Teisė į saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvę

II. Įžeidimo ir šmeižimo dekriminalizavimas

Nors daugelis tarptautinių organizacijų ragina puoselėti žodžio, saviraiškos ir žiniasklaidos laisvę, atsisakant baudžiamosios atsakomybės taikymo už įžeidimą ar šmeižimą, Lietuvos teisės aktuose kol kas tokia baudžiamoji atsakomybė nepanaikinta.

2013-2014 m. buvo bandoma įžeidimo ir šmeižto veikas dekriminalizuoti – 2013 m. pabaigoje Seime užregistruotos Baudžiamojo kodekso[1] ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos,[2] kuriomis siekta panaikinti baudžiamąją atsakomybę ne tik už asmens įžeidimą, bet ir už nepagarbą teismui ir valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą, o atsakomybę už šmeižimą nustatyti tik tokiu atveju, kai apie kitą asmenį paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, neva šis padarė nusikaltimą. Vyriausybė šioms pataisoms nepritarė.[3]

Nors įstatymo projekto rengėjai pasiūlė nustatyti administracinę atsakomybę už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo įžeidimą, svarbu, jog bet kurio kito ne valstybės tarnyboje dirbančio asmens įžeidimas paliktas už teisinės atsakomybės ribų – įstatymo projektu nepasiūlyta kaip nors keisti ar pildyti asmens garbės ir orumo gynimo taisykles civilinės teisės normose, pagal kurias asmens garbės ir orumo gynimas galimas tik paskleidus tikrovės neatitinkančias žinias, bet ne įžeidžiančias nuomones ar vertinimus. Kitaip tariant, priėmus įstatymo projektą, už asmens (ne pareigūno ar valstybės tarnautojo) įžeidimą negrėstų jokia atsakomybė ir įžeistajam nebūtų galimybės efektyviai apsiginti nuo jį įžeidžiančios informacijos, kuriai netaikytinas atitikties tikrovei kriterijus.

2014 m. grąžinta galimybė kasacine tvarka skųsti privataus kaltinimo bylose priimtas teismo nutartis ar nuosprendžius šmeižimo ar įžeidimo bylose.[4] Tokiu būdu gali būti efektyviau užtikrintas vienodos teismų praktikos formavimas minėtose bylose.

Ypatingą grėsmę žodžio ir saviraiškos laisvei kelia prieš žurnalistus keliamos baudžiamosios šmeižto ir įžeidimo bylos.

Šmeižimo ir įžeidimo privataus kaltinimo bylų tyrimas baudžiamąja tvarka teisme yra nepaprastas: jose neatliekamas ikiteisminis tyrimas, išskyrus atvejus, kai reikalinga nustatyti informaciją paskleidusio asmens tapatybę, todėl teismas, užuot vertinęs jam pateikiamus įrodymus, juos turi rinkti savo iniciatyva, į šalį atidėdamas įprastinį arbitro vaidmenį.[5] Kaltinamojo statusas šios kategorijos baudžiamosiose bylose įgyjamas be ypatingo įrodymų vertinimo ir paprastai remiantis tik nukentėjusiojo skundu.

Ypatingą grėsmę žodžio ir saviraiškos laisvei kelia prieš žurnalistus keliamos baudžiamosios šmeižto ir įžeidimo bylos. 2012 m. iš 45 Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtų bylų, septyniose buvo teisiami žurnalistai ir galutiniais sprendimais visi buvo išteisinti.[6]

Išvados ir rekomendacijos

  •  Įžeidimo ir šmeižto dekriminalizavimas turi būti lydimas kitų įstatymų sisteminių pakeitimų: naikinant baudžiamąją atsakomybę už asmens įžeidimą ar šmeižtą, būtina papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą arba Civilinį kodeksą nuostatomis, kurios leistų kiekvienam asmeniui apsiginti nuo jį žeidžiančios informacijos skleidimo.
  • Privačiu kaltinimu paremtose šmeižimo ir įžeidimo bylose neatliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl teismas turi ne tik vertinti įrodymus, bet ir juos savo iniciatyva surinkti, kas kenkia teismo – kaip nešališko arbitro – vaidmeniui.
  • 2014 m. grąžinta galimybė kasacine tvarka skųsti privataus kaltinimo bylose teismo priimtas nutartis ar nuosprendžius turėtų ateityje efektyviau užtikrinti vienodą teismų praktiką šmeižimo ar įžeidimo bylose.

[1] Baudžiamojo kodekso XXII skyriaus pavadinimo, 154 straipsnio pakeitimo, ir 155, 232 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas, 2013 m. gruodžio 23 d., Nr. XIIP-1420, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=463171&p_tr2=2

[2] Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio papildymo įstatymo projektas, 2013 m. gruodžio 23 d., Nr. XIIP-1421, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=463174&p_tr2=2

[3] Vyriausybės nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXII skyriaus pavadinimo, 154 straipsnio pakeitimo ir 155, 232 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIP-1420 ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1421“, 2014 m. birželio 4 d., Nr. 494, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=473410&p_tr2=2

[4] Baudžiamojo proceso kodekso 37, 102, 233, 240, 243, 244, 261, 273, 314, 323, 361, 362, 3621, 364, 367, 440, 441, 442 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2421 straipsniu įstatymas, 2014 m. kovo 13 d., Nr. XII-775, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?a=467420&b=  

[5] Lietuvos advokatūra, “Piktnaudžiauti privataus kaltinimo institutu sąlygos atsiranda dėl neaiškaus teisinio reguliavimo“, 2013 m. balandžio 29 d., http://www.advoco.lt/lt/advokatams-padejejams/naujienos-advokatams/lietuvos-advokatura-piktnaudziauti-y8vj.html

[6] Lietuvos advokatūra, “Piktnaudžiauti privataus kaltinimo institutu sąlygos atsiranda dėl neaiškaus teisinio reguliavimo“, 2013 m. balandžio 29 d., http://www.advoco.lt/lt/advokatams-padejejams/naujienos-advokatams/lietuvos-advokatura-piktnaudziauti-y8vj.html