioja principas, kad bet kokių psichiatrijos paslaugų teikimas, o ypač kai jos teikiamos uždarose įstaigose (tokioms priskiriamos psichiatrijos ligoninės bei psichiatrijos skyriai bendrose ligoninėse, nes šiose įstaigose dažnai ribojama asmens laisvė), turi būti prižiūrimas kelių stebėsenos mechanizmų – tiek vidinių, tiek išorinių. Ši praktika įsitvirtino išanalizavus psichiatrijos mokslo ir praktikos istoriją ir suvokus, kad net geriausiais gydymo ketinimais vykdyti gydymo ir globos būdai vėliau neretai būdavo pripažįstami žmogaus teisių pažeidimais, dažnai prilyginamais kankinimams.

2013 m. JT Specialusis pranešėjas kankinimo klausimais pateikė ataskaitą apie kankinimus sveikatos priežiūros įstaigose.[42] Ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos kaip išvengti žalingų praktikų psichiatrijos įstaigose: akivaizdu, kad vienas iš svarbiausių prevencijos principų yra uždarumo tradicijų įveikimas ir nuolatinės nepriklausomos žmogaus teisių stebėsenos įtvirtinimas psichiatrijos praktikoje.

Esminė spraga įgyvendinant šiuolaikinius psichikos sveikatos principus Lietuvoje – tai žmogaus teisių apsaugos mechanizmų bei nepriklausomos žmogaus teisių stebėsenos psichikos sveikatos priežiūros sistemoje nebuvimas.[43] Visi bandymai įtvirtinti veiksmingus žmogaus teisių apsaugos ir stebėsenos mechanizmus psichikos sveikatos priežiūros srityje Lietuvoje iki šiol buvo nesėkmingi.

Paminėtina, kad tarptautinės žmogaus teisių stebėsenos institucijos ne kartą Lietuvai buvo rekomendavusios imtis esminių permainų apsaugant žmogaus teises psichikos sveikatos priežiūros sistemoje: Lietuvoje ne kartą lankęsi Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį ekspertai, visais atvejais pabrėžė būtinybę įtvirtinti esminius žmogaus teisių apsaugos saugiklius Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemoje.

Deja, Lietuvos valstybės institucijos į šias rekomendacijas nereaguoja arba reaguoja formaliai: 2013 m. gruodžio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija sudarė darbo grupę, siekiant peržiūrėti Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą. Pažymėtina, kad naujoje įstatymo redakcijoje nebuvo atsižvelgta į Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą rekomendacijas.

Daugiau galimybių vykdyti reguliarią psichikos sveikatos įstaigų stebėseną atsirado 2013 m., Lietuvai ratifikavus JT Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą. Remiantis Protokolo nuostatomis, 2014 m. pradžioje Seimo kontrolierių įstaigai buvo suteiktas mandatas vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose. Tai reiškia, kad Seimo kontrolierius turi teisę bet kuriuo paros metu įeiti į patalpas, kur ištisą parą laikomi asmenys.

Protokolo įtvirtintas monitoringo mechanizmas Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros srityje pirmą kartą buvo panaudotas 2014 m., Seimo kontrolierių įstaigai atliekant patikrinimą Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje.

Atrodytų, kad reikėtų pasidžiaugti prasidėjusiu įprastu išsivysčiusioms valstybėms su įsitvirtinusia demokratija nepriklausomos stebėsenos procesu psichiatrijos įstaigose, tačiau po Seimo kontrolierių įstaigos paviešintos ataskaitos sekę įvykiai kelia klausimą, ar Lietuva pasirengusi užtikrinti žmogaus teises psichikos sveikatos įstaigose. 

Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje buvo konstatuoti Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje užfiksuoti žmogaus teisių pažeidimai bei pateiktos rekomendacijos, kaip šiuos pažeidimus pašalinti.[44] Seimo kontrolierius pažymėjo, kad pacientai klinikoje nėra informuojami apie jiems skirtą gydymą ir jo veiksmingumą. Jiems taip pat nesuteikiama informacija apie vartojamus vaistus ir galimybę atsisakyti medicininių intervencijų, o priverstinai hospitalizuoti pacientai neturi galimybės ginčyti teismo sprendimų – jie nekviečiami į teismo posėdžius. Taip pat pacientams neužtikrinama teisė susipažinti su medicinos dokumentais ir gauti jų ištraukas. Įstaigoje nėra atskirų patalpų, kuriose galėtų vykti susitikimai su artimaisiais, taip užtikrinant bendravimo privatumą; nustatyti vaikščiojimo lauke apribojimai.[45]

Reaguodama į minėtą Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitą, Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinika surengė spaudos konferenciją, kurios metu vieningai ir viešai diskvalifikavo Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitos išvadas ir rekomendacijas, tvirtindama, kad žmogaus teisės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje nepažeidžiamos. Konferencijos dalyviai teigė, jog kontrolieriams galimai stinga specialių žinių, nes tik psichiatrijos žinių turintis specialistas supranta, jog bendravimas su žmonėmis, turinčiais psichikos sutrikimų bei liguistai suprantančiais aplinką, yra savitas. Konferencijos dalyviai išreiškė būtinybę apsaugoti kitas psichikos sveikatos gydymo įstaigas, kuriose dar bus atliekami tikrinimai, nuo tokių naivių išvadų. [46]

Tokia viešai išreikšta Šiaulių ligoninės psichiatrijos klinikos pozicija iki šiol nesulaukė tinkamo valstybės institucijų dėmesio ir įvertinimo. Tai akivaizdžiai demonstruoja ne tik valstybės paramos žmogaus teisių klausimus prižiūrinčiai ombudsmeno institucijai trūkumą, bet ir netinkamai vykdomą psichikos sveikatos politikos įgyvendinimą Lietuvoje, leidžiantį psichikos sveikatos institucijų vadovybei priešintis tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų įtvirtinimui psichiatrijos praktikoje.

Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistema yra atsidūrusi sisteminiame ydingame rate.[47] Šio ydingo rato grandys yra prasti visuomenės psichikos sveikatos rodikliai, visuomenėje paplitusi netolerancija pažeidžiamoms žmonių grupėms, valstybės vykdoma politika, tęsianti stigmą ir socialinę atskirtį palaikančias praktikas, finansų ir žmogiškųjų išteklių nukreipimas neefektyvioms ir žmogaus teises pažeidžiančioms paslaugoms teikti; tuo tarpu inovatyvių paslaugų plėtra nevyksta, nediegiama nuolatinės stebėsenos ir rodiklių vertinimo kultūra; naujos investicijos ir toliau stiprina nereformuojamą sistemą, prisidėdamos prie prastų psichikos sveikatos rodiklių bei atsainaus požiūrio į žmogaus teises palaikymo.

Seimo kontrolierius pažymėjo, kad pacientai klinikoje nėra informuojami apie jiems skirtą gydymą ir jo veiksmingumą. Jiems taip pat nesuteikiama informacija apie vartojamus vaistus ir galimybę atsisakyti medicininių intervencijų, o priverstinai hospitalizuoti pacientai neturi galimybės ginčyti teismo sprendimų – jie nekviečiami į teismo posėdžius.

 Išvados ir rekomendacijos

  • Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemoje būtina įtvirtinti ir laikytis šiuolaikinių žmogaus teisių apsaugos ir stebėsenos principų – šiam tikslui pasiekti reikia telkti pilietinės visuomenės, įstatymų leidėjų ir vykdomosios valdžios, psichiatrų, psichologų ir kitų profesinių grupių pastangas, siekiant įveikti Lietuvos psichiatrijoje įsivyravusias pasipriešinimo šiuolaikiniams psichikos sveikatos apsaugos principams tendencijas.
  • Ratifikavus JT Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą, atsirado galimybė šiuos principus įtvirtinti įsitraukiant valstybės institucijoms. Pirmą kartą valdžios institucijų iniciatyva 2014 m. vykdyta nepriklausoma žmogaus teisių uždarose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose stebėsena.
  • Įtakingų psichikos sveikatos sistemos atstovų (psichiatrijos ligoninių administracijų, akademinės psichiatrijos, už psichikos sveikatą atsakingų valstybės institucijų vadovų) 2014 m. viešai pareikšta bendra pozicija, siekianti diskvalifikuoti Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitą ir nepriklausomos žmogaus teisių stebėsenos principus, yra rimtos sisteminės krizės besitęsiančios Lietuvos psichikos sveikatos apsaugos sistemoje požymis.

