Islandijos žmogaus teisių centro pratarmė

Skaitydama Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengtą Apžvalgą Žmogaus teisių įgvendinimas Lietuvoje 2013-2014, dar kartą įsitikinau, kad žmogaus teisės ir emokratija yra dvi tos pačios monetos pusės. Kartu Apžvalgaprimena apie žmogaus teisių universalumą. Svarbus tikros demokratijos išbandymas – kaip ji, pavyzdžiui, elgiasi su savo mažumomis: tvirto įsipareigojimo demokratinėms vertybėms, žmogaus teisėms ir mažumų apsaugai svarba nenusakoma. Todėl itin svarbu įtraukti žmogaus teises kaip politikos prioritetą į vyriausybės veiksmų planus bei veiklos procesus, integruoti jas į švietimo veiklas bei mokyklų programas vaikams nuo ankstyvo amžiaus.

Žmogaus teisių švietime dėmesys turėtų būti nukreiptas į mokymą apie įvairių mažumų – tokių kaip imigrantai, lesbietės, gėjai ir translyčiai asmenys, jaunuoliai iš epasiturinčių šeimų, religinės mažumos – diskriminaciją bei žmogaus teisių esmės suvokimo ugdymą. Jei žmogus auga žinodamas ir suprasdamas žmogaus teises, daug labiau tikėtina, kad jis
pats, laisvai ir nedvejodamas, prisiims pareigą gerbti kitus asmenis ir jų teises.

Pasaulio tautos pasirašė ir įgyvendina tarptautines žmogaus teisių konvencijas, tačiau nepaisant to, šiandien tebesitęsia diskusija apie žmogaus teisių prigimtį, esmę ir turinį, svarstoma, ar jos visos lygiai svarbios, ar jos skiriasi skirtingose šalyse ir žemynuose, bei kaip ir kam jos turėtų būti užtikrintos.

Į šiuos klausimus ir svarstymus atsakyti paprasta – žmogaus teisės priklauso visoms žmogiškoms būtybėms, kokia bebūtų jų pilietybė, gyvenamoji vieta, lytis, tautinė ar etninė kilmė, odos spalva, religija, kalba ar bet koks kitas bruožas ar statusas. Mes visi turime lygias teises, jos negali būti nupirktos ar užsidirbtos. Jūs mėgaujatės jomis dėl paprasčiausios priežasties – nes esate žmogus. Žmogaus teisės yra susijusios tarpusavyje, neatskiriamos ir nedalomos. Ne mažiau svarbu, kad jos yra universalios ir neatimamos. Kaip skelbia pirmasis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijosstraipsnis: „Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis.“

Pagarba žmogaus teisėms yra demokratinės visuomenės pagrindas bei svarbiausias harmoningos ir klestinčios visuomenės bruožas. Išdrįsiu teigti, kad jei ne faktas, kad Islandija, mano tėvynė, ypatingai gerbia žmogaus teises ir demokratines vertybes, mes nebūtume sugebėję taip gerai atsitiesti po krizės, kuri smogė mums daug smarkiau nei daugeliui kitų šalių.

Mes gyvename lyčių lygybės visuomenėje (nors darbo šioje srityje vis dar yra), kuri siekia gerbti visų teises. To pasiekti pavyko nuolatinio efektyvaus dialogo tarp Vyriausybės, NVO ir kitų suinteresuotų pusių dėka. Kai krizė pakirto Islandiją, valstybė ėmėsi priemonių labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms apsaugoti – įsteigė Gerovės stebėjimo tarnybą, kuri sekė šių grupių situaciją. Mūsų stiprus vidinis tinklas buvo lemiamas veiksnys atkuriant ekonomiką.

Gerbiant žmogaus teises ir demokratines vertybes, visuomenėje atsiranda stiprus sutarimas. Tuomet valstybė nebeturės sunkumų, užtikrinant savo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje vykdymą.

Margrét Steinarsdóttir,
Islandijos žmogaus teisių centro direktorė