Teisė į saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvę

I. Neapykantos kurstymas ir neapykantos nusikaltimai

2010 m. papildžius neapykantos nusikaltimų sąrašą Baudžiamajame kodekse,[1] 2013 m. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (toliau – LAT) buvo išnagrinėta pirmoji neapykantos nusikaltimo byla, susijusi su šiurkščiu SSRS agresijos prieš Lietuvą fakto menkinimu.[2] Kairiųjų pažiūrų politinės partijos lyderis neišvengė baudžiamosios atsakomybės už tiesioginėje radijo laidoje pasakytus žodžius, esą į nepriklausomybės gynėjus 1991 m. sausį šaudė ne Rusijos kariai, bet „saviškiai“. LAT nuomone, 1991 m. sausio 13 d. įvykių interpretacija, jog žmonės žuvo ir kitaip nukentėjo ne nuo SSRS vykdytos agresijos, o nuo kitų nepriklausomybės gynėjų, pagal Baudžiamojo kodeksą yra laikytina ne nuomonės reiškimu, o SSRS vykdytos agresijos, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų neigimu bei šiurkščiu menkinimu. Pažymėtina, kad Lietuvoje, priešingai nei daugelyje kitų ES šalių, tokia veika laikytina neapykantos nusikaltimu.

2013-2014 m. karinių konfliktų kaimyninėse šalyse fone nusikalstama saviraiška Lietuvoje įgavo vis naujų formų. 2013 m. pabaigoje Ukrainos rytuose prasidėjęs karinis konfliktas tarp šios šalies naujosios valdžios ir jos nepripažįstančių rytinių šalies regionų bei juose kovojančių Rusijos remiamų separatistų, paskatino neapykantos kalbų apraiškas Lietuvoje: sausio 13-osios įvykius iškraipančios interpretacijos 2013 m. pabaigoje ėmėsi ir Rusijos žiniasklaidos kanalai. Nors šių programų retransliacijos dėl skatinamos nesantaikos ir šališkos informacijos buvo laikinai sustabdytos Lietuvoje[3] ir Latvijoje,[4] tolimesnėse nuo Baltijos šalių Europos valstybėse, kuriose šie transliuotojai yra registravę savo veiklą ar gavę atitinkamą licenciją, sankcijos už tokį elgesį apsiribojo įspėjimu.[5]

Rusijai nuolat skleidžiant šališką informaciją apie įvykius Ukrainoje, įskaitant Krymo aneksiją,[6] ir tuo pačiu neigiant Baltijos šalių okupaciją, išryškėjo realaus sankcijų mechanizmo trūkumai. 2014 m. rugsėjį, siekdama stiprinti Lietuvos informacinės erdvės apsaugą, šalies Prezidentė inicijavo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas,[7] kuriomis siūloma transliuotojams už karo propagandą ar informaciją, kurstančią neapykantą, numatyti baudą iki 3% jų metinių pajamų, o Lietuvos radijo ir televizijos komisijai – suteikti daugiau pareigų ir atsakomybės.[8]

Šiandien Lietuvoje teisėsaugos institucijos ir teismai ne visada geba nustatyti ribą, skiriančią leistiną saviraišką, kritiką ar humorą nuo neapykantos kalbų, tyčiojimosi bei niekinimo. Meninės raiškos priemonės sulaukia neadekvačios institucijų reakcijos. Pavyzdžiui, prieš Lietuvos himną savaip interpretavusias menininkes, siekusias atkreipti dėmesį į moterų teises bei lygybės klausimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių išniekinimo;[9] parodoje atsisakyta eksponuoti meno kūrinį, vaizduojantį herbą su raitele moterimi, o ne vyru.[10]