Laisvės atėmimo vietos

Lietuvoje 2011 m. pabaigoje buvo daugiausia įkalintų asmenų nuo 2003 m., kuomet įsigaliojo naujasis Baudžiamasis kodeksas. 2012-2013 m. šis skaičius sumažėjo, tačiau labai nežymiai. 2013 m. pabaigoje Lietuvoje buvo virš 9 tūkst. įkalintų asmenų;[48] 100 tūkst. gyventojų teko 315 įkalintų asmenų – tai buvo didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje ir trečias rodiklis (po Rusijos ir Baltarusijos) tarp visų Europos šalių.[49] Įdomu tai, kad registruotas nusikalstamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, įskaitant ir bendrą smurtinį nusikalstamumą.[50]  

2013 m. vidutinė paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė asmenims, esantiems įkalinimo įstaigose metų pabaigoje, pasiekė 76 mėnesius.[51] Tai didžiausias skaičius per visą atkurtosios Nepriklausomybės laikotarpį, nors 2013 m. ir 2014 m. registruotų nusikalstamų veikų lygis 100 tūkst. gyventojų išliko toks pats, t. y. maždaug 2,8 tūkst. Be to, per visą šį laikotarpį registruotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius siekė maždaug 4,3 tūkst., atsižvelgiant ir į tai, kad sunkiais ir labai sunkiais Baudžiamajame kodekse buvo pripažinta daugiau nusikaltimų. Mažėjo visų sunkiausių smurtinių nusikaltimų, taip pat vagysčių ir plėšimų skaičius.

2013 m. pabaigoje Lietuvoje buvo virš 9 tūkst. įkalintų asmenų; 100 tūkst. gyventojų teko 315 įkalintų asmenų - tai didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje ir trečias rodiklis (po Rusijos ir Baltarusijos) tarp visų Europos šalių. Įdomu tai, kad registruotas nusikalstamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, įskaitant ir bendrą smurtinį nusikalstamumą.

2013 m. pabaigoje didžiausia įkalinimo įstaiga Lietuvoje, kurioje laisvės atėmimo bausmę atlieka beveik 3 tūkst. nuteistųjų, buvo perpildyta 12% (t. y. 100 vietų teko 112 kalinių), taip pat buvo perpildyti ir Kybartų pataisos namai (3,7%), Šiaulių tardymo izoliatorius (18,6%).[52] 

2013 m. Lietuvos įkalinimo įstaigose mirė 48 asmenys – tai yra didžiausias skaičius per visą atkurtosios Nepriklausomybės laikotarpį. Iš šio skaičiaus 34 asmenys mirė dėl ligos, 12 asmenų nusižudė (vienas didžiausių skaičių per pastaruosius 10 metų, jis 3 kartus viršija santykinį savižudybių skaičių laisvėje).[53]

Užimtumo rodikliai laisvės atėmimo vietose toliau išliko labai žemi, nuo 2010 m. jie negerėja: 2014 m. pradžioje gamybinį darbą dirbo tik 16,4% laisvės atėmimu nuteistų asmenų, 12,3% dirbo ūkio darbus, dar 35,4% mokėsi, tiek pat buvo visiškai neužimti.[54] Organizuojant nuteistųjų darbą ir toliau trūksta skaidrumo, vis pasigirsta kalinių išnaudojimo atvejų,[55] trūksta darbo pasiūlos dirbti norintiems kaliniams.[56]

Itin rimta problema ir toliau išlieka Lietuvos įkalinimo įstaigose vyraujanti kalinių kastų subkultūra.[57] Maža to, pastaraisiais metais net įkalinimo įstaigų administracijų retorika rodo, jog ši kastų subkultūra joms yra priimtina ir įprasta.[58]

Dėl itin blogų kalinimo sąlygų[59] kai kurių Europos šalių teismai nebeišduoda kaltinamųjų Lietuvai,[60] o Europos žmogaus teisių teismas ir nacionaliniai teismai vis dažniau iš Lietuvos valstybės priteisia žalos atlyginimą nuteistiesiems už prastas kalinimo sąlygas.[61]

2013 m. pabaigoje didžiausia įkalinimo įstaiga Lietuvoje, kurioje laisvės atėmimo bausmę atlieka beveik 3 tūkst. nuteistųjų, buvo perpildyta 12% (t. y. 100 vietų teko 112 kalinių), taip pat buvo perpildyti ir Kybartų pataisos namai (3,7%), Šiaulių tardymo izoliatorius (18,6%).

2014 m. vasario 19 d. Lietuvoje įsigaliojo JT Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvusis protokolas,[62] pagal kurį Seimo kontrolierių įstaiga ėmė vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės atėmimo vietose[63] ir yra įpareigota nuolat jose lankytis.[64] Daugėjant kalinių ir prastėjant jų kalinimo[65] bei darbuotojų darbo sąlygoms, įkalinimo įstaigose daugėja smurto tarp kalinių,[66] pasipriešinimo pareigūnams atvejų,[67] daugėja registruotų nusikalstamų veikų. 2014 m. gegužės mėnesį Seimo kontrolieriai, vykdydami kankinimų prevenciją, lankėsi Marijampolės pataisos namuose ir padarė išvadą, jog nuteistiesiems ir darbuotojams nėra visiškai užtikrinta saugi aplinka.[68]

Nuo 2010 m. vienam nuteistajam per dieną išlaikyti skiriama suma išliko maždaug tokia pati (48 litai (apie 13,9 eurų)), nors kalinių skaičius ir darbuotojų darbo krūvis didėjo. Iš šios sumos beveik 80% sudaro darbuotojų darbo užmokestis, socialinis draudimas ir kitos jiems skiriamos išlaidos, tačiau vienu iš Kalėjimų departamento vykdomos programos rezultato pasiekimo rodiklių ir toliau yra kaštų vienam nuteistajam mažėjimas. 

Nuo 2010 m. vienam nuteistajam per dieną išlaikyti skiriama suma išliko maždaug tokia pati (48 litai (apie 13,9 eurų)),[69] nors kalinių skaičius ir darbuotojų darbo krūvis didėjo. Iš šios sumos beveik 80% sudaro darbuotojų darbo užmokestis, socialinis draudimas ir kitos jiems skiriamos išlaidos, tačiau vienu iš Kalėjimų departamento vykdomos programos rezultato pasiekimo rodiklių ir toliau yra kaštų vienam nuteistajam mažėjimas.

Lietuvoje iki šiol nėra pastatyta nė viena nauja įkalinimo įstaiga, nors toks planas buvo parengtas dar 2008 m. Konkursas iškeldinti Lukiškių kalėjimą buvo paskelbtas dar 2012 m., tačiau visas procesas užsitęsė ir sukėlė daug įtarimų dėl korupcijos ir neskaidrių viešųjų pirkimų.[70] 2014 m. liepos 22 d. Vyriausybė priėmė naują Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą, pagal kurią iki 2022 m. numatė modernizuoti laisvės atėmimo įstaigas.[71] 

-          Išvados ir rekomendacijos

  • Lietuvos įkalinimo sistema toliau tolsta nuo Europos standartų; esamos problemos nėra sprendžiamos, tik vis labiau gilėja. Tai patvirtina ir 2014 m. birželio 4 d. paskelbta Europos Komiteto prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 2012 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 4 d. vizito ataskaita,[72] kurioje buvo nurodyta dar daugiau Lietuvos įkalinimo sistemos trūkumų nei 2011 m. paskelbtoje ataskaitoje. Įkalinimo sistemai Lietuvoje reikia kardinalių ir radikalių permainų, pradedant nuo Europos Komiteto prieš kankinimus rekomendacijų įgyvendinimo.

