Teisė į saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvę

IV. Informacijos šaltinio apsauga

Žurnalisto informacijos šaltinio apsauga – viena svarbiausių žurnalisto veiklos garantijų, nuo kurios priklauso žiniasklaidos galimybė efektyviai atlikti viešojo sergėtojo vaidmenį bei visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida. 2013 m. pabaigoje, kilus slaptos Valstybės saugumo departamento informacijos apie Rusijos grėsmes Lietuvai nutekinimo žurnalistams skandalui, išryškėjo, kad žurnalisto principinė veiklos nuostata išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį apsaugota tik teoriškai, bet praktikoje lengvai pažeidžiama.

2013 m. spalio pabaigoje naujienų agentūrai BNS pranešus apie Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) perspėjimą valstybės vadovams ir keliems Seimo komitetams dėl galimų Rusijos informacinių provokacijų, pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariant, jog žurnalistams neteisėtai atskleista valstybės paslaptį sudaranti informacija.[1] Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apylinkės teismas, motyvuodamas siekiu nustatyti asmenį, nutekinusį slaptą VSD pažymą apie Rusijos rengiamą informacinę provokaciją prieš šalies Prezidentę,[2] žurnalistę įpareigojo atskleisti slaptos informacijos šaltinį,[3] taip pat sankcionavo kratą jos namuose, redakcijos darbuotojų kompiuterių poėmį.[4]

Žurnalisto informacijos šaltinio apsauga – viena svarbiausių žurnalisto veiklos garantijų, nuo kurios priklauso žiniasklaidos galimybė efektyviai atlikti viešojo sergėtojo vaidmenį bei visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs BNS žurnalistės skundus pripažino, kad tiek įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį, tiek krata žemesnės instancijos teismo buvo paskirti neteisėtai, pažymėdamas, jog tokios priemonės gali būti tik kraštutinės – kada yra išnaudotos visos kitos priemonės.[5] Nepaisant tokio teismo išaiškinimo, žurnalistę dėl informacijos šaltinio bandyta apklausti kitoje Vilniaus apylinkės teismo nagrinėtoje byloje. Teismams aiškinantis šių priemonių teisėtumą ir proporcingumą, išaiškėjo, kad pasiklausoma buvo beveik visų BNS žurnalistų pokalbių.[6]

Teismo reikalavimas žurnalistui atskleisti informacijos šaltinį nėra itin dažna teismo praktika.[7] Tačiau informacijos šaltinio konfidencialumas ir žurnalisto teisė[8] bei profesinė pareiga išlaikyti savo šaltinį paslaptyje[9] gali būti pažeisti pritaikant ir kitas slapto pobūdžio procesines prievartos priemones – sankcionuojant kratą, darbo ar ryšio priemonių poėmį, slaptą sekimą, žurnalistų pasiklausymą telefonu.[10] Nepagrįstai ir neproporcingai taikant šias procesines priemones žurnalisto atžvilgiu, gali būti ne tik pažeistas jo privatumas, bet ir atskleisti kiti žurnalisto turimi informacijos šaltiniai.[11] Tokioje situacijoje tolimesnė žurnalisto veikla gali tapti itin pažeidžiama ir nepatikima.

Ne vien telefoninių pokalbių pasiklausymas,[12] bet ir kitų slapto pobūdžio procesinių priemonių taikymas ir jo mastai yra rimta žmogaus teisių apsaugos problema Lietuvoje. Taikant šias priemones turi egzistuoti labai svarūs argumentai dėl asmens įtarimo padarius ne bet kokį, o labai rimtą nusikaltimą.[13] Todėl neproporcingas ir nepagrįstas procesinių poveikio priemonių taikymas žurnalisto, kuris ikiteisminiame tyrime net nėra įtariamasis, atžvilgiu,[14] atsižvelgiant į ypatingą žurnalisto teisinį statusą visuomenėje, yra dviguba problema.

Ne vien telefoninių pokalbių pasiklausymas, bet ir kitų slapto pobūdžio procesinių priemonių taikymas ir jo mastai yra rimta žmogaus teisių apsaugos problema Lietuvoje.

Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, jog ikiteisminio tyrimo institucijoms suteikiama galimybė atskleisti informaciją turi būti griežtai apribota iki būtinų atskleisti duomenų, nes žurnalistų informacijos šaltinių atskleidimas daugiau nei būtina tyrimui, prieštarauja jų saviraiškos laisvei ir informacijos šaltinių konfidencialumo reikalavimams.[15] EŽTT bylose dėl žurnalisto informacijos šaltinio atskleidimo nuolat akcentuoja, jog privalu laikytis proporcingumo principo – užtikrinti maksimalų žurnalisto turimų informacijos šaltinių konfidencialumą ir apriboti nepagrįstą informacijos apie atskleistą informacijos šaltinį paplitimą.[16] Be to, atskleidžiant žurnalisto šaltinį, grėsmė kyla ne tik žurnalisto saviraiškos laisvei, bet ir jo privatumui.[17]

2014 m. liepos 10 d. Seimas priėmė anksčiau Prezidentės inicijuotas[18] Visuomenės informavimo įstatymo[19] ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas,[20] kuriomis sugriežtino sąlygas, kai žurnalistas įpareigojamas atskleisti informacijos šaltinį arba kai jam yra taikomos įstatymuose nustatytos prievartos priemonės, kuriomis siekiama atskleisti informacijos šaltinį. Nuo šiol šias procesinio poveikio priemones teismas motyvuotu sprendimu gali taikyti tik tada, kai kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinio nėra galimybės arba jos jau yra išnaudotos, o klausimą dėl įpareigojimo atskleisti informacijos šaltinio paslaptį teismas galės spręsti tik teismo posėdyje, kuriame dalyvaus ir žurnalistas, turintis teisę susipažinti su prokuroro prašymu.

Išvados ir rekomendacijos

  • Žurnalisto informacijos šaltinio apsaugos įgyvendinimas, tiesiogiai susijęs su žurnalisto statusu, indeksuoja žiniasklaidos laisvės lygį šalyje. 2013-2014 m. vykusios ikiteisminio tyrimo procedūros atskleidė realią žurnalistų padėtį Lietuvoje ir jų pažeidžiamumą.
  • Slapto pobūdžio procesinių prievartos priemonių taikymas žurnalisto veikloje turi būti išimtinis ir reglamentuotas taip, kad nebūtų pažeistas ne tik jo privatumas, bet ir itin svarbios žurnalistinės veiklos garantijos. Be to, šios priemonės turi būti taikomos tik tada, kai yra išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo galimybės. Atskleidus informacijos šaltinį, turi būti imtasi efektyvių priemonių, kad būtų užtikrinta tolimesnė jo apsauga nuo atskleidimo.

[1] “Generalinė prokuratūra jau nustatė, kas galėjo nutekinti Valstybės saugumo departamento (VSD) slaptą pažymą naujienų agentūros BNS žurnalistams. Tačiau prokurorai įtariamojo pavardės kol kas neskelbia“, 15min.lt, 2013 m. lapkričio 14 d., http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/generaline-prokuratura-stt-tyrime-del-valstybes-paslapties-atskleidimo-jau-aisku-kas-nutekino-informacija-ziniasklaidai-56-385058

[2] Saulius Chadasevičius, "Aukštesnis teismas: STT krata BNS žurnalistės namuose ir teisėjo Gedimino Viederio nurodymas atskleisti šaltinį buvo neteisėti“, 15min.lt, 2013 m. gruodžio 3 d., http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/aukstesnis-teismas-stt-krata-bns-zurnalistes-namuose-ir-teisejo-gedimino-viederio-nurodymas-atskleisti-saltini-buvo-neteiseti-56-389501

[3]BNS: teisėsaugos spaudimas yra nepriimtinas", sc.bns.lt, 2013 m. lapkričio 8 d., http://www.universitetozurnalistas.kf.vu.lt/2013/11/bns-teisesaugos-spaudimas-yra-nepriimtinas/

[4] Dainius Sinkevičius, "D. Ulbinaitės byloje – STT ir prokurorų persekiotos žurnalistės apklausa“, delfi.lt, 2014 m. lapkričio 5 d., http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/d-ulbinaites-byloje-stt-ir-prokuroru-persekiotos-zurnalistes-apklausa.d?id=66309998

