Teisė į laisvus rinkimus

II. Neįgaliųjų teisės į laisvus rinkimus užtikrinimas

 JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnis įtvirtina pareigą Konvenciją ratifikavusioms šalims, įskaitant ir Lietuvą, užtikrinti neįgaliesiems politines teises ir galimybę jas įgyvendinti lygiai su kitais asmenimis.[1] Minėtame straipsnyje yra detalizuota, kad Konvenciją ratifikavusios valstybės turi užtikrinti balsavimo procedūrų, patalpų ir informacijos prieinamumą, kad neįgalieji galėtų pareikšti savo, kaip rinkėjų valią; taip pat, kad būtų sudarytos sąlygos kandidatuoti rinkimuose ir faktiškai eiti pareigas.

 2014 m. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūra atliko tyrimą, kuriuo siekė atskleisti, kokios yra neįgaliųjų politinio dalyvavimo galimybės, kokią įtaką jie turi politikos kūrimui ir sprendimų priėmimui – procesams, kurie yra ypatingai svarbūs demokratinėje visuomenėje. Tyrimas parodė, kad daugelyje Vakarų Europos šalių neįgalieji aktyviai ar mažiau aktyviai dalyvauja politinėje veikloje, tuo tarpu Lietuvoje apie neįgaliųjų dalyvavimą politinėje veikloje apskritai nėra renkama jokia informacija.[2]

Remiantis 2013 m. Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) pateiktais duomenimis, tik 27% balsavimo vietų Lietuvoje yra pritaikytos žmonėms su negalia.[3] VRK yra atsakinga už miestų ir rajonų rinkiminių apylinkių kontrolę,[4] o savivaldybės turi pareigą suteikti ir užtikrinti patalpų tinkamumą rinkimų organizavimui,[5] atsižvelgiant į judėjimo ir/ar regėjimo negalią turinčių asmenų ar pagyvenusių asmenų specialiuosius poreikius. Jei patalpos nėra pritaikytos neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, jos turėtų būti perkeltos į kitą vietą.

Rinkimų įstatymai numato bendrai organizuojamiems balsavimams alternatyvius piliečių dalyvavimo rinkimuose ir balsavimo būdus.[6] Tokios alternatyvos – tai galimybė balsuoti specialiuoju paštu;[7]galimybė balsuoti namuose;[8] bei galimybė balsuoti iš anksto.[9]

Tik 27% balsavimo vietų Lietuvoje yra pritaikytos žmonėms su negalia.

 Visgi, praktiškai šių alternatyvų efektyvus įgyvendinimas nėra užtikrintas. Pavyzdžiui, tam, kad būtų realizuota balsavimo namuose galimybė, asmuo turi informuoti rinkimų komisijos narį, atėjusį įteikti rinkėjo lapelio, apie pageidavimą balsuoti namuose. Ne visi rinkėjai žino apie tokią galimybę, tuo tarpu rinkimų komisijos nariai neturi pareigos pasiūlyti žmonėms pasinaudoti šia alternatyva.

 Asmenims su negalia pasinaudoti išankstiniu balavimu trukdo tos pačios kliūtys kaip ir bendrai organizuojamo balsavimo atveju – patalpų neprieinamumas. Pažymėtina, kad aplinkos neprieinamumas trukdo įgyvendinti savo rinkimų teisę ir pagyvenusiems asmenims bei tėvams su mažais vaikais. Aplinkos prieinamumo užtikrinimas, bent jau išankstinio balsavimo vietose, yra viena geriausių alternatyvų, užtikrinančių mažiausią asmenų su mobilumo sunkumais atskirtį. Kita alternatyva – balsavimas internetu. 2014 m. buvo parengti rinkimų įstatymų pakeitimų ir papildymų projektai, kuriais siūloma visų lygių rinkimuose ir referendumuose įteisinti balsavimą internetu.[10] Naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad šiai idėjai pritaria beveik du trečdaliai (65%) Lietuvos gyventojų.[11] Įstatymų projektai bus svarstomi 2015 m., tuo tarpu 2015 m. savivaldos rinkimai vis dar vyks neįgaliųjų poreikiams nepritaikytose patalpose.

