Stigmatizuojamų grupių teisės

I. Prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisės

Asmenys, Lietuvoje gavę prieglobstį, turi teisę į Lietuvos valstybės paramą integracijai. Parama integracijai – tai visuma priemonių, kuriomis prieglobstį gavusiems užsieniečiams sudaromos tokios pat galimybės išlaikyti save ir dalyvauti visuomenės gyvenime, kaip ir kitiems visuomenės nariams.[1] Užsieniečių, gavusių prieglobstį, integracija – asmens adaptacijos svetimoje aplinkoje procesas, kuris prasideda Pabėgėlių priėmimo centre ir yra tęsiamas savivaldybių teritorijose. Jo metu asmeniui pagal poreikius suteikiamos švietimo, medicinos, socialinės ir kitos paslaugos, kad asmuo galėtų įsijungti į bendruomenę ir darbo rinką.[2]

Lietuvoje prieglobsčio ieškantys ir prieglobstį gavę asmenys patiria nevisaverčio, nenaudingo, nepageidaujamo pašaliečio, turinčio ribotas žmogaus teises, psichologiškai ir geografiškai įkalinto ar priklausomo žmogaus gyvenimą. Akivaizdu, kad tokia patirtis slopina iniciatyvą kaupti socialinį kapitalą ir sėkmingai integracijai palieka nedaug šansų.

Sėkmingai pabėgėlių integracijai Lietuvoje galimybių nėra daug. Tyrimai rodo, jog Lietuvoje prieglobsčio ieškantys ir prieglobstį gavę asmenys patiria nevisaverčio, nenaudingo, nepageidaujamo pašaliečio, turinčio ribotas žmogaus teises, psichologiškai ir geografiškai įkalinto ar priklausomo žmogaus gyvenimą.[3] Akivaizdu, kad tokia patirtis slopina iniciatyvą kaupti socialinį kapitalą ir sėkmingai integracijai palieka nedaug šansų.[4]

JT Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuras savo ataskaitoje išskyrė dažniausias prieglobstį gavusių asmenų problemas: netinkamas elgesys sulaikymo metu bei prastos gyvenimo sąlygos prieglobsčio procedūros metu; dėl mažų pašalpų itin ribotos kasdienės galimybės gyvenant Pabėgėlių priėmimo centre; sunkumai įsidarbinant; sunkumai susirandant būstą, kai integracija Pabėgėlių priėmimo centre pasibaigia.[5]

Užsieniečiams, gyvenantiems Pabėgėlių priėmimo centre, kas mėnesį mokama pašalpa maitinimui ir smulkioms išlaidoms. Susituokusių asmenų ir vaikų iki 18 metų pašalpa maistui siekia 51 eurą, vienišiems asmenims ir nelydimiems nepilnamečiams maistui išmokama 61,2 eurų per mėnesį. Visų prieglobstį gavusių asmenų pašalpa smulkioms išlaidoms siekia 10,2 eurų.[6] Už pabėgėlių integracijos sėkmingą įgyvendinimą Lietuvoje yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Integraciją ministerija vykdo remdamasi Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintu Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos aprašu.[7]

Pirmasis iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis pabėgėlių, – tai jų priėmimas atvykus bei sulaikymas. Ši patirtis pabėgėlių yra apibūdinama kaip iš naujo traumuojanti bei gilinanti persekiojimo ir karo prisiminimus. Prieglobsčio siekiantys asmenys neigiamai atsiliepia apie pareigūnų elgesį su jais tiek sulaikymo metu, tiek vėliau, juos apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre. Dėl to vėliau, kuomet pabėgėliai yra apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, šis laikotarpis yra skiriamas ne pasiruošimui naujai gyvenimo pradžiai Lietuvoje, o atsigauti nuo patirtų traumų.[8]

Nuotraukoje – vienas iš neteisėtai suimtų ir į Lukiškių kalėjimą uždarytų pabėgėlių iš Afganistano, http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/uzsienietislt/afganas-qaisas-naseri-mano-brolis-atsisake-dirbti-su-talibanu-todel-paskutini-karta-maciau-tik-jo-kuno-dalis-620-362349