[5] Dominykas Griežė, "Teismas panaikino nutartį, kuria BNS redaktorė buvo įpareigota atskleisti informacijos šaltinį“, alfa.lt, 2013 m. gruodžio 3 d., http://www.alfa.lt/straipsnis/15167428/teismas-panaikino-nutarti-kuria-bns-redaktore-buvo-ipareigota-atskleisti-informacijos-saltini#ixzz3SPFaxugL

[6] “Pareigūnai klausėsi beveik visų BNS žurnalistų pokalbių“, lrytas.lt, 2014 m. birželio 18 d., http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/pareigunai-klausesi-beveik-visu-bns-zurnalistu-pokalbiu.htm

[7] “LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius: reikalavimai atskleisti informacijos šaltinius – tinginystė ir kraštutinė priemonė“, 15min.lt, 2013 m. balandžio 8 d., http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lzs-pirmininkas-dainius-radzevicius-reikalavimai-atskleisti-informacijos-saltinius-tinginyste-ir-krastutine-priemone-56-323036

[8] Visuomenės informavimo įstatymas, 1996 m. liepos 2 d., Nr. I-1418, 8 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=478453&p_tr2=2

[9] Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, 2005 m., 15 str., http://www.lrs.lt/apps3/1/2386_FDQOUEDY.PDF

[10] Dainius Sinkevičius, "Masiškai žurnalistų pokalbių klausytis leidusi teisėja: šiandien pasielgčiau lygiai taip pat“, delfi.lt, 2014 m. birželio 30 d., http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/masiskai-zurnalistu-pokalbiu-klausytis-leidusi-teiseja-siandien-pasielgciau-lygiai-taip-pat.d?id=65151947

[11] EŽTT 2013 m. spalio 16 d. sprendimas byloje Nagla prieš Latviją, pareiškimo Nr. 73469/10, 82 paragrafas, http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-122374#{"itemid":["001-122374"]}

[12] Linas Jegelevičius, "Seimo Operatyvinės veiklos kontrolės komisijos pirmininkas Darius Petrošius: „Lietuvoje slapta klausomasi 10 tūkst. žmonių pokalbių“, 15min.lt, 2013 m. kovo 21 d., http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/interviu/seimo-operatyvines-veiklos-kontroles-komisijos-pirmininkas-darius-petrosius-lietuvoje-slapta-klausomasi-10-tukst-zmoniu-pokalbiu-599-318299

[13] Ernestas Rimšelis, "Ar reikia apynasrio telefoninių pokalbių pasiklausymui?“, delfi.lt, 2014 m. liepos 7 d., http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/e-rimselis-ar-reikia-apynasrio-telefoniniu-pokalbiu-pasiklausymui.d?id=65212375

[14] Vilniaus apygardos teismai, "Vilniaus apygardos teismas patenkino naujienų agentūros BNS redaktorių skundus", 2014 m. liepos 17 d., http://www.vat.lt/lt/vilniaus-apygardos-teismas/naujienos_208/archive/vilniaus-apygardos-teismas-jhcy/p30.html

[15] EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Saint-Paul Luxembourg S. A. prieš Liuksemburgą, pareiškimo Nr. 26419/10, http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-119055#{"itemid":["001-119055"]}

[16] EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Saint-Paul Luxembourg S. A. prieš Liuksemburgą, pareiškimo Nr. 26419/10, http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-119055#{"itemid":["001-119055"]}.

[17] EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Saint-Paul Luxembourg S. A. prieš Liuksemburgą, pareiškimo Nr. 26419/10, http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-119055#{"itemid":["001-119055"]}

[18] "Prezidentė teikia pataisas, padėsiančias apsaugoti informacijos šaltinį“, lrt.lt, 2013 m. lapkričio 14 d., http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/prezidente-teikia-pataisas-padesiancias-apsaugoti-informacijos-saltini-1092727/

[19] Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 8 straipsnio pakeitimo įstatymas, 2014 m. liepos 10 d., Nr. XII-1016., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=478089

[20] Baudžiamojo proceso kodekso 55, 80, 80-1, 149 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 150-1 straipsniu įstatymas, 2014 m. liepos 10 d., Nr. XII-1017, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=478090&p_tr2=2