Draudimas diskriminuoti

I. Lygių galimybių užtikrinimas instituciniu aspektu

1999 m. Lietuvoje įsteigta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (iki 2003 m. – Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba) yra ombudsmenų sistemos dalis, atsakinga už Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo ir Lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą.[1] Kontrolierius, talkinant prie jo įsteigtai Tarnybai, tiria skundus dėl diskriminacijos, priekabiavimo, atlieka nepriklausomus tyrimus, teikia konsultacijas, išvadas ir pasiūlymus.[2]

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – LGKT) veikla 2014 m. sulaukė ypatingos JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto kritikos dėl „riboto efektyvumo ir matomumo trūkumo“ bei užsitęsusio kontrolieriaus skyrimo proceso.[3] Nuo 2013 m. pabaigos Seimas nesugebėjo patvirtinti naujo kontrolieriaus.

Nepaisant to, kad 2013 m. LGKT gavo daugiausia skundų per visą Tarnybos veiklą ir iš viso išnagrinėjo 281 lygių galimybių pažeidimo atvejį (2012 m. – 203, 2011 m. – 170),[4] o 2014 m. atliko daugiausia tyrimų savo iniciatyva nuo pat jos įsteigimo,[5] šios institucijos žinomumas tarp Lietuvos gyventojų išlieka žemas. 2014 m. gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad skalėje nuo 1 iki 10 gyventojų žinomumas apie LGKT siekia vos 2,97 balus.[6] Tai reiškia, kad šios Tarnybos veikla yra žinoma šiek tiek geriau negu Seimo kontrolierių įstaigos (2,66 balai), bet net 30% mažiau negu Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos veikla.[7]

2013-2014 m. LGKT susilaukė daugiausia žiniasklaidos dėmesio ne dėl savo tiesioginės veiklos, bet dėl Seimo nesėkmingų bandymų antrus metus iš eilės paskirti kontrolierių. Nesugebėjimas antrus metus iš eilės paskirti Lygių galimybių kontrolieriaus mažina visuomenės pasitikėjimą šia institucija bei siunčia žinią, kad lygių galimybių principo užtikrinimas Lietuvoje nėra politinės darbotvarkės prioritetas.

Teigiamai vertintinos aptariamu laikotarpiu LGKT ir partnerių inicijuotos sąmoningumo kėlimo kampanijos, pavyzdžiui Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai,[8] bei aktyvesnis Tarnybos veiklos viešinimas žiniasklaidoje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl lygių galimybių pažeidimų beveik išskirtinai yra linkę kreiptis didžiųjų miestų gyventojai – 2014 m. 85% skundų buvo pateikti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojų[9] – abejotina, ar LGKT pasirinktos viešinimo priemonės efektyviai pasiekia regionus ir mažesnius miestus. Pažymėtina, kad JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas rekomendavo gerinti „priėjimą prie šios institucijos“, įsteigiant „regioninius bei vietinius Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos filialus“.[10]

Visgi, 2013-2014 m. LGKT susilaukė daugiausia žiniasklaidos dėmesio ne dėl savo tiesioginės veiklos, bet dėl Seimo nesėkmingų bandymų antrus metus iš eilės paskirti kontrolierių. Šiuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus pareigas eina Vaiko teisių kontrolierė.

Vadovaujantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu, kontrolierių, kurio kadencijų skaičius neribojamas, penkeriems metams skiria Seimas.[11] Minėtame įstatyme reikalavimai kandidatui yra išvardijami lakoniškai: „nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo arba darbo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažą“.[12]

Per 2013-2014 m. Seimas balsavo dėl dviejų išvardintus kriterijus atitinkančių kandidačių, tačiau ne viena jų nebuvo patvirtinta kaip kontrolierė. 2013 m. pabaigoje Seimas atmetė ilgametės Jungtinių Tautų Vystymo programos Lietuvoje vadovės, profesorės Lyros Jakulevičienės kandidatūrą, 2014 m. lapkritį, jau po kritiškų JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto išvadų paskelbimo, buvo nubalsuota prieš žmogaus teisių ekspertės, advokatės Dianos Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės, aktyviai dirbančios su lygiateisiškumo bylomis,[13] skyrimą.[14] Pastaroji kandidatė buvo nepatvirtinta dėl to, kad atvirai palaikė tos pačios lyties partnerystę.[15] Kai kurie Seimo nariai balsavimo metu išreiškė susirūpinimą, kad „pretendentė nutylėjo ir slėpė savo nuolatinį dalyvavimą Lietuvos gėjų ir lesbiečių seminaruose“.[16]

Tokio pobūdžio pasisakymai atskleidžia homofobines balsavusių Seimo narių nuostatas ir kelia klausimą, ar kontrolierės skyrimo procesas bei priimtas protokolinis nutarimas[17] nepažeidė Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygybės principo.[18] Situacija, kai dviejų ypatingai svarbių ombudsmeno institucijų pareigas ilgą laiką eina tas pats asmuo taip pat vertintina kritiškai. Nors abi institucijos veikia žmogaus teisių užtikrinimo srityje, kiekvienos jų veikla pasižymi savo specifika ir, atsižvelgiant į darbo krūvį, skirtingus iššūkius bei nepriklausomumo principą, reikalauja atskirų vadovų. Nesugebėjimas antrus metus iš eilės paskirti Lygių galimybių kontrolieriaus mažina visuomenės pasitikėjimą šia institucija bei siunčia žinią, kad lygių galimybių principo užtikrinimas Lietuvoje nėra politinės darbotvarkės prioritetas.

Išvados ir rekomendacijos

  • Teigiamai vertintina, kad LGKT vis dažniau reaguoja į žiniasklaidoje aptariamus lygių galimybių pažeidimus ir pradeda daugiau tyrimų savo iniciatyvą, taip pat, kad vis daugiau dėmesio skiria sąmoningumo kėlimui ir plačiau informuoja visuomenę apie savo veiklą.
  • Nepaisant 2013-2014 m. laikotarpio pasiekimų, JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijos Lietuvai, susijusios su LGKT matomumo ir efektyvumo gerinimu, nebuvo pradėtos įgyvendinti.
  • Rekomenduotina įvertinti informacijos apie LGKT veiklą pasiekiamumą regionuose bei, siekiant užtikrinti, kad greitos ir efektyvios teisinės gynybos priemonės būtų prieinamos ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, apsvarstyti JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto pasiūlytą rekomendaciją įsteigti vietinius LGKT filialus.
  • Rekomenduotina kuo skubiau Seimui pateikti bei paskirti kompetentingą Lygių galimybių kontrolierių, užtikrinant kad jo/jos paskyrimo procesas vyktų nepažeidžiant konstitucinio lygybės principo.
  • Būtinas kuo platesnis visuomenės, ypatingai jaunimo, švietimas ir sąmoningumą didinimas diskriminacijos klausimais.

[1] Lygių galimybių įstatymas, 2003 m. lapkričio 18 d., Nr. IX-1826, 15 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=454179; Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, 1998 m. gruodžio 1 d., Nr. VIII-947, 10 str. 1 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=478625

[2] Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, 1998 m. gruodžio 1 d., Nr. VIII-947, 12 str. 1 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=478625

[3] JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, Baigiamieji pastebėjimai dėl penktojo Lietuvos periodinio pranešimo, 2014 m. liepos 18 d., 12 pastraipa, http://tbinternet.ohchr.org/Treaties/CEDAW/Shared%20Documents/LTU/CEDAW_C_LTU_CO_5_17679_E.docx

[4] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2013 m. veiklos ataskaita, 2014 m., 4 psl., 4 pav., http://www.lygybe.lt/download/303/lygi%C5%B3%20galimybi%C5%B3%20kontrolieriaus%20tarnybos%20veiklos%202013%20m.%20ataskaita.pdf

[5] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, ”2014 m. ketvirtus metus iš eilės dėl diskriminacijos dažniau skundėsi vyrai. Daugiausiai skundų gauta dėl lyties“, 2015 m. sausio 13 d., http://www.lygybe.lt/lt/naujienos/pranesimai-ziniasklaidai/2014-m.-ketvirtus-chkd.html

[6] Klausimas ”Kaip gerai esate susipažinęs su šių institucijų veikla? Įvertinkite balais, kai 1–nieko nežinau, o 10– labai gerai”. Žmogaus teisių stebėjimo institutas, “Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje: reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa 2014 m.”, 2014 m. spalio 3-12 d., 8 psl., http://www.hrmi.lt/uploaded/Vilmorus%20apklausa%202014%20-%20SANTRAUKA.pdf

[7] Žmogaus teisių stebėjimo institutas, “Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje: reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa 2014 m.”, 2014 m. spalio 3-12 d., 8 psl., http://www.hrmi.lt/uploaded/Vilmorus%20apklausa%202014%20-%20SANTRAUKA.pdf

[8] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, 2013 m. veiklos ataskaita, 2014 m., 4-5 psl., http://www.lygybe.lt/download/303/lygi%C5%B3%20galimybi%C5%B3%20kontrolieriaus%20tarnybos%20veiklos%202013%20m.%20ataskaita.pdf

[9] Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, “2014 m. ketvirtus metus iš eilės dėl diskriminacijos dažniau skundėsi vyrai. Daugiausiai skundų gauta dėl lyties“, 2015 m. sausio 13 d., http://www.lygybe.lt/lt/naujienos/pranesimai-ziniasklaidai/2014-m.-ketvirtus-chkd.html

[10] JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas, Baigiamieji pastebėjimai dėl penktojo Lietuvos periodinio pranešimo, 2014 m. liepos 18 d., 13(d) pastraipa, http://tbinternet.ohchr.org/Treaties/CEDAW/Shared%20Documents/LTU/CEDAW_C_LTU_CO_5_17679_E.docx

[11] Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, 1998 m. gruodžio 1 d., Nr. VIII-947, 14 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=478625

[12] Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, 1998 m. gruodžio 1 d., Nr. VIII-947, 13 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=478625

[13] Nacionaliniuose Lygybės ir įvairovės apdovanojimuose 2013 m. Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė už pažeidžiamiausių grupių atstovavimą apdovanota Metų žmogaus teisių advokato titulu; http://nlif.lt/naujienos/2014/02/27/nacionaliniu-lygybes-ir-ivairoves-apdovanojimu-2013-laimetojai/

[14] “Seimas antrą kartą nepaskyrė Lygių galimybių kontrolierės tarnybos“, lrytas.lt, 2014 m. lapkričio 25 d., http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/seimas-antra-karta-nepaskyre-lygiu-galimybiu-kontrolieres.htm

[15] Lietuvos gėjų lyga, “Seimas atmetė Lygių galimybių kontrolierės kandidatūrą dėl jos išreikšto palaikymo tos pačios lyties asmenų partnerystei“, 2014 m. lapkričio 26 d., http://www.lgl.lt/en/news/lgbt-guide-lt/lithuanian-parliament-rejects-equal-opportunities-ombudsperson-candidate-supports-sex-partnership/

[16] “Seimas antrą kartą nepaskyrė Lygių galimybių kontrolierės tarnybos“, lrytas.lt, 2014 m. lapkričio 25 d., http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/seimas-antra-karta-nepaskyre-lygiu-galimybiu-kontrolieres.htm

[17] Seimo vakarinio posėdžio protokolas, 2014 m. lapkričio 25 d., Nr. SPP-203, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=489183

[18] Konstitucija, 1992 m. spalio 25 d., 29 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=465070