Iliustratyvus tokios praktikos pavyzdys – 2013 m. suimtų ir į kalėjimą uždarytų prieglobsčio prašytojų iš Afganistano atvejis. Afganistano piliečiai, kuriems sulaikymo metu, jų teigimu, buvo 14 ir 17 metų, buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų kirtę Lietuvos valstybės sieną.[9]

Nors pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę prieglobsčio prašytojai yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą, o nelydimiems nepilnamečiams turi būti garantuojama ypatinga apsauga, tačiau Lietuva šių taisyklių netaikė: šalia pradėtų prieglobsčio procedūrų, prieš abu prieglobsčio prašytojus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto sienos kirtimo, jiems paskirtas suėmimas ir jie uždaryti į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą kartu su suaugusiais vyrais, nepaisant to, jog teigė buvę nepilnamečiai.

Lukiškių kalėjime abu prieglobsčio prašytojai išbuvo daugiau nei tris mėnesius, ir galiausiai buvo nuteisti už neteisėtą valstybės sienos perėjimą ir jiems paskirtos piniginės sankcijos.[10] Visgi 2013 m. rugsėjo mėnesį teismas, nuteistųjų prašymu, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pripažino, jog abu Afganistano piliečiai buvo nuteisti neteisėtai.[11] Tai atitinkamai suponuoja, jog nepilnamečiams skirtas suėmimas Lukiškių kalėjime taip pat buvo neteisėtas, o dėl jo atsiradusi žala – valstybės neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį valstybė privalo atlyginti.

 2014 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą dėl žalos atlyginimo dėl neteisėto jaunuolių suėmimo ir nuteisimo, pripažino Lietuvos valstybės klaidas. Už jas valstybei teks atlyginti jaunuoliams padarytą žalą, kurią pirmos instancijos teismas įvertino 21 tūkst. 900 litų (apie 6,3 tūkst. eurų) suma.[12] Tiesa, šiuo metu byla dėl žalos atlyginimo laukia nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiame Teisme.

Paminėtina, jog neigiamą Lietuvos institucijų ir pareigūnų požiūrį į asmenis, atvykstančius į Lietuvą, liudija ne tik pabėgėlių pasakojimai apie jų patirtis, susidūrus su Lietuvos pareigūnais, bet ir oficialūs valstybės institucijų pranešimai.

2013-2014 m. Valstybės sienos apsaugos tarnyba savo internetinėje svetainėje, skelbdama pranešimus apie savo veiklą, nevengė žmogaus orumą įžeidžiančios bei nepagarbą demonstruojančios retorikos. Nepaisant esminių pagarbos žmogaus orumui ir žmogaus teisėms standartų, Valstybės sienos apsaugos tarnyba savo pranešimuose spaudai į Lietuvą be dokumentų atvykstančius asmenis nevengia vadinti „nelegalais“.[13]

Sąvoka „nelegalas“ nėra tinkama žmogui apibūdinti, nes ji suponuoja, jog pats asmuo yra nelegalus, t. y. už teisės ribų. Tačiau demokratinėse valstybėse net ir pažeidęs įstatymą asmuo neatsiduria už įstatymų ribų. Nesvarbu, ar tai būtų neleistinas automobilio parkavimas, vagystė ar neteisėtas sienos kirtimas – prigimtinės laisvės ir teisės iš žmogaus dėl to neatimamos, o jų laikinas apribojimas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų galimas tik teisėtais pagrindais, laikantis proporcingumo ir būtinybės kriterijų, bei nepamirštant, kad padaręs klaidų žmogus išlieka žmogumi. Tad žmogaus orumą žeminanti valstybės institucijų retorika nėra tinkama demokratinei valstybei, kurioje įtvirtinta žmogaus teisių ir laisvių apsauga.