Vaikų administracinio laisvės suvaržymo įstaigos

JT Vaiko teisių konvencija įpareigoja valstybes užtikrinti, kad nė vienas vaikas nepatirtų kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio ar bausmių.[73] Itin didelė tokio elgesio rizika vaikams kyla įstaigose, kuriose teismo ar administracinių institucijų sprendimu suvaržoma jų laisvė.[74]

Lietuvoje į administracinio laisvės suvaržymo įstaigas siunčiami vaikai, turintys elgesio ir emocinių problemų, pasireiškiančių delinkventiniu elgesiu – mokyklos nelankymu, alkoholio, narkotikų vartojimu, teisės pažeidimais, smurtu, arba padarę nusikaltimą, bet baudžiamosios atsakomybės amžiaus nesulaukę vaikai.[75] Tokių įstaigų Lietuvoje yra septynios – šeši socializacijos centrai ir Švėkšnos specialaus ugdymo centras elgesio ir emocinių sutrikimų turintiems vaikams. 2014 m. pabaigoje šiose įstaigose gyveno 246 vaikai. Didelė dalis jų čia patenka iš globos namų, kiti – iš problemas išgyvenančių šeimų.[76]

Nuotraukoje – Vilniaus vaikų socializacijos centras, http://www.delfi.lt/news/daily/crime/vaiku-socializacijos-centre-apgyvendinta-15-mete-narkomane-vidury-gatves-sumuse-pedagoge.d?id=63529294

Ankstyva psichosocialinė pagalba galėtų padėti įveikti vaikų delinkventinio elgesio priežastis ir užkirsti kelią jų patekimui į įstaigas. Nors įstatymas numato vadinamąsias „minimalios priežiūros priemones“, pavyzdžiui, specialistų konsultacijas, įpareigojimą lankytis vaikų dienos centre ar dalyvauti socialinio ugdymo, reabilitacijos, integracijos, prevencijos, edukacinėse ir kitose programose,[77] praktikoje šios priemonės jas taikančių institucijų suvokiamos kaip baudžiamojo poveikio ir korekcinės priemonės, o ne kaip individualiai pritaikyta psichosocialinė pagalba vaikui; priemonių sistema konstruojama orientuojantis į elgesį, jo formas, pobūdį, pavojingumo laipsnį, o ne vaiko asmenybę ir jo poreikius.[78] Be to, minimalios priežiūros priemonių taikymas priklauso ne nuo konkretaus vaiko asmenybės ir individualių poreikių, o nuo to, ar savivaldybėje tokios paslaugos apskritai teikiamos.[79]

Vaiko apgyvendinimas įstaigoje turėtų būti kraštutinė priemonė, pasitelkiama, kai kitos priemonės neveikia. Tačiau praktika rodo, jog neretai minimalios priežiūros priemonės vaikui skiriamos ne turint tikslą vaikui realiai padėti reabilituotis, o tik tam, kad nebekiltų kliūčių sekančiam žingsniui – vaiko apgyvendinimui vienoje iš minėtų įstaigų.

Tačiau nesant išplėtoto bendruomenėje teikiamų paslaugų tinklo, vaikai, nesulaukę reikiamos ir efektyvios specialistų pagalbos,[80] išsiunčiami į įstaigas, kur jų problemos tik pagilėja. 2013 m. Valstybės kontrolės auditas socializacijos centruose nustatė, kad specializuotų, jų individualius poreikius atitinkančių reabilitacijos paslaugų vaikai juose faktiškai negauna,[81] o įstaigos veikia kaip bendrojo ugdymo mokyklos griežto režimo sąlygomis. Vyraujanti kontrolės ir bausmių kultūra bei „stipresniojo teisė“ lemia gausius vaikų teisių pažeidimus.

2014 m. į itin prastą Lietuvos vaikų, išgyvenančių socializacijos problemas, padėtį dėmesį atkreipė ir JT Komitetas prieš kankinimus. Baigiamuosiuose pastebėjimuose Lietuvai Komitetas rekomendavo peržiūrėti „socializacijos centrus“, kuriuose nepilnamečiai de facto laikomi administraciniame suėmime, ir užtikrinti efektyvią tokių institucijų stebėseną užkertant kelią bet kokiems Konvencijos pažeidimams.[82]

2014 m. rudenį Seimo kontrolierių įstaigos atstovai atliko vizitus visuose vaikų socializacijos centruose. 2015 m. sausį paskelbtoje ataskaitoje konstatuota daugybė žmogaus teisių pažeidimų –  vaikų uždarymas į „nusiraminimo kambarius“ taikomas kaip nuobauda už nepaklusnų elgesį, jie ten išlaikomi net iki 24 valandų, patalpinimas tinkamai nedokumentuojamas, o Kauno socializacijos centre vaikai tramdomi antrankiais, guminėmis lazdomis ir ašarinėmis dujomis.[83] Tačiau net į viešumą iškilus šiurpinančioms vaikų gyvenimo įstaigose aplinkybėms, atsakingų institucijų reakcija buvo vangi.

2015 m. pradžioje visuomenę sukrėtė prekybos vaikais ir jų išnaudojimo prostitucijai atvejis Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, apie kurį ilgą laiką žinojo tiek įstaigos darbuotojai, tiek policijos pareigūnai, bet nesiėmė adekvačių veiksmų, siekiant užkirsti kelią šiems nusikaltimams ir užtikrinti vaikų saugumą.[84]

Nuotraukoje – Vėliučionių vaikų socializacijos centras, “nusiraminimo kambarys“

Tik Prezidentei sušaukus skubų pasitarimą, Švietimo ir mokslo ministerijoje sudaryta speciali komisija Švėkšnos atvejo įvertinimui ir įstaigos likimui spręsti.[85] Tačiau strateginio požiūrio ir politinės valios iš esmės reformuoti vaikų globos ir psichosocialinės reabilitacijos sistemą, ir užtikrinti, kad vaikai būtų saugūs nuo smurto, išnaudojimo, nežmoniško ir orumą žeminančio elgesio, valstybėje trūksta. 

 -          Išvados ir rekomendacijos

  • Parengti vaikų administracinio laisvės suvaržymo įstaigų pertvarkos strategiją, numatant šių įstaigų uždarymą kaip galutinį tikslą.
  • Investuoti į prevenciją ir paslaugų teikimą bendruomenėje bei į šių paslaugų prieinamumą skurdžiau ar atokiose vietovėse gyvenantiems vaikams.
  • Kurti naujas paslaugas, tokias kaip psichoterapija ar socialinio darbuotojo vykdoma individuali vaiko priežiūra reguliariai lankantis namuose ir konsultuojant vaiką ir šeimą, taip pat krizių centrus, teikiančius laikinas trumpo apgyvendinimo ir krizių intervencijos paslaugas vaikams ir nepilnamečiams.
  • Jeigu, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, norint suteikti vaikui psichosocialinę reabilitaciją, visgi būtina apriboti jo judėjimo laisvę, rekomenduotina kurti mažus, bendruomeninio tipo centrus, kuriuose vienu metu gyventų ir paslaugas gautų nedidelis vaikų skaičius, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualias savybes ir poreikius. Vaiko laisvės suvaržymas turėtų būti taikomas kaip išimtinė ir kraštutinė priemonė, ir tik trumpiausią įmanomą laiką.

