Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą

III. Teisė į privataus gyvenimo apsaugą baudžiamajame procese

Konstitucija numato aukštus teisės į privatų gyvenimą apsaugos nuo teisėsaugos institucijų standartus. Asmens susirašinėjimas, telefono pokalbiai ir kitoks susižinojimas yra neliečiami, o informacija apie asmenį gali būti renkama tik kai tokią priemonę įtvirtina įstatymas ir kai jos taikymą motyvuotu sprendimu sankcionuoja teismas.[1]

Galimybę rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą, atliekant ikiteisminį tyrimą, įtvirtina Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK). BPK nustato, kad tiriant nusikaltimus teisėsaugos institucijos gali iki 9 mėnesių kontroliuoti ir rinkti elektroniniais ryšių tinklais perduodamą asmenų informaciją, jei tokius veiksmus sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.[2] Teisėjui tenka pareiga įvertinti tokios priemonės taikymo būtinumą ir palyginti jį su asmens privataus gyvenimo apsaugos svarba, t.y. įvertinti, ar priemonės taikymas būtų proporcingas. Taigi, teismas veikia kaip pagrindinis privatumo ribojimo teisėtumo kontrolės mechanizmas.

Tokia įstatyme nustatyta tvarka iš esmės atitinka Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintus teisės į privataus gyvenimo gerbimą standartus.[3] Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimuose yra išaiškinęs, jog slaptas informacijos apie asmens gyvenimą rinkimas turi vykti pagal aiškią procedūrą, taip pat, jog svarbus priežiūros mechanizmo, kaip kad nacionalinio teismo, egzistavimas, siekiant užtikrinti, kad šia priemone nebūtų piktnaudžiaujama.[4]

2013 m. pabaigoje Lietuvoje vykdytas masiškas naujienų agentūros „Baltic News Service“ žurnalistų telefoninių pokalbių pasiklausymas aiškiai parodė, kad teisės aktuose numatytos privatumo apsaugos garantijos ne visada užtikrinamos praktikoje.[5] Leidimas klausytis 17 esamų ir buvusių naujienų agentūros darbuotojų ir tokio sprendimo vertinimas kaip nesudėtingo, atskleidė itin formalų teisėjų požiūrį į jiems tenkančią pareigą užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams.[6]

Ypatingai svarbu tai, kad šiuo atveju leista sekti ne eilinius asmenis, o žurnalistus, kurių susirašinėjimo slaptumui Europos žmogaus teisių konvencija teikia ypatingą apsaugą, kildinamą ne tik iš teisės į privatumą, bet ir spaudos laisvės.[7] Žurnalistams apskundus leidimą klausytis jų pokalbių Vilniaus apygardos teismui, žemesnio teismo sprendimai buvo pripažinti nepagrįstais ir panaikinti.[8]

Nors šiuo atveju buvo pripažinta, kad teisėsaugos institucijos asmenų privatumą varžė neteisėtai, kyla abejonių dėl teismų vykdomos šios srities žmogaus teisių apsaugos kontrolės efektyvumo. Prieinama statistinė informacija rodo, jog šios abejonės yra pagrįstos.

2013 m. prokurorai apylinkės teismams pateikė prašymus dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos rinkimo 14 526 kartus. Iš šių prašymų 14 336 patenkinti visiškai ar iš dalies. 2014 m. pateikti 12 332 prašymai, patenkinti – 12 178.[9] Taigi 2013-2014 m. laikotarpiu tenkinti beveik 99% teisėsaugos institucijų prašymų leisti rinkti informaciją apie asmenų susižinojimą.

Ypatingai svarbu tai, kad šiuo atveju leista sekti ne eilinius asmenis, o žurnalistus, kurių susirašinėjimo slaptumui Europos žmogaus teisių konvencija teikia ypatingą apsaugą, kildinamą ne tik iš teisės į privatumą, bet ir spaudos laisvės.

Galima daryti išvadą, kad žemiausios instancijos teismai jiems priskirtą kontrolės funkciją dažnai atlieka formaliai, nepakankamai užtikrindami realią teisės į privataus gyvenimo gerbimą apsaugą. Skundų dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos rinkimo aukštesnės instancijos teismams pateikiama labai nedaug. Tai nestebina, kadangi žmonės apie jų atžvilgiu atliktus sekimo veiksmus paprastai sužino praėjus nemažai laiko, ir apskundimas neatrodo tikslingas. Vis dėlto įdomu tai, kad aukštesni teismai patenkina daugumą tokio pobūdžio skundų: 2013 m. buvo visiškai patenkinta 18 iš 24 skundų, o 2014 m. – visi 7 skundai.[10]

Išvados ir rekomendacijos

  • Praktikoje teismai atlieka tik formalią teisėsaugos institucijų kontrolę ir neužtikrina efektyvios teisės į privatų gyvenimą apsaugos nuo nepagrįsto susirašinėjimo, telefono skambučių ir kitokio susižinojimo elektroniniais tinklais sekimo.
  • Kadangi asmens susižinojimo sekimas sankcionuojamas itin dažnai nepaisant griežto šios priemonės reguliavimo ir EŽTT suformuotų aukštų žmogaus teisių apsaugos standartų, siūlytina rengti teisėjų ir teisėsaugos pareigūnų mokymus ir kelti jų kvalifikaciją, supažindinant su žmogaus teisių apsaugos standartais, ribojant teisę į privatumą baudžiamajame procese.

[1] Konstitucija, 1992 m. spalio 25 d, 22 str. 2 ir 3 d., http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm

[2] Baudžiamojo proceso kodeksas, 2002 m. kovo 14 d., Nr. IX-785, 154 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=494011

[3] Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija, 1950 m. lapkričio 4 d., 8 str., http://www.echr.coe.int/Documents/Convention_LIT.pdf

[4] Europos Taryba, “Teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio įgyvendinimo gidas“, 2001 m., 25-28 psl., https://rm.coe.int/CoERMPublicCommonSearchServices/DisplayDCTMContent?documentId=090000168007ff47

[5] “Masinis Lietuvos žurnalistų pasiklausymas nuaidėjo per Europą“, delfi.lt, 2014 m. birželio 19 d., http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/masinis-lietuvos-zurnalistu-pasiklausymas-nuaidejo-per-europa.d?id=65083971

[6] “Masiškai žurnalistų pokalbių klausytis leidusi teisėja: šiandien pasielgčiau lygiai taip pat“, delfi.lt, 2014 m. birželio 30 d., http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/masiskai-zurnalistu-pokalbiu-klausytis-leidusi-teiseja-siandien-pasielgciau-lygiai-taip-pat.d?id=65151947

[7] EŽTT 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimas byloje Sanoma Uitgevers B. V. prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 38224/03, http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-100448

[8] “Teismas: žurnalistų pokalbių klausytasi be pagrindo“, delfi.lt, 2014 m. rugpjūčio 18 d., http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/teismas-zurnalistu-pokalbiu-klausytasi-be-pagrindo.d?id=65585038

[9] Nacionalinės teismų administracijos 2015 m. sausio 30 d. pateikta informacija

[10] Nacionalinės teismų administracijos 2015 m. sausio 30 d. pateikta informacija