Antrasis iššūkis, vieningai nurodytas pabėgėlių, – tai izoliacija, patiriama gyvenant Pabėgėlių priėmimo centre. Aplinka Rukloje ne tik neskatina pabėgėlių reabilituotis po patirtų traumų, bet ir užkerta kelią pabėgėliams visa apimtimi pasinaudoti teikiama parama integracijai. Šį procesą dar labiau apsunkina skurdo veiksnys. Kaip žinoma, skurdas yra paradigminė žmogaus teisių pažeidimo priežastis ir sąlyga, tad itin ribota finansinė parama pebėgėliams, kuri nėra pakankama maisto, kitų būtiniausių prekių ar kelionių išlaidoms padengti, gilina pabėgėlių izoliaciją nuo visuomenės ir sukuria sąlygas kitiems jų teisių pažeidimams.[14]

 Teigiamai vertinami 2014 m. pabaigoje priimti teisės aktų pakeitimai, numatę galimybę pabėgėlių integraciją pradėti iškart savivaldybės teritorijoje, praleidžiant integracijos laikotarpį Pabėgėlių priėmimo centre.[15]

Akivaizdu, kad praktika neatitinka teisės aktuose formuluojamo valstybės teikiamos paramos integracijos laikotarpiu tikslo, t. y. sudaryti prieglobstį gavusiam asmeniui tokias pat galimybes išlaikyti save ir dalyvauti visuomenės gyvenime, kaip ir kitiems visuomenės nariams. Ši parama turėtų būti pakankama adekvačiam pragyvenimui, siekiant užtikrinti orias gyvenimo sąlygas.

Ypatingai neigiamą poveikį Lietuvos prieglobsčio sistemai bei tinkamam prieglobsčio prašytojų teisių užtikrinimui turės Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) iniciatyva naikinti Migracijos departamentą. 2015 m. pradžioje VRM pasiūlė Migracijos departamento funkcijas perduoti Policijos departamentui bei Valstybės sienos apsaugos tarnybai (toliau – VSAT). Įvykdžius pertvarką, prieglobsčio procedūrų vykdymas būtų patikėtas VSAT.[16]

VRM iniciatyva perduoti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo procedūras Valstybės sienos apsaugos tarnybai, siekiant pagreitinti prieglobsčio procedūrų trukmę, kelia rimtą susirūpinimą dėl tinkamo prieglobsčio prašytojų teisių įgyvendinimo Lietuvoje.

Sąvoka „nelegalas“ nėra tinkama žmogui apibūdinti, nes ji suponuoja, jog pats asmuo yra nelegalus, t. y. už teisės ribų. Tačiau demokratinėse valstybėse net ir pažeidęs įstatymą asmuo neatsiduria už įstatymų ribų. Nesvarbu, ar tai būtų neleistinas automobilio parkavimas, vagystė ar neteisėtas sienos kirtimas – prigimtinės laisvės ir teisės iš žmogaus dėl to neatimamos, o jų laikinas apribojimas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų galimas tik teisėtais pagrindais, laikantis proporcingumo ir būtinybės kriterijų, bei nepamirštant, kad padaręs klaidų žmogus išlieka žmogumi.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra atsakinga už Lietuvos sienų apsaugą bei nacionalinio saugumo stiprinimą, tad tai nėra tinkama institucija į Lietuvą atvykstančių užsieniečių (dažniausiai be reikiamų dokumentų) prieglobsčio prašymų nagrinėjimui. Prieglobsčio prašymus turėtų nagrinėti nepriklausoma centrinė įstaiga, o ne valstybės sienos apsauga besirūpinanti institucija.

