Teisė į teisingą teismą

II. Pažeidžiamų grupių (vaikų su proto negalia) teisė į teisingą teismą

Konstitucija numato, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.[1] Teismų įstatymas įtvirtina, jog kiekvienas asmuo turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į Konstitucijoje ir įstatymuose, tarptautinėse sutartyse įtvirtintas jų teises ir laisves, taip pat kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.[2]

Neturėdami teisinio veiksnumo asmenys iki 18 metų negali patys tiesiogiai ginti savo teisių, taigi jų teises gina ir juos atstovauja jų tėvai, kiti teisiniai atstovai ar valstybė. Vaikai, turintys psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, turi dar labiau ribotas dalyvavimo teisminiuose procesuose galimybes, todėl praktikoje kyla nemažai problemų siekiant užtikrinti vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teisę į teisingą teismą Lietuvoje.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2013 m. gyveno 15 036 vaikai su negalia, iš jų apie 35% – vaikai, turintys psichikos sveikatos ar elgesio sutrikimų.[3] 

 Įstatymai numato, jog asmenims, tame tarpe ir vaikams, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teikiama nemokama valstybės garantuojama pirminė ir antrinė teisinė pagalba.[4] Tačiau dažnai praktikoje valstybės garantuojama teisinė pagalba yra sunkiai prieinama asmenims, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią. Dar sunkiau teisinė pagalba yra prieinama socialinės globos namuose gyvenantiems asmenims, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią: socialinės globos institucijos įsikūrusios atokiose vietovėse, už bendruomenės ribų, o juose gyvenančių asmenų judėjimas ribojamas. [5] Be to, dažnai globos institucijose gyvenantys vaikai nėra informuojami apie skundų teikimo tvarką ir procedūras bei galimybę gauti teisinę pagalbą.

Dar sunkiau teisinė pagalba yra prieinama socialinės globos namuose gyvenantiems asmenims, turintiems psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią: socialinės globos institucijos įsikūrusios atokiose vietovėse, už bendruomenės ribų, o juose gyvenančių asmenų judėjimas ribojamas.

 Praktika rodo, jog abejonių kelia ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teikiamos negalią ar psichikos sveikatos sutrikimų turintiems vaikams, kokybė: teisininkai dažnai neturi elementarių žinių, kaip bendrauti su negalią ar psichikos sveikatos sutrikimų turinčiais vaikais; pasitaiko net išankstinių neigiamų nusistatymų vaiko atžvilgiu.[6]

 Pats vaiko dalyvavimas teisminiuose procesuose daugeliu atvejų būna ribotas: dažnai nepaisoma paties vaiko nuomonės, vietoje to, išklausoma tik vaiko atstovo (globėjo) ar teisininko pozicija arba Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų ar psichologų išvados. Šios specialistų išvados taip pat dažnai būna parengtos neatsižvelgiant į tinkamą vaiko dalyvavimą šiuose procesuose. Vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, dalyvavimas yra dar labiau ribotas.[7]

 Kompetencijų, įgyvendinant vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teises, trūksta ir kitose nepilnamečių teisingumo sistemos srityse dirbantiems specialistams: tyrėjams, prokurorams, teisėjams.

 Dėl Lietuvoje paplitusio neigiamo visuomenės požiūrio į psichikos sutrikimų ar negalią turinčius asmenis, teisminiuose procesuose tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, probacijos tarnybos darbuotojų, tiek policijos psichologų tarpe taip pat juntama išankstinė prielaida, kad vaikas, turintis proto negalią ar psichikos sveikatos sutrikimų, automatiškai negali būti patikimas liudytojas. Pasak apklausose dalyvavusių pareigūnų, vaikai, turintys psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, dažnu atveju vėliau pakeičia savo pirminius parodymus, todėl vienaip ar kitaip negali būti laikomi patikimais liudytojais.[8] Deja, visiškai neatsižvelgiama į tai, kad netinkamai apklausiant vaiką jo parodymų tikslumas nukenčia ne dėl vaiko gebėjimų stokos, bet dėl netinkamai atliktos apklausos procedūros.

Dėl Lietuvoje paplitusio neigiamo visuomenės požiūrio į psichikos sutrikimų ar negalią turinčius asmenis, teisminiuose procesuose tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, probacijos tarnybos darbuotojų, tiek policijos psichologų tarpe taip pat juntama išankstinė prielaida, kad vaikas, turintis proto negalią ar psichikos sveikatos sutrikimų, automatiškai negali būti patikimas liudytojas.

 Dėl savo raidos, pažintinių gebėjimų ypatumų ar patirtų traumuojančių išgyvenimų, vaikai yra ypatingi liudytojai teisiniuose procesuose. Dėl to tikslinga ir būtina vaikų apklausas vykdyti tam pritaikytose patalpose – vaikų apklausos kambariuose. Lietuvoje šiuo metu egzistuoja virš 40 nevyriausybinėse organizacijose, policijos komisariatuose ir teismuose įrengtų vaikų apklausos kambarių.[9] Dauguma vaikų apklausos kambarių nepritaikyti vaiko poreikiams – šios patalpos dažnai mažos, nepatogios, jose daug nereikalingų daiktų, atitraukiančių bei blaškančių vaiko dėmesį. Kai kuriuose kambariuose įmontuota šioms patalpoms nepritaikyta garso įrašymo įranga ir mikrofonai, todėl pasitaiko atvejų, kuomet vaikai priversti keletą kartų pakartoti savo atsakymus.[10] Pastebėtina, kad parodymų kartojimas pasižymi didele jų iškreipimo rizika – vaikai yra empatiški suaugusiųjų emocijoms ir subjektyviai suvokiamiems lūkesčiams, todėl reikalaujant kartoti parodymus dažnai juos keičia, siekdami pasiekti suaugusiojo pritarimą ar apskritai jų atsisako, ypač jei apklausiantis žmogus emociškai šaltas ar net priešiškas.

 Valstybė neorganizuoja mokymų specialistams, kaip vykdyti vaikų apklausas ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Šiuo metu tokius mokymus organizuoja tik nevyriausybinės organizacijos, tačiau tardytojams, prokurorams ar teisėjams tokie mokymai nėra privalomi.[11]

 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ekspertinis potencialas šiandien leidžia teikti labai svarbias paslaugas vaikams teisminiuose procesuose, pavyzdžiui, organizuoti ir vykdyti vaikų apklausas, teikti psichologines konsultacijas ar krizių intervenciją. Tačiau praktikoje šis potencialas nėra išnaudojamas: nėra įtvirtintų procedūrų, kaip nevyriausybinės organizacijos galėtų įsitraukti, nėra galimų teikti paslaugų aprašo, bei jų pirkimo iš NVO sektoriaus taisyklių. Be to, į NVO akiratį patenka nemažai vaiko teisių pažeidimų atvejų, todėl turi būti skatinamos galimybės NVO atstovauti vaikus teisinėje sistemoje.

 Statistiniai duomenys, renkami Lietuvoje apie vaikus, tapusius nusikaltimo aukomis, atskleidžia informaciją tik apie vaiko lytį ir amžių, tačiau nėra renkami jokie duomenys apie vaiko negalią.[12]

Parodymų kartojimas pasižymi didele jų iškreipimo rizika – vaikai yra empatiški suaugusiųjų emocijoms ir subjektyviai suvokiamiems lūkesčiams, todėl reikalaujant kartoti parodymus dažnai juos keičia.

 Išvados ir rekomendacijos 

  • Siekiant užtikrinti psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią turinčių vaikų teisę į teisingumą Lietuvoje, būtina:
  • Įgyvendinti sistemines reformas vaikų atstovavimo srityje, užtikrinant tinkamą vaiko pasirinkimų ir nuomonės išklausymą bei kokybiškas teisinio atstovavimo paslaugas.
  • Rinkti statistinius duomenis, atskleidžiančius informaciją apie vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, dalyvavimą teisminiuose procesuose, jų atstovavimą, apklausas, atsižvelgimą į vaikų nuomonę.
  • Organizuoti mokymus teisėjams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teisininkams ir advokatams apie vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teisės į teisingą teismą tinkamą įgyvendinimą.
  • Užtikrinti galimybes NVO atstovauti vaikus teisinėje sistemoje bei kitaip įsitraukti į teisminius procesus.

