Teisė į teisingą teismą

III. Valstybės garantuojama teisinė pagalba

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema Lietuvoje skaičiuoja jau dešimtus praktikos metus. 2005 m. įvykdyta reforma buvo siekta išplėsti asmenų, kurie konkrečioje byloje gautų advokato teisinę pagalbą, už kurią mokėtų valstybė iš biudžeto lėšų, ratą.

2013 m. buvo priimta nauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo redakcija.[1] Pakeitimas buvo dar labiau praplėstas asmenų, turinčių teisę gauti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ratas. Tokią teisę įgavo neveiksniais pripažinti asmenys, taip pat asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją, neatsižvelgiant į šių asmenų turto ir pajamų lygį.

Tuo pačiu Įstatymo pakeitimai praplėtė ir subjektų, turinčių teisę teikti teisinę pagalbą konkrečioje byloje, ratą: numatyta galimybė teisinę pagalbą teikti bet kuriam asmens pasirinktam advokatui, taip pat suteikta teisė advokato padėjėjui teikti teisinę pagalbą konkrečioje byloje. Taigi, buvo praplėstas tiek teikiančių teisinę pagalbą, tiek gaunančių ją asmenų ratas.

2014 m. teisę gauti teisinę pagalbą konkrečioje baudžiamojoje byloje, neatsižvelgiant į asmens turto ir pajamų lygį, įgavo nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas.[2]

Pakeitimais taip pat sukonkretinta advokatų, teikiančių teisinę pagalbą, veiklos kokybės įvertinimo atlikimo tvarka: įvertinimui, kurį atlieka Lietuvos advokatūra, nustatytas vieno mėnesio terminas. Šį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimą, Teisingumo ministerija inicijavo, manydama, jog vidutiniškai apie šešis mėnesius trunkantis asmenų skundų dėl advokatų veiklos vertinimas yra per ilgas.

Pasigirsta informacija dėl netinkamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų teikiamų paslaugų kokybės: asmenys skundžiasi, jog advokatai nekokybiškai parengia dokumentus, nebūna byloms pasiruošę teisminio nagrinėjimo metu, užsienio piliečiams paskirti advokatai dažnai atvyksta į teismo posėdžius prieš tai net nesusitikę su klientais ar negalėdami su jais susikalbėti.

 Beje, 2013-2014 m. Lietuvos advokatūra iškėlė vos dvi drausmės bylas advokatams, kurie teikia valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, vienoje kurių advokatui buvo paskirtas papeikimas, antroje – buvo apsiribota drausmės bylos svarstymu.[3]

Nors Lietuvos advokatūra turėtų atlikti teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės vertinimą, visgi teisinės pagalbos paslaugų kokybė dar dažnai įvardijama kaip žemo lygio. Pažymėtina, jog praktikoje dažnai tiek iš asmenų, tiek iš nevyriausybinių organizacijų pasigirsta informacija dėl netinkamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų teikiamų paslaugų kokybės: asmenys skundžiasi, jog advokatai nekokybiškai parengia dokumentus, nebūna byloms pasiruošę teisminio nagrinėjimo metu, užsienio piliečiams paskirti advokatai dažnai atvyksta į teismo posėdžius prieš tai net nesusitikę su klientais ar negalėdami su jais susikalbėti.

 Aktuali ir valstybės įsiskolinimo advokatams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą problema.[4] Už 2013 m. advokatų suteiktas teisines paslaugas valstybės įsiskolinimas beveik siekia 5,6 mln. litų (apie 1,6 mln. eurų).[5] 

 Siekiant spręsti šią problemą, numatyta pareiga asmenims, kuriems advokatas baudžiamojoje byloje paskiriamas privaloma tvarka, ir kurių turto ir pajamų lygis viršija įstatymo nustatytus, sumokėti už valstybės paskirto advokato darbą, kai asmens atžvilgiu yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis.[6]

 Pažymėtina, kad tokios pareigos nustatymas asmenims tais atvejais, kai jų atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis, kelia abejonių dėl tokio teisinio reguliavimo atitikimo teisinės gynybos principui. 