 2013-2014 m. žmonėms su negalia realizuoti savo politines teises taip pat trukdė informacijos neprieinamumas. Akliesiems ir silpnaregiams nėra paruošiami specialūs balsavimo biuleteniai Brailio raštu, todėl jie patys negali savarankiškai balsuoti. Į rinkimus juos turi palydėti ir rinkimų biuletenį už juos užpildyti jų artimieji. Informacija rinkimų apylinkėse pateikiama itin mažu šriftu, nepatogiose matymui vietose (balsavimo kabinose partijų sąrašai yra atspausdinti smulkiu šriftu ir iškabinami aukštai). Taip pat akliesiems ar silpnaregiams nėra prieinama informacija apie pačius rinkimus ar juose kandidatuojančius asmenis ar partijas – nėra pakankamai Brailio raštu spausdintų leidinių rinkimų tematika.

 Informacijos apie rinkimus trūksta ir kurtiesiems, negalintiems girdėti didžiosios dalies informacijos, kuri pateikiama televizijoje ar radijuje. Remiantis 2013 m. VRK patekta informacija, tik 10-12% rinkimų kampanijos laidų ar informacijos apie rinkimus bei kandidatus yra verčiami į gestų kalbą.[12]

 Politinių partijų bei kandidatų rinkiminės programos dėl savo sudėtingos kalbos nėra pritaikytos žmonėms, turintiems proto (raidos sutrikimų) negalią. Jos taip pat gali būti sunkiai suvokiamos senyvo amžiaus žmonėms, imigrantams, menko raštingumo asmenims. Skandinavijos šalyse politinės partijos ir veikėjai rengia savo rinkimines programas lengvai suprantama kalba. Taip, skatinant informacijos prieinamumą, yra siekiama suteikti vienodas galimybes visiems piliečiams, įskaitant neįgaliuosius, susipažinti su informacija, jos turiniu ir taip įsitraukti juos į visuomenės gyvenimą.

Akliesiems ir silpnaregiams nėra paruošiami specialūs balsavimo biuleteniai Brailio raštu, todėl jie patys negali savarankiškai balsuoti. Informacijos apie rinkimus trūksta ir kurtiesiems: tik 10-12% rinkimų kampanijos laidų ar informacijos apie rinkimus bei kandidatus yra verčiami į gestų kalbą.

 Paminėtina, kad netgi VRK internetinis puslapis nėra pritaikytas neįgaliesiems, t. y. puslapyje esanti nuoroda „Neįgaliesiems“ neveikia. Ši nuoroda buvo neaktyvi ir 2014 m. vykusių Lietuvos Prezidento rinkimų bei rinkimų į Europarlamentą metu.

ES Pagrindinių teisių agentūros tyrime kaip viena pagrindinių kliūčių dalyvauti politiniame gyvenime įvardijamas draudimas asmenims, turintiems atitinkamą negalią, apskritai dalyvauti rinkimuose ir išreikšti savo pilietinę valią. Konstitucijos 34 straipsnis numato, jog piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę, tačiau rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.[13]  Lietuvos įstatymai vis dar įtvirtina galimybę pripažinti psichikos sutrikimų bei proto negalią turinčius asmenis neveiksniais. Iš neveiksniais pripažintų žmonių atimama teisė savarankiškai priimti sprendimus ir jie netenka savo pilietinių teisių ir laisvių, įskaitant ir pilietinio dalyvavimo teises.

Nuo 2011 m. Lietuvoje veikia Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras, kuris yra atsakingas už asmenų, teismo pripažintų neveiksniais, registraciją. Sudarydama rinkėjų sąrašus VRK vadovaujasi šio registro duomenimis – neveiksniais pripažinti asmenys yra išbraukiami iš rinkėjų sąrašų. Šiuo metu Lietuvoje yra virš 6 tūkstančių žmonių, kurie yra pripažinti neveiksniais.

Pažymėtina, kad JT Neįgaliųjų teisių komitetas savo Baigiamuosiuose pastebėjimuose ne kartą yra pateikęs rekomendacijas valstybėms pakeisti savo įstatymus užtikrinant, kad visi asmenys su negalia, nepaisant jų turimo sutrikimo pobūdžio, teisinio statuso ar gyvenamosios vietos, turėtų teisę balsuoti ir dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais piliečiais.