Užsieniečių registracijos centras

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centras – įstaiga, skirta apgyvendinti prieglobsčio prašytojus bei laikyti sulaikytus užsieniečius.[86] 2013 m. Užsieniečių registracijos centre buvo apgyvendinti 486 užsieniečiai ir asmenys be pilietybės,[87] 363 užsieniečiai ir asmenys be pilietybės buvo sulaikyti ilgiau nei 48 val.[88] 2013-2014 m. Užsieniečių registracijos centras sulaukė net kelių valstybės institucijų – Seimo kontrolierių įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos – dėmesio.[89]

2013 m. padaugėjo pranešimų apie smurtinius incidentus tiek tarp pačių Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių,[90] tiek tarp darbuotojų ir užsieniečių.[91] Ėmus tirti užsieniečių skundus dėl galimai neproporcingai prevencinių patikrinimų metu pareigūnų naudojamos jėgos ir sulaikymo sąlygų bei Centre teikiamų paslaugų kokybės, Seimo kontrolierių įstaiga nustatė, jog saugumo priemonės, taikomos Centre, yra nepakankamos; dokumentų, susijusių su smurto atvejais, registracija nėra tinkama; specialiųjų priemonių panaudojimo atvejais asmenų teisės galėjo būti pažeistos dėl galimai neproporcingo specialių priemonių naudojimo, netinkamai surašomų tarnybinių pranešimų ir sveikatos priežiūros specialistų po kiekvieno šių priemonių panaudojimo atvejo nevykdomų asmenų, kuriems buvo taikomos priemonės, apžiūrų.[92]

Nuotraukoje – Užsieniečių registracijos centre gyvenančio užsieniečio sužalojimai. Nuotrauka daryta po 2013 m. spalio 17 d. Užsieniečių registracijos centro ir VSAT pareigūnų atlikto gyvenamųjų patalpų patikrinimo Užsieniečių registracijos centre.

Po 2013 m. spalio 17 d. Užsieniečių registracijos centre Valstybės sienos apsaugos pareigūnų (toliau – VSAT) bei Užsieniečių registracijos centro pareigūnų atliko asmenų gyvenamųjų patalpų patikrinimo, užsieniečiai skundėsi dėl neproporcingo jėgos prieš juos panaudojimo. VSAT pareigūnų teigimu, dėl užsieniečių neklusnumo pasieniečiams teko panaudoti fizinę jėgą – užlaužti rankas neklusniems užsieniečiams ir sustatyti juos prie sienos.

Anot vieno Gruzijos piliečio, šio patikrinimo metu VSAT pareigūnai, įsiveržę į jo gyvenamą patalpą 7 val. ryto, išvedė jį iš kambario. “Iš pradžių buvau išvestas iš kambario ir koridoriuje pastatytas prie sienos rankas laikydamas už galvos, paskui du kaukes dėvintys pareigūnai nutempė mane į kambarį, gavau du smūgius į galvą, mane parvertė ant grindų ir vienas iš pareigūnų šokinėjo apie 3-4 min. man ant nugaros“, pasakojo nukentėjusysis. Nukentėjusio asmens nugaros nuotraukoje matomi nubrozdinimai vargu ar galimi tiesiog asmeniui už nugaros užlaužus rankas.

2014 m. sausio mėnesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, atlikusi tyrimą dėl užsieniečių maitinimo kiauliena, neatsižvelgiant į jų praktikuojamą religiją, nustatė, kad nei viename teisės akte, reglamentuojančiame užsieniečių maitinimą, nėra pareigos organizuojant užsieniečių maitinimą atsižvelgti į religinius įsitikinimus, todėl asmenys, maitinti jų religijos draudžiamu maistu, patyrė diskriminaciją dėl religinių įsitikinimų.[93] Lygių galimybių kontrolierė pažymėjo, kad specialus mitybos užtikrinimas daliai Užsieniečių registracijos centro gyventojų gali sukelti papildomų nepatogumų ruošiant maistą, tačiau valstybei tenkanti finansinė našta ar kylantys nepatogumai negali būti laikomi pakankamu ir proporcingu pagrindu neužtikrinti pamatinės asmenų teisės į religijos laisvę, ypač atsižvelgiant į tai, kad valstybė gali teikti paramą įvairiomis formomis.[94]

Vidaus reikalų ministerija, įgyvendindama Lygių galimybių kontrolierės rekomendaciją, nustatė, kad jeigu apgyvendintas Centre asmuo dėl savo religinių įsitikinimų atsisako valgyti tam tikrą maisto produktą, šis maisto produktas pakeičiamas kitu (-ais), nepažeidžiant patvirtintų fiziologinių mitybos normų.[95]

Deja, šio Vidaus reikalų ministerijos įsakymo įgyvendinimas nėra tinkamas šalinant Lygių galimybių kontrolierės nustatytą pažeidimą, t. y., užsieniečiai šiuo metu turi du maisto pasirinkimus – „tradicinis (su kiauliena)“ arba „vegetariškas (be mėsos)“.[96] Tai reiškia, kad islamo religiją išpažįstantys asmenys, kurie valgo mėsą, yra priversti visais atvejais rinktis vegetarišką maistą. Dėl to nevyriausybinės organizacijos sulaukia užsieniečių skundų dėl neužtikrinamos maitinimosi tvarkos, siūlant alternatyvius maisto produktus kiaulienos nevalgantiems asmenims.

 2014 m. gegužę Seimo kontrolieriai, vertinę, kaip įgyvendinamos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pateiktos rekomendacijos, nustatė, kad Užsieniečių registracijos centro valgiaraščiuose nebuvo įrašyta, į kokį patiekalą gyventojai gali pakeisti pirmiau nurodytus ir kitus jiems dėl religinių bei kitokių priežasčių nepriimtinus patiekalus, ir pastebėjo, kad nėra gaminamas ir tiekiamas maistas pagal dietinio maitinimo valgiaraštį.[97] 

Apgyvendinimo sąlygos Užsieniečių registracijos centre dėl daugelio trūkumų jau eilę metų kritikuojamos įvairių organizacijų ir institucijų. 2012 m. Tarptautinė migracijos organizacija nurodė, kad Lietuvoje egzistuojanti praktika, kai prieglobsčio prašytojai yra apgyvendinami tame pačiame centre, kuriame laikomi neteisėti migrantai, yra kritikuojama nevyriausybinių organizacijų atstovų. Užsieniečių registracijos centre taikomos priemonės tvarkai ir saugumui užtikrinti, pavyzdžiui, spygliuota viela aptverta teritorija, saugoma uniformuotų pareigūnų, neigiamai veikia prieglobsčio prašytojų psichologinę būklę.[98]

2013 m. rugsėjo mėnesį, apsilankę Užsieniečių registracijos centre, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovai nustatė, kad tiek sulaikytų, tiek prieglobsčio prašytojų bendrabutyje apgyvendintų asmenų sąlygos yra prastos, neleidžiančios apsaugoti pažeidžiamų asmenų teisių ir teisėtų interesų, užtikrinti žmogaus orumą ir vaikams būtinas sąlygas.[99] 

Užsieniečiai šiuo metu turi du maisto pasirinkimus – „tradicinis (su kiauliena)“ arba „vegetariškas (be mėsos)“. Tai reiškia, kad islamo religiją išpažįstantys asmenys, kurie valgo mėsą, yra priversti visais atvejais rinktis vegetarišką maistą.