 Valstyės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas netaikomas užsieniečiams, kurių teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įtvirtina Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą užsieniečiams Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nustatytais atvejais organizuoja Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija, organizuodama viešus pirkimus, kurių laimėtojais skelbiami mažiausią kainą pasiūlę teisinių paslaugų teikėjai. Abejotina, ar mažiausios kainos viešo pirkimo laimėtojo pasirinkimo kriterijus yra pakankamas ir tinkamas, siekiant užtikrinti, kad užsieniečiams teikiama teisinė pagalba būtų kokybiška.

 Praktikoje dažna situacija, kai užsieniečiui, neteisėtai esančiam Lietuvos teritorijoje, ar užsieniečiui, kuris prašo prieglobsčio Lietuvoje, dėl jo teisinės padėties klausimų, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia Vidaus reikalų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos paskirtas advokatas. Tuo pačiu metu to paties užsieniečio interesus jam iškeltoje baudžiamojoje byloje dėl neteisėto Lietuvos sienos kirtimo atstovauja kitas – ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro ar teismo paskirtas advokatas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytą tvarką. Praktikoje tokia situacija lemia tai, kad tokių užsieniečių interesai nėra atstovaujami tinkamai, kadangi du skirtingi advokatai teikia teisinę pagalbą tam pačiam užsieniečiui dėl skirtingų klausimų, kurių išsprendimas dažnu atveju tiesiogiai priklauso vienas nuo kito, o tarp tokiu būdu paskirtų advokatų kliento interesų derinimo nėra. 

Abejotina, ar mažiausios kainos viešo pirkimo laimėtojo pasirinkimo kriterijus yra pakankamas ir tinkamas, siekiant užtikrinti, kad užsieniečiams teikiama teisinė pagalba būtų kokybiška.

Išvados ir rekomendacijos 

  • Teigiamai vertintini pakeitimai, išplėtę asmenų, turinčių teisę teikti antrinę teisinę pagalbą, ratą.
  • Trūksta priemonių, kurios padėtų užtikrinti teisines paslaugas teikiančių advokatų konkurenciją – tokiu būdu būtų gerinama teikiamų teisinių paslaugų kokybė.
  • Reikalinga griežtesnė ir atidesnė teikiamų antrinės teisinės pagalbos paslaugų kokybės priežiūra.
  • Valstybės institucijoms formuojant biudžetą ir mažinant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos administravimo išlaidas būtina spręsti valstybės įsiskolinimo advokatams problemą.
  • Būtina imtis priemonių, kad teisinės pagalbos gavimo procesas būtų kuo paprastesnis, greitesnis ir aiškesnis vartotojui ir visuomenei.

[1] Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymas, 2013 m. gegužės 9 d., Nr. XII-270, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=448797&p_tr2=2

[2] Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12, 13, 14, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas, 2014 m. rugsėjo 25 d., Nr. XII-1149, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=483690&p_tr2=2

[3] Lietuvos advokatūra, Advokatų garbės teismo ataskaita 2014 m., http://www.advoco.lt/download/42328/advokatu%20garbes%20teismo%20ataskaita%202014.pdf

[4] “Valstybė advokatams skolinga beveik 3 mln. Lt“, delfi.lt, 2013 m. rugpjūčio 14 d., http://www.delfi.lt/news/daily/law/valstybe-advokatams-skolinga-beveik-3-mln-lt.d?id=62081975; http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/auga-isiskolinimai-valstybes-garantuojamiems-advokatams-1109866/

[5] Teisingumo ministerija, 2013 m. antrinės teisinės pagalbos ataskaita, http://www.teisinepagalba.lt/dok/20140925_2013%20ATP%20ataskaita.pdf

[6] Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymas, 2013 m. gegužės 9 d., Nr. XII-270, 21 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=448797&p_tr2=2