Kita vertus, akivaizdžiai neapykantą ar net smurtą kurstančios kalbos lieka nenubaustos. Pavyzdžiui, 2014 m. Trakų rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl viešo kurstymo smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl seksualinės orientacijos, nusikaltimo neįžvelgė. Kaltinamosios komentarą “Na nejaugi taip ir pražygiuos iškrypėliai-atmatos. subines išrietę. nesąmonė. Triumfuoja pyderai, naikinti juos reikia ir kuo greičiau...“ teismas buvo linkęs pateisinti jos susijaudinimu, neva išprovokuotu vykusių Baltic Pride 2013 eitynių. Teismas ignoravo faktą, jog eitynės vyko keturiomis dienomis vėliau nei buvo išsakytas minėtas komentaras, ir kad kaltinamosios teiginiai buvo melagingi. Išteisinamajame nuosprendyje nurodoma, jog “nebūtinai kiekvienas neigiamas pasisakymas apie žmonių grupę ar jai priklausančius asmenis dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų yra BK 170 str. numatyta nusikalstama veika”.[11]

Ne mažiau stebina ir sprendimas, priimtas Klaipėdos apygardos teismo, neįžvelgusio galimo neapykantos kurstymo komentaruose „Šetone prašau duok man leidimą daužyt tokiem galvas į sienas!“, „susideginkit jus, uzmusciau pamates”, „…galėjo Hitleris netik žydus deginti”, „Invalidai fuuj sudegint juos”, „Urodai !!!!!!! I duju kameras abu”, „zudyt...“, „Vimtelsiu,kastruot ar degint tokius,pasigydykit asilai…”, „Ant lauzo tokius“ ir kituose, skelbtuose socialinio tinklo facebook paskyroje po dviejų besibučiuojančių vaikinų nuotrauka. Nutartyje teismas apkaltino pačią neapykantos nusikaltimo auką, t. y. 18 metų jaunuolį, provokuojančiu elgesiu. Pasak teismo „šiuo atveju asmuo, skelbdamas dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauką viešojoje erdvėje, turėjo ir privalėjo numatyti, kad ekscentriškas elgesys tikrai neprisideda prie visuomenėje kitokias pažiūras turinčių asmenų tarpusavio supratimo ir tolerancijos ugdymo. Socialinio tinklo profilio savininkas, naudodamasis laisve reikšti savo įsitikinimus bei ugdyti toleranciją, privalėjo atsižvelgti į tai, kad laisvė yra neatskiriama nuo pareigos gerbti kitų asmenų pažiūras ir tradicijas“. Maža to, tai, kad asmuo apie savo draugystę, publikuodamas nuotrauką, paskelbė viešai, teismui leido “įžvelgti siekimą tyčia paerzinti ar šokiruoti kitokias pažiūras turinčius asmenis ar paskatinti neigiamų komentarų parašymą”.[12]

Nuotrauka paimti iš socialinio tinklo Facebook asmeninės nukentėjusio asmens paskyros

Šie pavyzdžiai iliustruoja Lietuvos teismų kompetencijos stoką ginant žmogaus teises ir kovojant su nusikalstamomis neapykantos apraiškomis. Tokie teismo sprendimai diskredituoja Lietuvos kaip demokratinės ir žmogaus teises gerbiančios valstybės veidą bei prieštarauja nacionaliniams ir tarptautiniams teisės aktams, draudžiantiems nepaykantos kurstymą ir diskriminavimą dėl lytinės orientacijos.

Žinių šioje srityje taip pat trūksta ir teisėsaugos institucijoms. Kaip parodė 2013 m. atliktas tyrimas, neapykantos nusikaltimų aukos Lietuvoje ne visuomet sulaukia reikiamos pagalbos iš teisėsaugos pareigūnų; neretai pareigūnų požiūris į aukas yra nejautrus, neatsižvelgiama į aukos pažeidžiamumą. Pareigūnams vis dar trūksta žinių apie neapykantos nusikaltimų pobūdį ir motyvus, o priimant sprendimus per daug pasikliaujama išorinių ekspertų išvadomis.[13]

Neapykantos kalba Lietuvoje vis dar labiausiai nukreipta prieš asmenis ar jų grupes, skiriamas seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės pagrindu.[14] Tiriant neapykantos nusikaltimus, Lietuvos teismai ydingai remiasi nuomonės argumentu, išteisindami kaltinamuosius; reikalauja tiesioginės konkretizuotos tyčios kurstyti asmenis, skatinti neapykantą ar diskriminaciją; argumentuodami savo sprendimus remiasi išimtinai tik išorinių ekspertų išvadomis. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuspręsti, ar tam tikro teksto pasakymas ar parašymas laikytinas nusikalstama veika, yra bylą nagrinėjančio teismo, o ne specialistų ir kitų asmenų funkcija.[15] Be to, neapykantos nusikaltimai Lietuvoje iki šiol nėra deramai registruojami ir analizuojami.[16]

Išvados ir rekomendacijos

  • Lietuvos teismų formuojama teismų praktika neapykantos kurstymo bylose prieštarauja Europos žmogaus teisių teismo praktikai saviraiškos laisvės ribojimo bylose. Būtina kelti ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teisėjų kompetenciją kovos su neapykantos nusikaltimais srityje, vykdant į praktiką orientuotus žmogaus teisių mokymus.

[1] Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo bei papildymo, kodekso papildymo 1702 straipsniu ir kodekso priedo papildymo įstatymas, 2010 m. birželio 15 d., Nr. XI-901, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?a=375951&b=

[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-102/2013

[3] "Teismas leido stabdyti „NTV Mir Lithuania“ rusiškų programų transliavimą“, vz.lt, 2014 m. kovo 21 d., http://vz.lt/?PublicationId=3d83fbfe-71df-4aec-9a1e-b3366a0f6016

[4] “Latvijos reguliavimo institucija laikinai uždraudžia Rusijos televizijos kanalą Rossiya RTR“, epra.org, 2014 m. balandžio 10 d., http://www.epra.org/news_items/latvian-regulator-issues-temporary-ban-to-russian-tv-channel-rossiya-rtr

[5] OFCOM transliavimo biuletenis Nr. 266, 2014 m. lapkričio 10 d., 43-44 psl., http://stakeholders.ofcom.org.uk/binaries/enforcement/broadcast-bulletins/obb266/obb266.pdf

[6] “Rusijos televizijų transliacijos galėtų būti stabdomos iki metų“, lrytas.lt, 2015 m. sausio 5 d., http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/rusijos-televiziju-transliacijos-galetu-buti-stabdomos-iki-metu.htm

[7] Visuomenės informavimo įstatymo 2, 19, 31, 34, 341, 48 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 511 straipsniu įstatymo projektas, 2014 m. rugsėjo 1 d., Nr. XIIP-2106, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=480398&p_tr2=2

[8] Seimas, "Seimas svarstys Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projektą“, 2014 m. gruodžio 16 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4445&p_d=153678&p_k=1

[9] Goda Raibytė, “Ar himną interpretavusios menininkės taps kriminalinėmis nusikaltėlėmis?“, lrt.lt, 2013 m. spalio 10 d., http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/26961/ar_himna_interpretavusios_menininkes_taps_kriminalinemis_nusikaltelemis_

[10] Dalia Gudavičiūtė, “Raita moteris su kardu ant Vyčio pasėjo neregėtą baimę“, lrytas.lt, 2014 m. gegužės 16 d.,  http://kultura.lrytas.lt/daile/raita-moteris-su-kardu-ant-vycio-pasejo-neregeta-baime.htm?p=1

[11] Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-463/2014

[12] Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-72-41/2015

[13] Žmogaus teisių stebėjimo institutas, “Neapykantos nusikaltimų aukų teisių apsauga: Lietuvos atvejis“, 2013 m., https://www.hrmi.lt/uploaded/Apzvalgos/Hate%20Crimes%20Victims%20Rights%20Study%20EN%202013.pdf

[14] Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, "Vilniaus apygardos teismas įpareigojo Vilniaus apylinkės prokuratūrą atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl A. Ramanausko paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ viešai paskelbto nesantaiką kurstančio komentaro“, 2014 m. rugpjūčio 29 d., http://www.lrs.lt/intl/zeit.show?theme=693&lang=1&doc=5601

[15] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-102/2013

[16] “Per Lietuvos pirmininkavimą ES – dėmesys neapykantos nusikaltimams“, delfi.lt, 2013 m. sausio 27 d., http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/per-lietuvos-pirmininkavima-es-demesys-neapykantos-nusikaltimams.d?id=60525709