Atstovai kritiškai įvertino ir sulaikymo metu taikomas garantijas vaikams, tokias kaip ugdymas ar vaikų laisvalaikio organizavimas prieglobsčio prašytojų bendrabutyje. Anot jų, šios priemonės vaiko teisių požiūriu negalėtų būti laikomos pakankamomis, siekiant sumažinti ar eliminuoti tą žalą ir poveikį, kurį sąlygoja pats sulaikymas ir atskirai sulaikymo sąlygos.[100] Nuspręsta siūlyti Vyriausybei spręsti klausimą dėl Užsieniečių registracijos centre apgyvendinamų pažeidžiamų asmenų bei šeimų, kuriose auga nepilnamečiai vaikai, gyvenimo sąlygų gerinimo finansavimo, siekiant įvykdyti tarptautinių organizacijų rekomendacijas bei pašalinti priežastis tęstiniam vaiko teisių pažeidimui dėl vaiko teisių apsaugos standartų neatitinkančių sąlygų.[101]

2012-2013 m. atlikti prieglobsčio politikos įgyvendinimo Lietuvoje tyrimai atskleidė Lietuvos įsipareigojimų pagal ES prieglobsčio teisyną įgyvendinimo trūkumus.[102] Viena iš Vyriausybei suformuluotų rekomendacijų buvo persvarstyti prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo vietos nustatymo klausimą, atsižvelgiant į tai, kad apgyvendinimo centrai turi užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį ir į tai, kad Užsieniečių registracijos centras nėra socialinė įstaiga. Rekomenduotina apsvarstyti galimybę prieglobsčio prašytojus apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje socialinėje įstaigoje, kurioje būtų užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos.[103] 

-          Išvados ir rekomendacijos

  • Netinkamas specialiųjų priemonių taikymo užsieniečių atžvilgiu fiksavimas dokumentuose sudaro prielaidas pareigūnų savivalei ir mažina Užsieniečių registracijos centro įstaigos skaidrumą. Rekomenduojama detaliau reglamentuoti specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindus ir sąlygas atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos išdėstytus specialiųjų priemonių tinkamo panaudojimo principus.
  • Nepaisant to, kad teisės aktuose atsirado nuostata, įtvirtinanti įpareigojimą pakeisti užsieniečių dėl religinių įsitikinimų nevalgomus maisto produktus kitais, tačiau praktikoje nėra tinkamai įgyvendinama valstybės pareiga nediskriminuoti asmenų dėl jų religinių įsitikinimų. Rekomenduojama užtikrinti, kad visais atvejais praktikoje būtų gerbiama užsieniečių teisė maitintis pagal religinius įsitikinimus, užtikrinant, kad kiaulienos produktai būtų keičiami alternatyviais mėsos produktais.
  • Atsižvelgiant į tai, kad Užsieniečių registracijos centras nėra socialinė įstaiga, kuri galėtų priimti prieglobsčio prašytojus, patyrusius persekiojimą, kankinimus ar kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį, ypatingai vaikus, turėtų būti apsvarstytos ir įvertintos prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo alternatyvos ir atitinkamai perskirstytos numatytos finansavimo galimybės.

 [1] JT Vaiko teisių konvencija, 1990 m. rugsėjo 2 d., 20 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=19848&p_query=&p_tr2=

[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014 (S)

[3] JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro Europos regionio padalinys, “Pažeidžiamų vaikų, iki 3 metų amžiaus, teisės: institucinės globos užbaigimas“ 2011 m., http://www.europe.ohchr.org/Documents/Publications/Children_under_3__webversion.pdf 

[4] Valstybės kontrolė, valstybinio audito ataskaita ”Ar vaikų globos sistema atitinka geriausius vaiko interesus?“, 2014 m. sausio 31 d., Nr. VA-P-10-3-1, http://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2

[5] Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, 2013 m. veiklos ataskaita, 2014 m., Nr. 5-4, http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2013metuataskaita.pdf

[6] Valstybės kontrolė, valstybinio audito ataskaita ”Ar vaikų globos sistema atitinka geriausius vaiko interesus?“, 2014 m. sausio 31 d., Nr. VA-P-10-3-1, http://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2

[7] Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, 2013 m. veiklos ataskaita, 2014 m. kovo 31 d., Nr. 4-4, http://www3.lrs.lt/docs2/ATMQTAUA.PDF

[8] Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, 2013 m. veiklos ataskaita, 2014 m., Nr. 5-4, http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2013metuataskaita.pdf

[9] Valstybės kontrolė, valstybinio audito ataskaita ”Ar vaikų globos sistema atitinka geriausius vaiko interesus?“, 2014  m. sausio 31 d., Nr. VA-P-10-3-1, http://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2

[10] Rugilė Audienienė, ”5 kilogramus svėrusios septynmetės globos namuose buvo kankinami vaikai“, alfa.lt, 2013 m. vasario 7 d., http://www.alfa.lt/straipsnis/15082652/5.kilogramus.sverusios.septynm

[11] Valstybinių vaikų globos namų steigėjas yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

[12] Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, 2013 m. veiklos ataskaita, 2014 m., Nr. 5-4, http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2013metuataskaita.pdf

[13] Marijampolės vaikų globos namai „Putinas“, veiklos plano vertinimo kriterijų suvestinė, 2014 m., http://www.vgnp.lt/uploads/Planavimo%20dokumentai/Vertinimo%20kriteriju%20suvestine%202014%20m.pdf

[14] SOS vaikų kaimai, “Institucijose ir šeimose globojamų vaikų žmogaus teisių užtikrinimo lyginamoji analizė", 2014 m. balandžio 30 d., http://www.sos-vaikukaimai.lt/ka-mes-darome/globejai-seimose

[15] Interviu su lankančia globėja (asmens duomenys neskelbiami, siekiant apsaugoti mažamečių globotinių interesus), 2014 m. gruodžio 11 d.

[16] JT Vaiko teisių komitetas, Lietuvos trečiojo ir ketvirtojo periodinių pranešimų baigiamosios išvados, 2013 m. spalio 4 d., http://www.socmin.lt/download/6111/f153_crc_c_ltu_co_3-4.pdf

[17] Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas ”Dėl neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strateginių gairių patvirtinimo“, 2012 m. lapkričio 16 d., Nr. A1-517, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=437781&p_query=&p_tr2=2

[18] Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2013-2014 metų socialinis pranešimas, 2014 m., 64 psl., http://www.socmin.lt/lt/socialinis-pranesimas.html

[19] Valstybės kontrolė, valstybinio audito ataskaita ”Ar vaikų globos sistema atitinka geriausius vaiko interesus?“, 2014 m. sausio 31 d., Nr. VA-P-10-3-1, http://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2

[20] Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas “Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo”, 2014 m. vasario 14  d., Nr. A1-83, https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=c90d41f097de11e3bdd0a9c9ad8ce1bf

[21] Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2013-2014 metų socialinis pranešimas, 2014 m.,  http://www.socmin.lt/lt/socialinis-pranesimas.html

[22] Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, 2013 m. veiklos ataskaita, 2014 m. kovo 31 d., Nr. 4-4, http://www3.lrs.lt/docs2/ATMQTAUA.PDF

[23] JT Vaiko teisių komitetas, Lietuvos trečiojo ir ketvirtojo periodinių pranešimų baigiamosios išvados, 2013 m. spalio 4 d., http://www.socmin.lt/download/6111/f153_crc_c_ltu_co_3-4.pdf

[24] Europos ekspertų grupė perėjimo nuo institucinės prie bendruomenėje teikiamos globos klausimais, “Bendrosios Europinės gairės dėl perėjimo nuo institucinės prie bendruomeninės globos”, 2012 m. lapkritis, http://deinstitutionalisationguide.eu/wp-content/uploads/2013/04/Common-European-Guidelines_Lithuanian-version_EDITED.pdf

[25] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013, 2013 m. gruodžio 17 d., http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32013R1304

[26] Europos Parlamento Ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, 2013 m. gruodžio 17 d., http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32013R1303

[27] Europos ekspertų grupė perėjimo nuo institucinės prie bendruomenėje teikiamos globos klausimais, “Bendrosios Europinės gairės dėl perėjimo nuo institucinės prie bendruomeninės globos”, 2012 m. lapkritis, 24 psl., http://deinstitutionalisationguide.eu/wp-content/uploads/2013/04/Common-European-Guidelines_Lithuanian-version_EDITED.pdf