 [1] Konstitucija, 1992 m. spalio 25 d, 30 str. 1 d., http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm

[2] Teismų įstatymas, 1994 m. gegužės 31 d., Nr. I-480, 4 str. 1 d., 6 str. 1 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=493976

[3] Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, “Rodikliai, apibūdinantys neįgaliųjų socialinę integraciją, socialinės apsaugos srityje“, 2013 m., 1 psl., www.ndt.lt/wp.../socialines-imtegracijos-rodikliai.docx

[4] Edita Žiobienė, Dovilė  Juodkaitė, “Pagrindinių teisių agentūros tyrimo projektas dėl asmenų su intelekto negalia bei psichikos sveikatos problemomis teisės Lietuvoje“, 2011 m., http://fra.europa.eu/en/country-report/2012/country-thematic-reports-fundamental-rights-persons-intellectual-disabilities

[5] Psichikos sveikatos perspektyvos, “Vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teisė į teisingą teismą administracinėje, civilinėje ir baudžiamojoje teisėje Lietuvoje: tarptautinio tyrimo ataskaitos dalies santrauka“, 2014 m., 14 psl., http://www.perspektyvos.org/xinha/plugins/ExtendedFileManager/demo_images/MDAC_ataskaita_20140822.pdf

[6] Psichikos sveikatos perspektyvos, “Vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teisė į teisingą teismą administracinėje, civilinėje ir baudžiamojoje teisėje Lietuvoje: tarptautinio tyrimo ataskaitos dalies santrauka“, 2014 m., 14 psl., http://www.perspektyvos.org/xinha/plugins/ExtendedFileManager/demo_images/MDAC_ataskaita_20140822.pdf

[7] Psichikos sveikatos perspektyvos, “Vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teisė į teisingą teismą administracinėje, civilinėje ir baudžiamojoje teisėje Lietuvoje: tarptautinio tyrimo ataskaitos dalies santrauka“, 2014 m., 15 psl., http://www.perspektyvos.org/xinha/plugins/ExtendedFileManager/demo_images/MDAC_ataskaita_20140822.pdf

[8] Psichikos sveikatos perspektyvos, “Vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teisė į teisingą teismą administracinėje, civilinėje ir baudžiamojoje teisėje Lietuvoje: tarptautinio tyrimo ataskaitos dalies santrauka“, 2014 m., 11-12 psl., http://www.perspektyvos.org/xinha/plugins/ExtendedFileManager/demo_images/MDAC_ataskaita_20140822.pdf

[9] Paramos vaikams centras, “Įrengti vaikų apklausos kambariai Lietuvoje“, 2011 m., http://www.vaikystebesmurto.lt/lt/kai-tu-vykdai-apklausas/vaik-apklausos-kambariai-lietuvoje

[10] Psichikos sveikatos perspektyvos, “Vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teisė į teisingą teismą administracinėje, civilinėje ir baudžiamojoje teisėje Lietuvoje: tarptautinio tyrimo ataskaitos dalies santrauka“, 2014 m., 13 psl., http://www.perspektyvos.org/xinha/plugins/ExtendedFileManager/demo_images/MDAC_ataskaita_20140822.pdf

[11] Psichikos sveikatos perspektyvos, “Vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teisė į teisingą teismą administracinėje, civilinėje ir baudžiamojoje teisėje Lietuvoje: tarptautinio tyrimo ataskaitos dalies santrauka“, 2014 m., 12 psl., http://www.perspektyvos.org/xinha/plugins/ExtendedFileManager/demo_images/MDAC_ataskaita_20140822.pdf

[12] Psichikos sveikatos perspektyvos, “Vaikų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų ar negalią, teisė į teisingą teismą administracinėje, civilinėje ir baudžiamojoje teisėje Lietuvoje: tarptautinio tyrimo ataskaitos dalies santrauka“, 2014 m., 20 psl., http://www.perspektyvos.org/xinha/plugins/ExtendedFileManager/demo_images/MDAC_ataskaita_20140822.pdf