Stigmatizuojamų grupių teisės

II. Migrantų teisės

Visuomenės apklausos rodo, jog Lietuvos gyventojai yra linkę įsivaizduoti neigiamą į Lietuvą atvykusių imigrantų įtaką visuomenei ir valstybei.[1] Daugelis linkę manyti, kad imigrantai yra išlaikomi Lietuvos mokesčių mokėtojų ir kelia socialinių neramumų riziką. Apie pusė respondentų mano, kad imigrantai nepraturtina šalies kultūrinio gyvenimo. Dauguma respondentų išsako neigiamas nuostatas imigrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų – ypač Sirijos ir Libano – atžvilgiu.

Paradoksalu, kad šios stereotipinės nuostatos nėra paremtos praktine patirtimi – dauguma respondentų įvardino, kad jiems nėra tekę asmeniškai bendrauti su viena ar kita imigrantų iš trečiųjų šalių grupe. Daugiausia informacijos ir patirties apie įvairias imigrantų grupes gyventojai gauna iš žiniasklaidos – TV, radijo, spaudos ir interneto, taigi, iš antrinių informacijos šaltinių.

Pastebima ir teigiamų pokyčių: 2013 m. apklausos metu beveik pusė respondentų pritarė, kad valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio imigrantų integracijai, taip pat daugiau nei dešimtadaliu išaugo manančių, kad imigrantai yra naudingi Lietuvos ekonomikai, skaičius.[2]

2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, sugriežtinę leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo sąlygas: nustatyti ganėtinai aukšti reikalavimai užsienio investicijų dydžio, įmonės veiklos trukmės, įsteigtų darbo vietų bei nuosavo kapitalo atžvilgiu.

Pagal įstatymo pakeitimus leidimas laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo Lietuvoje pagrindu bus išduodamas tik užsieniečiui, kai šis ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius vykdė nurodytą veiklą Lietuvoje; jo įsteigtoje įmonėje yra įkurtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir  jose visą darbo laiką dirba Lietuvos piliečiai ar nuolat Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai; jo įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 100 tūkstančių litų (28 000 eurų), iš kurių ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų (14 000 eurų) – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas; užsienietis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.[3]

Dėl šių griežtų naujų sąlygų ir kriterijų užsieniečiams tampa ypač sudėtinga atvykti į Lietuvą ir vykdyti teisėtą veiklą. Maža to, Lietuvoje jau įsikūrusiems užsieniečiams, veiklą pradėjusiems pagal anksčiau galiojusius reikalavimus, tampa sudėtinga čia pasilikti gyventi ir veiklą tęsti toliau. Užsienietis, neatitinkantis bent vienos aukščiau numatytos sąlygos (pavyzdžiui, neįdarbinęs trijų Lietuvos piliečių), negalės gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje teisėtos veiklos vykdymo pagrindu. Kyla reali rizika, kad nauja tvarka apsunkins smulkių ir vidutinių užsienio investuotojų galimybes pradėti verslą Lietuvoje ir dėl nepatrauklios verslui aplinkos neigiamai paveiks šalies ūkio augimo perspektyvas dėl prarastų investicijų ir nesumokamų mokesčių į valstybės biudžetą.[4]  

Visuomenės apklausos rodo, jog Lietuvos gyventojai yra linkę įsivaizduoti neigiamą į Lietuvą atvykusių imigrantų įtaką visuomenei ir valstybei. Daugelis linkę manyti, kad imigrantai yra išlaikomi Lietuvos mokesčių mokėtojų ir kelia socialinių neramumų riziką. Apie pusė respondentų mano, kad imigrantai nepraturtina šalies kultūrinio gyvenimo.

Įsigaliojus šiems pakeitimams, Lietuvoje įsteigtos įmonės su minimaliu įstatiniu kapitalu savininkas negalės gauti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, o užsieniečiai, turintys smulkias ir/ar individualias įmones, patirs sunkumų, siekdami pratęsti laikinus leidimus.[5]

Atkreiptinas dėmesys ir į įstatymo diskriminuojančias nuostatas. Įstatymo rengėjai, siekdami griežtai kontroliuoti migracijos srautus, numatė, kad užsienietis turi įdarbinti Lietuvos piliečius ar nuolat Lietuvoje gyvenančius užsieniečius. Tačiau pažymėtina, kad daugiausia užsieniečių į Lietuvą atvyksta šeimos susijungimo tikslais, o šeimos susijungimas yra pagrindas laikinam leidimui gyventi šalyje gauti. Tokius pačius leidimus gauna ir didžioji dalis prieglobstį Lietuvoje gavusių asmenų. Tad visi jie patenka į diskriminuojamų žmonių grupę, nes jų įdarbinimas užsieniečiams verslininkams nebus naudingas dėl nustatytų darbuotojų teisinio statuso kriterijų.[6]