Išvados ir rekomendacijos                                  

  • Neįgaliesiems asmenims dalyvauti rinkimuose vis dar trukdo teisinės, administracinės ir fizinės kliūtys.
  • VRK turi tinkamai vykdyti savo kontrolės funkciją dėl savivaldybių skiriamų patalpų rinkimams prieinamumo asmenims su negalia.
  • Būtina užtikrinti, kad rinkimų biuleteniai būtų spausdinami Brailio raštu, siekiant užtikrinti neregiams ir silpnaregiams galimybę balsuoti savarankiškai.
  • Užtikrinti priešrinkiminių televizinių laidų transliacijų vertimą į gestų kalbą.
  • Rekomenduotina įteisinti visuotinį balsavimą internetu, taip pat efektyviau taikyti kitus alternatyvius balsavimo būdus, palengvinančius neįgaliųjų teisę į politinį dalyvavimą.
  • Rekomenduotina skatinti visas politines partijas bei kandidatus pateikti savo rinkimines programas lengvai suprantama kalba.
  • Būtina reguliariai rinkti duomenis, siekiant įvertinti neįgaliųjų dalyvavimą rinkimuose.
  • Būtina šalinti teisines kliūtis, panaikinant teisinio neveiksnumo institutą bei kartu Konstitucinę bei įstatymuose įtvirtintą nuostatą dėl draudimo neveiksniais pripažintiems asmenims dalyvauti rinkimuose.

 [1] Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija ir jos fakultatyvus protokolas, 2006 m. gruodžio 13 d, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=335882

[2] Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūra, “Žmonių su negalia politinis dalyvavimas“, 2010 m. lapkritis, http://fra.europa.eu/en/publication/2010/right-political-participation-persons-mental-health-problems-and-persons

[3] Vyriausiosios rinkimų komisijos atsakymas Lietuvos neįgaliųjų forumui, 2013 m. liepos 10 d., Nr. 2-517 (1.5)

[4] Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas, 2002 m. liepos 3 d., Nr. 68-2774, 3 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=460793

[5] Seimo rinkimų įstatymas, 1992 m. liepos 9 d., Nr. I-2721, 60 str. 3 d.,    http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=389912,

[6] Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas, 2003 m. lapkričio 20 d., Nr. IX-1837, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=389913; Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, 1994 m. liepos 7 d.,  Nr. I-532, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=389911; Seimo rinkimų įstatymas, 1992 m. liepos 9 d.,  Nr. I-2721, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=389912; Prezidento rinkimų įstatymas, 2008 m. birželio 12 d., Nr. I-28, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=338462; Referendumo įstatymas, 2002 m. birželio 4 d.,  Nr. IX-929, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=267136

[7] Taip balsuoti gali asmuo, jeigu jis dėl sveikatos būklės ar amžiaus yra sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigoje ir todėl negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę

[8] Taip balsuoti gali neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę ir jeigu jie pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose

[9] Taip balsuoti gali rinkėjai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę

[10] Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 28, 29, 33, 34, 35, 58, 59, 62, 64, 66, 69, 70, 82 straipsnių pakeitimo ir papildymo 66(1), 81(1) straipsniais įstatymo projektas, 2014 m., Nr. XIIP-1839, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=471406; Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 32, 55, 59, 61, 63, 77 straipsnių pakeitimo ir papildymo 64(1), 76(1) straipsniais įstatymo projektas, 2014 m., Nr. XIIP-1838, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=471404; Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 28, 33, 34, 35, 58, 62, 64, 66, 69, 70, 83 straipsnių pakeitimo ir papildymo 66(1), 82(1) straipsniais įstatymo projektas, 2014 m., Nr. XIIP-1837, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=471402; Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 26, 31, 32, 33, 52, 54, 56, 58, 59, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo 56(1), 71(1) straipsniais įstatymo projektas, 2014 m., Nr. XIIP-1835, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=471398

[11] “Galų gale: valdantieji siūlo įteisinti balsavimą internetu“, delfi.lt, 2014 m. gegužės 22 d., http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/galu-gale-valdantieji-siulo-iteisinti-balsavima-internetu.d?id=64850393

[12] Vyriausiosios rinkimų komisijos atsakymas Lietuvos neįgaliųjų forumui, 2013 m. liepos 10 d., Nr. 2-517 (1.5)

[13] Konstitucija, 1992 m. spalio 25 d, 22 str. 2 ir 3 d., http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm