Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą

IV. Teisė į lytinės tapatybės pripažinimą

Civilinis kodeksas įtvirtina nesusituokusio pilnamečio asmens teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį.[1] Taip pat Civilinis kodeksas numato, jog lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai,[2] tačiau šiandien jokie įstatymai, detalizuojantys lyties pakeitimo sąlygas ir procedūrą, neegzistuoja. 2007 m. byloje L. prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) įpareigojo Lietuvą priimti pagal minėtą Civilinio kodekso nuostatą reikalingą specialų įstatymą dėl transseksualių asmenų lyties pakeitimo.[3]

Praėjus vienuolikai metų nuo Civilinio kodekso įsigaliojimo ir šešeriems metams nuo EŽTT sprendimo byloje L. prieš Lietuvą įsigaliojimo, Lietuvoje iki šiol nėra priimta tvarka, pagal kurią būtų galima atlikti lyties keitimo operacijas bei pakeisti įrašus civilinės būklės aktuose.

Tai reiškia, kad asmenims, kuriems yra diagnozuojamas lyties tapatumo sutrikimas, Lietuvoje nėra užtikrinimas hormoninis gydymas nei nėra atliekamos lyties keitimo operacijos. Tie, kas pasikeičia lytį užsienyje, turi keliauti į Lietuvą su asmens dokumentais, neatitinkančiais jų naujosios lyties. Lietuvoje įrašus civilinės būklės aktuose (vardą, pavardę, lytį ir asmens kodą), atlikus pilną lyties keitimo operaciją, galima pasikeisti tik teismine tvarka.[4]

Praėjus vienuolikai metų nuo Civilinio kodekso įsigaliojimo ir šešeriems metams nuo EŽTT sprendimo byloje L. prieš Lietuvą įsigaliojimo, Lietuvoje iki šiol nėra priimta tvarka, pagal kurią būtų galima atlikti lyties keitimo operacijas bei pakeisti įrašus civilinės būklės aktuose.

2013 m. birželio 6 d. Vyriausybės atstovė prie EŽTT pateikė veiksmų planą, numatantį, kaip bus sprendžiamos aptartos problemos: pirma, jame buvo numatyta panaikinti Civilinio kodekso nuostatą, numatančią, jog lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai, ir vietoje privalomos tvarkos, atsakingoms institucijoms (pavyzdžiui, universitetams ir/ar gydytojų profesinėms draugijoms) pasiūlyti parengti neprivalomas gydymo metodikas; ir antra, buvo pasiūlyta suteikti galimybę pasikeisti įrašus civilinės būklės aktuose supaprastinta tvarka: civilinės metrikacijos įstaigai gavus sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą apie lyties pakeitimą. [5]

Pirmasis pasiūlymas sulaukė translyčių asmenų atstovų ir nevyriausybinių organizacijų kritikos.[6] Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva pirmauja tarp Europos Sąjungos valstybių pagal translyčių asmenų diskriminaciją,[7] nėra tikėtina, kad neprivalomos diagnostikos ir gydymo metodikos būtų parengtos artimiausiu metu ar per protingą laikotarpį, bei kad juose būtų numatytas išlaidų, susijusių su lyties keitimo operacija ir gydymu, padengimas. Visgi, 2013 m. kovo mėnesį Seimas po pateikimo pritarė šioms Civilinio kodekso pataisoms, ir jos toliau yra svarstomos Seimo komitetuose.[8]

Nors antrasis pasiūlymas galėtų būti laikomas žingsniu EŽTT sprendimo įgyvendinimo linkme, 2014 m. liepos 8 d. Seimas grąžino Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektą[9] Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti, nurodydamas pašalinti bet kokias nuorodas į lyties pakeitimo registravimą, lyties keitimą pavadinę „nesąmone“.[10] Galiausiai, 2014 m. spalio mėnesį Seimas įstatymo projektą grąžino Teisingumo ministerijai.[11]

Dėl nesugebėjimo užtikrinti translyčių asmenų teisės į privataus gyvenimo gerbimą, Lietuva susilaukė Europos Tarybos dėmesio: 2014 m. rugsėjo 25 d. Ministrų Komitetas L. prieš Lietuvą bylai nustatė sustiprintos priežiūros tvarką.[12] Tai reiškia, kad jau nuo 2015 m. pradžios, 47 Europos Tarybos valstybių narių delegatai kas ketvirtį gali svarstyti Lietuvos institucijų veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant suteikti savo piliečiams efektyvią galimybę realizuoti savo teisę į lytinės tapatybės pripažinimą ir medinini būdu pasikeiti lytį.

Išvados ir rekomendacijos

  • 2013-2014 m. Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje L. prieš Lietuvą – priimtas dar 2007 m. – liko neįgyvendintas. Lietuvoje vis dar nėra galimybės asmenims medicininiu būdu atlikti lyties keitimo operacijų ir administracine tvarka pasikeisti įrašus civilinės būklės aktuose.
  • Rekomenduotina privalomo pobūdžio teisės aktu nustatyti medicininę lyties keitimo tvarką ir susijusias sveikatos apsaugos paslaugas, reglamentuojant ir išlaidų, susijusių su operacija ir gydymu, padengimą.
  • Rekomenduotina priimti reikalingus teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų greitą, skaidrią ir prieinamą įrašų civilinės būklės aktuose pakeitimo procedūrą.
  • Rengiant bet kokius teisės aktų pakeitimų pasiūlymus ar naujus teisės aktus, susijusius su lyties keitimo reglamentavimu, rekomenduotina į šį procesą visapusiškai įtraukti žmogaus teisių srityje dirbančias nevyriausybines organizacijas ir pačius translyčius asmenis.

[1] Civilinis kodeksas, 2000 m. liepos 18 d., Nr. VIII-1864, 2.27 str. 1 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=493999

[2] Civilinis kodeksas, 2000 m. liepos 18 d., Nr. VIII-1864, 2.27 str. 2 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=493999

[3] EŽTT 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje L. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 27527/03, http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-82243

[4] Žmogaus teisių stebėjimo institutas, “Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2011-2012: Apžvalga“, 2013 m., 48-49 psl., http://www.hrmi.lt/uploaded/Apzvalgos/Zmogaus%20teisiu%20igyvendinimas%20Lietuvoje%202011-2012_Apzvalga_ZTSI.pdf

[5] Vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme, “Atnaujinta informacija dėl L. prieš Lietuvą sprendimo įgyvendinimo“, 2013 m. balandžio 18 d., https://wcd.coe.int/com.instranet.InstraServlet?command=com.instranet.CmdBlobGet&InstranetImage=2322499&SecMode=1&DocId=2022874&Usage=2

[6] Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Lietuvos gėjų lyga, ILGA-Europe ir Transgender Europe,“Bendras pareiškimas Europos Tarybos Ministrų komitetui byloje L. prieš Lietuvą“, 2013 m. gruodžio 10 d., http://www.hrmi.lt/uploaded/Documents/288D7686.pdf

[7] ES Pagrindinių teisių agentūra, “Trans asmenys Europos Sąjungoje: lyginamoji ES LGBT apklausos duomenų analizė“, 2014 m., 25 psl., http://fra.europa.eu/sites/default/files/fra-2014-being-trans-eu-comparative_en.pdf

[8] Vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme, “Atnaujinta informacija dėl L. prieš Lietuvą sprendimo įgyvendinimo“, 2013 m. balandžio 18 d., 2 psl., https://wcd.coe.int/com.instranet.InstraServlet?command=com.instranet.CmdBlobGet&InstranetImage=2322499&SecMode=1&DocId=2022874&Usage=2  

[9] Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektas, 2014 m. birželio 23 d., XIP-2017(3), 27 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=475992

[10] Lietuvos gėjų lyga, “Seimas nesutiko svarstyti įstatymo projekto, sudarančio sąlygas teisiniam lyties keitimui“, 2014 m. liepos 10 d., http://www.lgl.lt/naujienos/seimas-nesutiko-svarstyti-istatymo-projekto-sudarancio-salygas-teisniam-lyties-keitimui/

[11] “Grąžino taisyti projektus dėl lyties keitimo, partnerystės“, lrytas.lt, 2014 m. spalio 7 d., http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/grazino-taisyti-projektus-del-lyties-keitimo-partnerystes.htm

[12] Europos Tarybos Ministrų komitetas, „Byla Nr. 10“, 1208-tasis susitikimas, 2014 m. rugsėjo 25 d., https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?Ref=CM/Del/OJ/DH%282014%291208/10&Language=lanEnglish&Ver=original&Site=CM&BackColorInternet=DBDCF2&BackColorIntranet=FDC864&BackColorLogged=FDC864