[28] Europos ekspertų grupė perėjimo nuo institucinės prie bendruomenėje teikiamos globos klausimais, “Bendrosios Europinės gairės dėl perėjimo nuo institucinės prie bendruomeninės globos”, 2012 m. lapkritis, 26 psl., http://deinstitutionalisationguide.eu/wp-content/uploads/2013/04/Common-European-Guidelines_Lithuanian-version_EDITED.pdf

[29] Eglė Šumskienė, “Psichikos sveikatos priežiūros deinstitucionalizacija Lietuvoje: minimalūs pokyčiai „maksimalistinėse“ organizacijose”, 2013 m., http://www.zurnalai.vu.lt/files/journals/180/articles/2659/public/sveikatos_prieiros.pdf

[30] Macikų socialinės globos namai, http://www.macikaigloba.lt/1-apie-mus; Macikų koncentracijos stovyklos vieta ir kapai projektas, 2011 m. rugpjūčio 5 d., https://www.google.fr/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=0CCAQFjAA&url=http%3A%2F%2Farcheologijosdb.kpd.lt%2Frinkmenos%2FProjektas%2520Macikai.doc&ei=sKn5VOiyJsPpaP3qgPgK&usg=AFQjCNGBThfByAX1G8r7kOkOQWk3A7wh4A&bvm=bv.87611401,d.d2s&cad=rjt

[31] JT Neįgaliųjų teisių konvencija, 2008 m. gegužės 3 d., 19 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=335882

[32] Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas “Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo”, 2014 m. vasario 14 d., Nr. A1-83, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=466003

[33] Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas “Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo”, 2014 m. vasario 14 d., Nr. A1-83, 2 priedas, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=466003

[34] Lietuvos neįgaliųjų forumas, “Nauji reikalavimai Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų naudojimui nurodo finansuoti tik bendruomenines paslaugas neįgaliesiems kaip alternatyvą institucinei globai”, 2013 m. gruodžio 11 d., http://www.lnf.lt/index.php/apie-lnf/apie-lnf-2/490-nauji-reikalavimai-europos-sajungos-strukturiniu-fondu-lesu-naudojimui-nurodo-finansuoti-tik-bendruomenines-paslaugas-neigaliesiems-kaip-alternatyva-institucinei-globai?showall=&start=5

[35] Gintaras Šumskas, “Rekomendacijos dėl perėjimo nuo institucinės globos ir savarankiško gyvenimo namų poreikio psichosocialinę negalią turintiems asmenims”, 2014 m., www.giedra.eu/wp-content/uploads/2015/01/Rekomendacijos.docx

[36] Jonas Ruškus, “J. Ruškus. Globos institucijose palūžta ir auklėtiniai, ir darbuotojai”, delfi.lt, 2015 m. vasario 10 d., http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/j-ruskus-dideles-globos-institucijos-yra-blogis.d?id=67115346

[37] Jonas Ruškus, “J. Ruškus. Globos institucijose palūžta ir auklėtiniai, ir darbuotojai”, delfi.lt, 2015 m. vasario 10 d., http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/j-ruskus-dideles-globos-institucijos-yra-blogis.d?id=67115346

[38] Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, “Beveik 90 proc. Lietuvoje veikiančių socialinės globos įstaigų turi licencijas veiklai”, 2014 m. gruodžio 17 d.,  http://www.socmin.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/beveik-90-proc.-pbgk.html

[39] Kazys Kazakevičius, “Globos įstaigų licencijavimas – vėžlio greičiu“, lzinios.lt, 2014 m. liepos 1 d., http://lzinios.lt/lzinios/lietuvoje/globos-istaigu-licencijavimas-vezlio-greiciu/182771

[40] Kazys Kazakevičius, “Licencijų suskubo paskutinę akimirką“, lzinios.lt, 2014 m. gruodžio 13 d., http://lzinios.lt/lzinios/print.php?idas=193061

[41] Seimo nutarimas “Dėl Psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo”, 2007 m. balandžio 3 d., Nr. X-1070, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=295147&p_query=&p_tr2=

[42] JT Žmogaus teisių taryba, Specialiojo pranešėjo kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio ir bausmių klausimais Juan A. Méndez ataskaita, 2013 m. vasario 1 d., http://www.ohchr.org/Documents/HRBodies/HRCouncil/RegularSession/Session22/A.HRC.22.53_English.pdf

[43] NVO, Kreipimasis dėl psichikos sveikatos priežiūros sistemos trūkumų Lietuvoje, 2013 m. gegužės 7 d., http://www.perspektyvos.org/photos/2013/05/Kreipimasis_20130507.pdf

[44] Seimo konstrolierių įstaiga, ataskaita “Dėl žmogaus teisių padėties viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje” 2014 m. rugpjūčio 28 d., Nr. 2014/1-60(18), http://www.perspektyvos.org/photos/2013/05/Kreipimasis_20130507.pdf

[45] Seimo kontrolierių įstaiga, “Konstatuoti žmogaus teisių pažeidimai Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje”, 2014 m. rugsėjo 2 d., http://www.lrski.lt/lt/naujienos/220-konstatuoti-zmogaus-teisiu-pazeidimai-respublikines-siauliu-ligonines-psichiatrijos-klinikoje.html

[46] Respublikinė Šiaulių ligoninė, “Psichiatrijos klinikoje žmogaus teisės nepažeidžiamos”, 2014 m. spalio 8 d., http://www.siauliuligonine.lt/lt/visos-naujienos/865-psichiatrijos-klinikoje-zmogaus-teises-nepazeidziamos

[47] VU mokslininkų grupė, “Iššūkiai įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką”, 2013 m., http://www.fsf.vu.lt/fakulteto-ivykiai/mokslo-naujienos/962-isleista-mokslo-studija-issukiai-igyvendinant-lietuvos-psichikos-sveikatos-politika

[48] Kalėjimų departamentas, 2013 m. veiklos ataskaita, 3 psl., http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html

[49] Tarptautinis kalėjimų studijų centras, “Pasaulinė kalėjimų suvestinė”, http://www.prisonstudies.org/world-prison-brief

[50] Eurostat, “Nusikaltimas ir baudžiamasis teisingumas, 2006-2009 m.”, 2012 m., 7 psl., http://ec.europa.eu/eurostat/documents/3433488/5584360/KS-SF-12-006-EN.PDF/bcad1ec8-5b81-4e82-a582-5390fec5effd?version=1.0

[51] Kalėjimų departamentas, “Nuteistųjų laisvės atėmimu skaičiaus, sudėties (pagal padarytą nusikaltimą, amžių, bausmės terminą ir kt.) ir jų kaitos suvestinė”, 2014 m. sausio 28 d., http://www.kalejimudepartamentas.lt/download/4605/nuteistuju%20skaiciaus,%20sudeties%20%20suvestine%202013.pdf

[52] Kalėjimų departamentas, 2013 m. veiklos ataskaita, 5 psl., http://www.kalejimudepartamentas.lt/lt/kalejimu-departamentas/veikla/ataskaitos/metines.html

[53] Kalėjimų departamentas, “Išaiškintų neteisėtų ryšių, paimtų draudžiamų daiktų ir kriminogeninės būklės kalinimo įstaigose ataskaita”, 2014 m. sausio 28 d., http://www.kalejimudepartamentas.lt/download/3869/isaiskintu%20neteisetu%20rysiu%20ataskaita%202013.pdf

[54] Kalėjimų departamentas, “Socialinės reabilitacijos tarnybų 2013 m. veiklos ataskaita”, 2014 m. sausio 28 d., http://www.kalejimudepartamentas.lt/download/3875/socialines%20reabilitacijos%20suvestine%202013.pdf

[55] Nerijus Povilaitis, “Kalinių išnaudojimo byloje prokurorai apklausė finansų viceministrą A. Vitkauską”, lrytas.lt, 2013 m. kovo 27 d., http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/kaliniu-isnaudojimo-byloje-prokurorai-apklause-finansu-viceministra-a-vitkauska.htm

[56] Genovaitė Rafinavičienė, “Kaliniai dirbti nori labiau nei bedarbiai”, lrytas.lt, 2013 m. gegužės 28 d., http://verslas.lrytas.lt/rinkos-pulsas/kaliniai-dirbti-nori-labiau-nei-bedarbiai.htm 

[57] Nerijus Povilaitis, “Kalinio mirtis atskleidė siaubingas Pravieniškių kolonijos taisykles”, lrytas.lt, 2013 m. kovo 25 d., http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kriminalai/kalinio-mirtis-atskleide-siaubingas-pravieniskiu-kolonijos-taisykles.htm;  Paulius Garkauskas, “Kalėjimas iš vidaus: tapus “dūchu” arba gaidžiu, galimybęs pakilti nebelieka”, delfi.lt, 2013 m. balandžio 27 d., http://www.delfi.lt/news/daily/crime/kalejimas-is-vidaus-tapus-duchu-arba-gaidziu-galimybes-pakilti-nebelieka.d?id=61243913

[58] Rita Gečiūnaitė, “Kalėjimas iš vidaus: kastos egzistuoja abiejuose spygliuotos vielos pusėse”, delfi.lt, 2013 m. balandžio 13 d., http://www.delfi.lt/news/daily/crime/kalejimas-is-vidaus-kastos-egzistuoja-abiejose-spygliuotos-vielos-pusese.d?id=61138347

[59] “Panevėžio pataisos namų kalinės dūsta nuo karščio”, lrytas.lt, 2014 m. rugpjūčio 5 d., http://www.lrytas.lt/-14072502231407004266-panev%C4%97%C5%BEio-pataisos-nam%C5%B3-kalin%C4%97s-d%C5%ABsta-nuo-kar%C5%A1%C4%8Dio.htm; Artūras Jančys, “Laisvoje Lietuvoje nelaisvė – kaip Stalino lageriuose”, lrytas.lt, 2014 m. spalio 12 d., http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/laisvoje-lietuvoje-nelaisve-kaip-stalino-lageriuose-201410121404.htm

[60] “Šiaurės Airijos apeliacinis teismas patvirtino sprendimą neišduoti Lietuvai parama teroristams kaltinamo airio, delfi.lt, 2013 m. vasario 23 d., http://www.delfi.lt/news/daily/crime/siaures-airijos-apeliacinis-teismas-patvirtino-sprendima-neisduoti-lietuvai-parama-teroristams-kaltinamo-airio.d?id=60757973; Milda Kuizinaitė, “Lukiškės jau ėmė kelti siaubą ir Danijoje”, lrytas.lt, 2014 m. rugpjūčio 22 d., http://www.lrytas.lt/-14086556421407957978-luki%C5%A1k%C4%97s-jau-%C4%97m%C4%97-kelti-siaub%C4%85-ir-danijoje.htm

[61] Dainius Sinkevičius, “Pinigų sumos, kurios įsiutins mokesčių mokėtojus: valstybė moka kaliniams “į kišenę”, delfi.lt, 2014 m. lapkričio 7 d., http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=66325452

[62] JT Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvusis protokolas, 2002 m. gruodžio 18 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=446126

[63] Seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymas, 2013 m. gruodžio 3 d., Nr. XII-629, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=461563

[64] “Ką slepia Marijampolės pataisos namų sienos: smurtą, ar melą?”, delfi.lt, 2014 m. gegužės 21 d., http://www.delfi.lt/news/daily/crime/ka-slepia-marijampoles-pataisos-namu-sienos-smurta-ar-mela.d?id=64841269

[65] “Kalėjimo sąlygomis nepatenkinti kaliniai atakuoja teismus”, delfi.lt, 2013 m. balandžio 10 d., http://www.delfi.lt/news/daily/crime/kalejimo-salygomis-nepatenkinti-kaliniai-atakuoja-teismus.d?id=61114323

[66] “Pravieniškėse iki sąmonės netekimo sumuštas rumunas 6 val. leisgyvis gulėjo lovoje”, delfi.lt, 2013 m. kovo 26 d., http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=60999753; “Į Kauno klinikas pateko du stipriai sumušti kaliniai iš Pravieniškių”, delfi.lt, 2013 m. birželio 7 d., http://www.delfi.lt/news/daily/crime/i-kauno-klinikas-pateko-du-stipriai-sumusti-kaliniai-is-pravieniskiu.d?id=61573754; “Laisvės atėmimo vietų ligoninėje rastas negyvas, įtariam, sumuštas, kalinys”, delfi.lt, 2013 m. gegužės 30 d., http://www.delfi.lt/news/daily/crime/laisves-atemimu-vietu-ligonineje-rastas-negyvas-itariama-sumustas-kalinys.d?id=61505900; Dainius Sinkevičius, “Teisme – garsių kalinių pasakojimai apie vyrišką seksą Vilniau pataisos namuose”, delfi.lt, 2014 m. vasario 13 d., http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=64010552

[67] Dainius Sinkevičius, “Kalėjimas iš vidaus: jei kalinys nepatinka, prižiūrėtojai jį “suės”, delfi.lt, 2013 m. rugsėjo 28 d., http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=62697513; “Pareigūnai: Teisingumo ministerijos tinginystė kelia grėsmę kalėjimų prižiūrėtojų gyvybėms”, 15min.lt, 2014 m. liepos 9 d., http://www.pareigunai.lt/c-5/p-907-teisingumo_ministerijos_tinginyste_kelia_gresme_kalejimu_priziuretoju_gyvybems_papildyta; “Marijampolės pataisos namų kaliniai iškabino užrašą: pareigūnai - žudikai”, delfi.lt, 2014 m. vasario 14 d., http://www.delfi.lt/news/daily/crime/marijampoles-pataisos-namu-kaliniai-iskabino-uzrasa-pareigunai-zudikai.d?id=64122758

[68] Seimo kontrolierių įstaiga, ataskaita “Dėl žmogaus teisių padėties Marijampolės pataisos namuose”, 2014 m. gegužės 29 d., Nr. 2014/1-60(15), http://www.lrski.lt/images/dokumentai/1014003106_Marijampols%20pataisos%20namai%20-%20vis.pdf

[69] Kalėjimų departamentas, “Vieno asmens išlaikymui vidutiniškai per dieną panaudotų lėšų įkalinimo įstaigose 2013 m. suvestinė”, 2014 m. sausio 28 d., http://www.kalejimudepartamentas.lt/download/3877/vieno%20asmens%20islaikymas%20%202013.pdf

[70] Arvydas Kavaliauskas, “Kalėjimų departamentui 40 milijonų – mažmožis“, lrytas.lt, 2014 m. rugsėjo 23 d., http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/kalejimu-departamentui-40-milijonu-litu-mazmozis.htm; “Laisvoje Lietuvoje nelaisvė – kaip Stalino lageriuose”, lrytas.lt, 2014 m. spalio 12 d., http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/laisvoje-lietuvoje-nelaisve-kaip-stalino-lageriuose-201410121404.htm

[71] Vyriausybės nutarimas “Dėl laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo”, 2014 m. liepos 22 d., Nr. 740, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=478875&p_tr2=2

[72] Europos Taryba, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ataskaita Lietuvos Vyriausybei dėl vizito Lietuvoje 2012 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 4 d., 2014 m. birželio 4 d., http://www.cpt.coe.int/documents/ltu/2014-18-inf-eng.pdf

[73] JT Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį ar baudimą, 1984 m. gruodžio 10 d., 37 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=280690&p_query=&p_tr2=

[74] JT Generalinė Asamblėja, “Nepriklausomų ekspertų ataskaita dėl JT studijos dėl smurto prieš vaikus”, 2006 m. rugpjūčio 29 d., http://www.unicef.org/violencestudy/reports/SG_violencestudy_en.pdf

[75] Globali iniciatyva psichiatrijoje, ”Vaikų, kuriems paskirta vidutinės priežiūros priemonė, situacijos, veiksnių ir priežasčių, paskatinusių nusižengti, analizė“, 2010 m.

