Teisė į saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvę

VII. Religijos laisvė

Nepakankamas religinės įvairovės pažinimas ir priėmimas Lietuvoje – aktuali socialinė problema. Nepažindama Lietuvos religinės įvairovės, žiniasklaida negali tinkamai atlikti mediatoriaus funkcijos, t. y. informuoti visuomenės, kurioje yra apie 60 įvairių religinių tradicijų ir jas reprezentuojančių religinių bendruomenių.

Nors religinė įvairovė yra šiuolaikinės visuomenės kasdienybė – šalies gyventojai save priskyrė net 59 religinėms bendruomenėms – šios įvairovės vaizdavimas, nepaisant tam tikrų pastangų, tebėra rimtas iššūkis žiniasklaidai.

Nors religinė įvairovė yra šiuolaikinės visuomenės kasdienybė – remiantis 2011 m. atlikto Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, šalies gyventojai save priskyrė net 59 religinėms bendruomenėms[1] – šios įvairovės vaizdavimas, nepaisant tam tikrų pastangų, tebėra rimtas iššūkis žiniasklaidai.[2] Joje Lietuvos religinis visuomenės gyvenimas vis dar stereotipiškai tapatinamas su vienos religinės bendruomenės gyvenimu:[3] viešojoje erdvėje dažniausiai kalbama apie Romos katalikų bažnyčią, tuo tarpu tyrimai rodo, jog kas penktas Lietuvos gyventojas nelaiko savęs šios bažnyčios tikinčiuoju, o religinė įvairovė egzistuoja ir pačioje katalikų bendruomenėje.[4]

Be to, užuot aiškiai pristatę religines organizacijas bei jų pažiūras ir skleidę visuomenei objektyvią informaciją apie religiją,[5] viešosios informacijos rengėjai, reprezentuodami Lietuvos religinę įvairovę, šias įstatymu nustatytas pareigas neretai pamiršta: pateikdami informaciją apie tradicines religines bendruomenes, jas vaizduoja labiau teigiamai, o informacija apie naujuosius religinius judėjimus ar netradicines religines bendruomenes – daugiau neigiamai.[6]

Remiantis JAV 2013 m. tarptautine ataskaita apie tikėjimo laisvę, Lietuvoje religijos laisvė, išskyrus tam tikras antisemitizmo apraiškas, yra užtikrinama, o valstybės institucijos šią laisvę gerbia.[7] Kita vertus, tais pačiais metais atliktas religinių mažumų grupių ir jų atstovų tyrimas atskleidė, jog esminiai veiksniai, skatinantys diskriminaciją dėl religijos Lietuvoje, yra katalikų bažnyčia (52%), žiniasklaida (43%), teisinis reglamentavimas, ribojantis religinių mažumų bendruomenių galimybes visuomenėje (32%).[8]

Pavyzdžiui, pasaulietinėse bendrojo ugdymo įstaigose teisė rinktis užtikrinama tik tradicinės religinės bendruomenės tikybos arba etikos pasirinkimu;[9] šiose įstaigose ne tik nėra alternatyvų mokyti netradicinių religinių bendruomenių tikybos, bet stinga ir platesnio moksleivių religinio švietimo.[10] Tad laisvė pasirinkti išpažįstamą religiją nėra visapusiškai užtikrinta.

Lietuvoje dominuojančios religinės organizacijos ir valstybės santykis pastaruoju metu rodo sekuliarizmo (arba atskirumo) susilpnėjimą, juntamas stipresnis ryšys tarp pasaulietinės ir bažnytinės valdžios. Tai daro įtaką ir visuomenės nuostatoms religinių mažumų atžvilgiu – visuomenė labiau priima tas religines bendruomenes, kurios yra tradicinės ar pripažintos valstybės, tuo tarpu netradicinės, nors ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos religinės bendruomenės ir toliau tapatinamos su sektomis.[11]

Atskirų parlamentarų palankumas tradicinėms religinėms bendruomenėms ar konkrečiai vienai jų – Romos katalikų bažnyčiai – atsispindėjo ir įstatymų leidėjo iniciatyvose: Švietimo įstatymo pataisomis siūlyta numatyti privalomas tikybos pamokas;[12] Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pataisomis siekta triskart padidinti valstybinę šalpos išmoką į pensiją išėjusiems valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkams.[13] Be to, metai iš metų tik tradicinėms religinėms bendruomenėms skiriamos valstybės biudžeto lėšos rodo valstybės ir bažnyčios suaugimą, įtvirtina dar didesnę hierarchiją tarp tradicinių ir netradicinių religinių bendruomenių.[14]

2014 m. pabaigoje Seime svarstant Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias keisti žiniasklaidos savitvarkos sistemą,[15] į naujai kuriamą Visuomenės informavimo etikos asociaciją, turinčią pakeisti iki tol buvusią Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, pasiūlyta grąžinti Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupų konferencijos atstovą.[16] Pastarajam siūlymui nepritarus Seime Visuomenės informavimo įstatymo pataisos priimtos ne iškart,[17] šiuo klausimu Seime opozicija net sugebėjo blokuoti balsavimo procedūrą.[18]

Lietuvoje dominuojančios religinės organizacijos ir valstybės santykis pastaruoju metu rodo sekuliarizmo (arba atskirumo) susilpnėjimą, juntamas stipresnis ryšys tarp pasaulietinės ir bažnytinės valdžios.