 Užsieniečiai, turintys laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, patiria apribojimus gaunant socialines išmokas ir sveikatos paslaugas. Dauguma paslaugų jiems priklauso, jei jie teisėtai dirba Lietuvoje ir moka socialinio draudimo įmokas, tačiau migrantai ne visada gali pasinaudoti jiems priklausančiomis garantijomis, nes asmuo turi gyventi Lietuvoje, kad gautų daugelį paslaugų.[7] Tačiau kuomet migrantų atvykimo pagrindas yra laikinas, jam pasibaigus jie turi išvykti, ir dėl to fiziškai nebegali pasinaudoti jiems priklausančiomis paslaugomis. Pavyzdžiui, bedarbio pašalpa net ir reikiamą laiką išdirbusiam trečiosios šalies piliečiui nebūtų mokama, nes jam netekus darbo, jis turėtų išvykti iš Lietuvos ir negalėtų periodiškai lankytis darbo biržoje. Migrantai negali pasinaudoti parama nėščiai moteriai, netekto darbingumo pensija, profesine neįgaliųjų reabilitacijos pašalpa, senatvės pensija, išmoka šeimai, bedarbio išmoka, minimalių pajamų garantija, ilgalaikės priežiūros išmoka.[8]

 -          Išvados ir rekomendacijos 

  • Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. sugriežtinus leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo sąlygas, užsieniečiams sudėtinga atvykti į Lietuvą, legaliai čia gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą. Nauja tvarka sąlygoja nepatrauklios verslui aplinkos kūrimą Lietuvoje, todėl būtina įvertinti šių sugriežtintų taisyklių poveikį šalies ūkio augimo perspektyvoms.
  • Užsieniečiams, turintiems laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, neprieinamos svarbios socialinės garantijos, todėl būtina tobulinti socialinę apsaugą reglamentuojančius įstatymus, siekiant taikyti lygių galimybių principą ir suteikti migrantams, turintiems laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, visas socialinės apsaugos garantijas, už kurias sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
  • Lietuvos gyventojai neturėdami jokio realaus pagrindo ir remdamiesi stereotipiška neigiama informacija yra linkę įsivaizduoti neigiamą į Lietuvą atvykusių imigrantų poveikį visuomenei ir valstybei. Tai kenkia tiek visuomenei, tiek jai naudą atnešantiems imigrantams. Rekomenduojama Migrantų integracijos strategijoje įtraukti kompleksines priemones, skatinančias pagarbos įvairovei principus visuomenėje ir kompetentingai bei sistemiškai teikiančias informaciją apie imigrantus bei jų poveikį Lietuvai.

[1] Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas, Visuomenės nuostatų apklausos rezultatai, 2013 m., http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2010/02/Visuomen%C4%97s-nuostatos-2013.pdf

[2] Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas, Visuomenės nuostatų apklausos rezultatai, 2013 m., http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2010/02/Visuomen%C4%97s-nuostatos-2013.pdf

[3] Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 4, 19, 21, 26, 32, 33, 34, 35, 36, 40, 43, 44, 441, 45, 46, 492, 50, 51, 57, 58, 62, 64, 71, 94, 101, 104, 128, 141 1411 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, 2014 m. birželio 26 d., Nr. XII-965, https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=62104290083111e4b836947d492f2f50

[4] Interviu su Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto moksliniu bendradarbiu Karoliu Žibu, 2014 m. gruodžio 12 d.; Interviu su Konsultavimo ir informavimo centro PLIUS darbuotoju Ehabu Zaher, 2014 m. gruodžio 15 d.

[5] Svetlana Naumčik, “Imigracijos reforma atbaido užsienio investuotojus, tačiau džiugina Lietuvos darbdavius“, delfi.lt, 2014 m. rugpjūčio 26 d., http://www.delfi.lt/verslas/verslas/s-naumcik-imigracijos-reforma-atbaido-uzsienio-investuotojus-taciau-dziugina-lietuvos-darbdavius.d?id=65626902#ixzz3ObD23Tmm

[6] Interviu su Konsultavimo ir informavimo centro PLIUS darbuotoju Ehabu Zaher, 2014 m. gruodžio 15 d.

[7] Tarptautinės migracijos organizacija, “Europos migracijos tinklas. Socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos migrantams: Politika ir praktika Lietuvoje“, 2013 m., http://www.mipas.lt/lt/tyrimai/308/socialines-ir-sveikatos-prieziuros-paslaugos-migrantams-politika-ir-praktika-lietuvoje

[8] Tarptautinės migracijos organizacija, “Europos migracijos tinklas. Socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos migrantams: Politika ir praktika Lietuvoje“, 2013 m., http://www.mipas.lt/lt/tyrimai/308/socialines-ir-sveikatos-prieziuros-paslaugos-migrantams-politika-ir-praktika-lietuvoje