Maža to, praėjusių metų praktika rodo valstybės sienos apsaugos institucijų nenorą apskritai inicijuoti prieglobsčio procedūrų, pavyzdžiui, Užsieniečių registracijos centras nevisuomet vykdo savo pareigą priimti Centre laikomų asmenų prieglobsčio prašymus ir perduoti juos Migracijos departamentui. Negalėdami paduoti prieglobsčio prašymų Užsieniečių registracijos centrui, asmenys juos siunčia tiesiogiai į Migracijos departamentą. Tą rodo ir oficialūs skaičiai: per 2011 m. Migracijos departamentas tiesiogiai iš prieglobsčio prašytojų, gyvenančių Užsieniečių registracijos centre, gavo 98 prašymus dėl prieglobsčio suteikimo; 2012 m. –  tokių prašymų buvo 210, 2013 m. – 91.[17] Tad tikėtina, jog visų prieglobsčio procedūrų, įskaitant ir sprendimų dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo, perkėlimas VSAT žinion, sudarys prielaidas dažnesniems pabėgėlių teisių pažeidimams. 

Išvados ir rekomendacijos 

  • Vienas iš reikšmingiausių veiksnių prieglobstį gavusių asmenų sėkmingai integracijai Lietuvoje yra tinkamos prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos, todėl būtina užtikrinti pagarbų elgesį su prieglobsčio prašytoju jį sulaikius, taip pat prieglobsčio procedūros metu bei apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre.
  • Svarbu integracijos laikotarpiu „neizoliuoti“ gebančių sparčiau integruotis į visuomenę asmenų Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, o sudaryti sąlygas integracijai savivaldybėse, atsižvelgiant į individualius asmenų poreikius.
  • Valstybės teikiama parama integracijos laikotarpiu, kurios teisės aktuose formuluojamas tikslas – sudaryti prieglobstį gavusiam asmeniui tokias pat galimybes išlaikyti save ir dalyvauti visuomenės gyvenime, kaip ir kitiems visuomenės nariams, turėtų būti pakankama pragyventi ir užtikrinti orias gyvenimo sąlygas.
  • Rekomenduojama Valstybės sienos apsaugos tarnybai nevartoti sąvokos „nelegalas“, taip užtikrinant elementarią pagarbą kiekvienam Lietuvos teritorijoje esančiam asmeniui bei žmogaus teisėms.
  • Neigiamai vertinama iniciatyva naikinti Migracijos departamentą ir jo vykdytą prieglobsčio prašymų svarstymo funkciją perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

[1] Socialinės apsaugos ir darbo misitro įsakymas “Dėl Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijais tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2004 m. spalio 21 d., Nr. A1-238, 2 p., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=348692&p_query=&p_tr2=

[2] Socialinės apsaugos ir darbo misitro įsakymas “Dėl Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijais tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2004 m. spalio 21 d., Nr. A1-238, 2 p., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=348692&p_query=&p_tr2=

[3] Jolanta Aleknevičienė, “(Iš)gyvenimas Lietuvoje: prieglobsčio ieškančių ir prieglobstį gavusių užsieniečių patirtis“, 2013 m., 103 psl., http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2013/05/EtSt_Aleknevi%C4%8Dien%C4%97_2013_1.pdf

[4] Jolanta Aleknevičienė, “(Iš)gyvenimas Lietuvoje: prieglobsčio ieškančių ir prieglobstį gavusių užsieniečių patirtis“, 2013 m., 103 psl., http://www.ces.lt/wp-content/uploads/2013/05/EtSt_Aleknevi%C4%8Dien%C4%97_2013_1.pdf

[5] JTVPK, “Pabėgėlių integracija Lietuvoje. Pabėgėlių dalyvavimas ir įgalinimas. Integracijos Lietuvoje suvokimas pagal amžiaus, lyties ir įvairovės aspektais grindžiamą dalyvaujamąjį metodą“, 2014 m., 34 psl.

[6] Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, “Užsieniečių, gavusių prieglobstį, paramos integracijai teikimas“, 2015 m. sausio 6 d., http://www.socmin.lt/lt/socialine-integracija/uzsienieciu-gavusiu-prieglobsti-511m.html

[7] Socialinės apsaugos ir darbo misitro įsakymas “Dėl Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijais tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2004 m. spalio 21 d., Nr. A1-238, 2 p., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=348692&p_query=&p_tr2=

[8] JTVPK, “Pabėgėlių integracija Lietuvoje. Pabėgėlių dalyvavimas ir įgalinimas. Integracijos Lietuvoje suvokimas pagal amžiaus, lyties ir įvairovės aspektais grindžiamą dalyvaujamąjį metodą“, 2014 m., 35 psl.