[76] Globali iniciatyva psichiatrijoje, „Vaikų, kuriems paskirta vidutinės priežiūros priemonė, situacijos, veiksnių ir priežasčių, paskatinusių nusižengti, analizė“, 2010 m.

[77] Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, 2007 m. birželio 28 d., Nr. X-1238, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=301806&p_query=Vaiko%20ir%20minimalios%20ir%20vidutin%C4%97s%20prie%C5%BEi%C5%ABros%20%C4%AFstatymas&p_tr2=2

[78] Lietuvos teisės institutas, “Vaiko minimalios priežiūros priemonės Lietuvoje: prielaidos, situacija ir įgyvendinimo problemos“, 2013 m., 24 psl., http://www.teise.org/data/Monografija.-Vaiko-minimalios-prieziuros.pdf

[79] Lietuvos teisės institutas, “Vaiko minimalios priežiūros priemonės Lietuvoje: prielaidos, situacija ir įgyvendinimo problemos“, 2013 m., 32 psl., http://www.teise.org/data/Monografija.-Vaiko-minimalios-prieziuros.pdf

[80] Globali iniciatyva psichiatrijoje, “Vaikų, kuriems paskirta vidutinės priežiūros priemonė, situacijos, veiksnių ir priežasčių, paskatinusių nusižengti, analizė“, 2010 m.

[81] Valstybės konstrolė, valstybinio audito ataskaita ”Ar vaikų socializacijos centrų veikla rezultatyvi?“, 2013 m. liepos 29 d., Nr. VA-P-50-11-10, http://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=17701

[82] JT Komitetas prieš kankinimą ir kitą žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Baigiamosios išvados Lietuvai dėl trečiosios periodinės ataskaitos, 2014 m. birželio 17 d., http://tbinternet.ohchr.org/_layouts/treatybodyexternal/Download.aspx?symbolno=CAT/C/LTU/CO/3&Lang=en

[83] Seimo kontrolierių įstaiga, ataskaita “Dėl žmogaus teisių padėties Vėliučionių vaikų socializacijos centre, Vilniaus vaikų socializacijos centre, Kauno vaikų socializacijos centre „Saulutė“, Kauno vaikų socializacijos centre, Gruzdžių vaikų socializacijos centre, vaikų socializacijos centre „Širvėna“”, 2015 m. sausio 28 d. Nr. 2014/1-60(30), http://www.lrski.lt/images/dokumentai/2015-01-28_Vaiku_SOC_centrai.pdf

[84]„ Vaikų prostitucija Švėkšnos specialiojo ugdymo mokykloje: „šustresnės“ pardavinėja silpnesnes“, delfi.lt, 2015 m. sausio 18 d., http://www.delfi.lt/news/daily/education/vaiku-prostitucija-sveksnos-specialiojo-ugdymo-mokykloje-sustresnes-pardavineja-silpnesnes.d?id=66935378

[85] ”Svarstoma likviduoti Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą“, lzinios.lt, 2015 m. sausio 20 d., http://lzinios.lt/lzinios/Mokslas-ir-svietimas/svarstoma-likviduoti-sveksnos-specialiojo-ugdymo-centra/195177

[86] Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, 2004 m. balandžio 29 d., Nr. IX-2206, 79 str. 4 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=486481

[87] Migracijos departamentas, “2013 m. migracijos metraštis”, 2014 m., http://goo.gl/KYnAVb

[88] Migracijos departamentas, “2013 m. migracijos metraštis”, 2014 m., http://goo.gl/KYnAVb

[89] Seimo kontrolierių įstaiga, „Žmogaus teisių padėties Užsieniečių registracijos centre patikrinimo ataskaita“, 2014 m. gegužės 22 d., Nr. 2013/1-43, http://lrski.lt/images/_URC_ataskaita_2014_05_22.pdf; Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pažyma, 2014 m. sausio 6 d., Nr. (13-SN-260) (nevieša); Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pažyma, 2013 m. rugsėjo 10 d., Nr. (6.1.-2013-113)-PR-184 (nevieša)

[90] Seimo kontrolierių įstaiga, “Žmogaus teisių padėties Užsieniečių registracijos centre patikrinimo ataskaita“, 2014 m. gegužės 22 d., Nr. 2013/1-43, http://lrski.lt/images/_URC_ataskaita_2014_05_22.pdf

[91] Valstybės sienos apsaugos tarnyba, “Besiskeryčiojusį gruziną nelegalą pasieniečiai ramino elektros šoku“, 2013 m. vasario 18 d., http://www.pasienis.lt/lit/Besiskeryciojusi-gruzina-nelegala-pasienieciai-ramino-elektros-soku-foto „Patikrinimo metu pasieniečiams priešinęsi gruzinai nelegalai buvo sutramdyti jėga“, 2013 m. spalio 18 d., http://www.pasienis.lt/lit/Patikrinimo-metu-pasienieciams-priesinesi-gruzinai-nelegalai-buvo-sutramdyti-jega-foto

[92] Seimo kontrolierių įstaiga, “Žmogaus teisių padėties Užsieniečių registracijos centre patikrinimo ataskaita“, 2014 m. gegužės 22 d., Nr. 2013/1-43, 8, 16-17 psl., http://lrski.lt/images/_URC_ataskaita_2014_05_22.pdf .

[93] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Pažyma dėl Nadim M. Musa ir kitų Užsieniečių registracijos centro gyventojų skundo tyrimo, 2014 m. sausio 6 d., Nr. (13-SN-260), http://www.redcross.lt/files/Kontrolieriaus_tarnybos_sprendimas.pdf

[94] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Pažyma dėl Nadim M. Musa ir kitų Užsieniečių registracijos centro gyventojų skundo tyrimo, 2014 m. sausio 6 d., Nr. (13-SN-260), http://www.redcross.lt/files/Kontrolieriaus_tarnybos_sprendimas.pdf

[95] Vidaus reikalų ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1V-340 „Dėl laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarko aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, 2014 m. sausio 31 d., Nr. 1V-42, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=465307&p_tr2=2

[96] Užsieniečių registracijos centro vado įsakymas “Dėl apgyvendinamų užsieniečių apklausos lapo patvirtinimo”, 2014 m. vasario 10 d., Nr. 3K-14

[97] Seimo kontrolierių įstaiga, “Žmogaus teisių padėties Užsieniečių registracijos centre patikrinimo ataskaita“, 2014 m. gegužės 22 d., Nr. 2013/1-43, 12 psl., http://lrski.lt/images/_URC_ataskaita_2014_05_22.pdf

[98] Tarptautinės migracijos organizacija, ”Prieglobsčio sistema Lietuvoje: situacija ir problematika“, 2012 m., 15 psl., http://www.iom.lt/documents/Studija_TMO.pdf

[99] Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pažyma, 2013 m. rugsėjo 10 d., Nr. (6.1.-2013-113)-PR-184 (nevieša)

[100] Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pažyma, 2013 m. rugsėjo 10 d., Nr. (6.1.-2013-113)-PR-184 (nevieša)

[101] Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pažyma, 2013 m. rugsėjo 10 d., Nr. (6.1.-2013-113)-PR-184 (nevieša)

[102] Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, “Projektas “Europos Sąjungos prieglobsčio teisyno įgyvendinimas Lietuvoje: teisinis ir sociologinis aspektai””, 2013 m., http://www.redcross.lt/lt/veikla/pabegeliai-prieglobscio-prasytojai/2-uncategorised/175-projektas-europos-sajungos-prieglobscio-teisyno-igyvendinimas-lietuvoje-teisinis-ir-sociologinis-aspektai

[103] Lietuvos socialinių tyrimo centro Etninių tyrimų institutas, Etniškumo studijos, 2013 m., 115 psl.