[9] “Afganistaniečiai Lukiškėse: alkis ir pornografija per prievartą“, lrytas.lt, 2014 m. balandžio 19 d., http://tv.lrytas.lt/?id=13978330261397620827

[10] Ignalinos rajono apylinės teismo 2013 m. liepos 19 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-85-664/2013; Ignalinos rajono apylinės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-242/2013

[11] Ignalinos rajono apylinės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-108-242/2013; Ignalinos rajono apylinės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje

[12] Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2376-465/2014

[13] “Besiskeryčiojusį gruziną nelegalą pasieniečiai ramino elektros šoku“, 2013 m. vasario 18 d., http://www.pasienis.lt/lit/Besiskeryciojusi-gruzina-nelegala-pasienieciai-ramino-elektros-soku-foto/1; “Ignalinos rajone pasieniečiai sulaikė 22 nelegalų grupę“, 2013 m. birželio 11 d., http://www.pasienis.lt/lit/Ignalinos-rajone-pasienieciai-sulaike-22-nelegalu-grupe/1; “Gausios pasieniečių pajėgos gaudė Ignalinos rajone pasklidusią nelegalų grupę“, 2013 m. rugpjūčio 12 d., http://www.pasienis.lt/lit/Gausios-pasienieciu-pajegos-gaude-Ignalinos-rajone-pasklidusia-nelegalu-grupe/1; “Ignalinos rajone pasieniečiai sulaikė 15 nelegalų iš Vietnamo ir Afganistano“, 2013 m. rugpjūčio 27 d., http://www.pasienis.lt/lit/Ignalinos-rajone-pasienieciai-sulaike-15-nelegalu-is-Vietnamo-ir-Afganistano/1; “Pasienyje su Baltarusija sulaikyti keturi nelegalai, įtariama, Indijos piliečiai“, 2013 m. spalio 7 d., http://www.pasienis.lt/lit/Pasienyje-su-Baltarusija-sulaikyti-keturi-itariama-nelegalai-is-Indijos-foto/1; “Patikrinimo metu pasieniečiams priešinęsi gruzinai nelegalai buvo sutramdyti jėga“, 2013 m. spalio 18 d., http://www.pasienis.lt/lit/Patikrinimo-metu-pasienieciams-priesinesi-gruzinai-nelegalai-buvo-sutramdyti-jega-foto/1; “Švenčionių rajone VSAT pareigūnai sulaikė penkis nelegalus iš Indijos“, 2013 m. gruodžio 13 d., http://www.pasienis.lt/lit/Svencioniu-rajone-VSAT-pareigunai-sulaike-penkis-nelegalus-is-Indijos-foto/2; “Iš Baltarusijos atėjusį gruziną susekė nelegalų siaubas Samo“, 2014 m. gruodžio 16 d., http://www.pasienis.lt/lit/Is-Baltarusijos-atejusi-gruzina-suseke-nelegalu-siaubas-Samo/1

[14] JTVPK, “Pabėgėlių integracija Lietuvoje. Pabėgėlių dalyvavimas ir įgalinimas. Integracijos Lietuvoje suvokimas pagal amžiaus, lyties ir įvairovės aspektais grindžiamą dalyvaujamąjį metodą“, 2014 m., 35 psl.

[15] Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas “Dėl Lietuvos Respublikos socialiės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. A1-238 „Dėl Lietuvos valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, 2014 m. gruodžio 5 d., Nr. A1-609, p. 2.11, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=490594&p_tr2=2

[16] “Vyriausybė pritarė Migracijos departamento naikinimui“, 15min.lt¸ 2015 m. kovo 25 d., http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vyriausybe-pritare-migracijos-departamento-naikinimui-56-492924

[17] Migracijos departamentas, Dėl informacijos pateikimo, 2013 m. lapkričio 19 d., Nr. (15/6-1) 10K-41385