Išvados ir rekomendacijos

  • Visuomenė ir žiniasklaida per mažai žino apie ją supančią religinę įvairovę. Tokią situaciją galėtų keisti formaliojo švietimo ir mokymo įstaigose įdiegta disciplina, pagrįsta ne vienos konfesijos tikybos tiesų dėstymu, bet religijų istorijos, religijos sociologijos, religijos psichologijos ir kitų mokslo šakų žiniomis.
  • 2013-2014 m. laikotarpio įstatymų leidėjo iniciatyvos rodo stiprėjantį Katalikų bažnyčios ir valstybės santykį bei atitinkamai silpnėjantį sekuliarizmą. Būtina užtikrinti tokį teisinį reglamentavimą, kuris garantuotų vienodą religijos laisvės įgyvendinimą visų tikėjimų žmonėms.

[1] 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai, 2013 m. spalio 25 d., http://statistics.bookdesign.lt/

[2] Lietuvos žurnalistų sąjunga, "Žurnalistai, dalyvavę seminare apie religijų įvairovę Lietuvoje, sužinojo daug naujo“, 2013 m. gruodžio 2 d., http://www.lzs.lt/lt/naujienos/aktualijos_354/archive/p102/zurnalistai_dalyvave_seminare_apie_religiju_ivairove_lietuvoje_suzinojo_daug_naujo.html

[3] Naujųjų religijų tyrimo ir informacijos centras, “Religinė įvairovė Lietuvos žiniasklaidoje“, 2014 m., http://www.religija.lt/straipsniai/religija-visuomene-religijos-laisve/paskelbtas-straipsniu-rinkinys-religine-ivairove-lietuvos-ziniasklaidoje

[4] Milda Ališauskienė, Donatas Glodenis, “Iššūkiai religinei įvairovei Lietuvoje: religinių mažumų perspektyva“, 2013 m., http://www.religija.lt/straipsniai/tyrimai-analize-nuomones/paskelbta-studija-issukiai-religinei-ivairovei-lietuvoje-religiniu-mazumu-perspektyva

[5] Visuomenės informavimo įstatymas, 1996 m. liepos 2d., Nr. I-1418, 22 str. 8 d. 7-8 punktai, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=478453&p_tr2=2

[6] Gintarė Markauskaitė, Milda Ališauskienė, “Religinės įvairovės reprezentavimas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje“, 2014 m., http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:J.04~2014~ISSN_2029-4573.N_5_1.PG_65-83

[7]JAV Ambasada Lietuvoje, 2013 m. tarptautinė ataskaita apie tikėjimo laisvę (Lietuva), 2014 m. liepos 28 d., http://vilnius.usembassy.gov/lithuanian_index/ambasados-naujienos/2013-m.-tarptautin-ataskaita-apie-tikjimo-laisv

[8] Milda Ališauskienė, Donatas Glodenis, “Iššūkiai religinei įvairovei Lietuvoje: religinių mažumų perspektyva“, 2013 m., 57 psl., http://www.religija.lt/straipsniai/tyrimai-analize-nuomones/paskelbta-studija-issukiai-religinei-ivairovei-lietuvoje-religiniu-mazumu-perspektyva

[9] Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2011 m. kovo 17 d., Nr. XI-1281, 31 str., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=395105&p_tr2=2

[10] Mindaugas Jackevičius, “Sociologė: mokyklose reikia religinio švietimo, kad vaikas, atėjus laikui, pats pasirinktų religiją“, delfi.lt, 2013 m. birželio 15 d., http://www.delfi.lt/news/daily/education/sociologe-mokyklose-reikia-religinio-svietimo-kad-vaikas-atejus-laikui-pats-pasirinktu-religija.d?id=61610069

[11] Milda Ališauskienė, Donatas Glodenis, “Iššūkiai religinei įvairovei Lietuvoje: religinių mažumų perspektyva“, 2013 m., 38-41 psl., http://www.religija.lt/straipsniai/tyrimai-analize-nuomones/paskelbta-studija-issukiai-religinei-ivairovei-lietuvoje-religiniu-mazumu-perspektyva

[12] Švietimo įstatymo 31 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių pakeitimo įstatymo projektas, 2013 m. kovo 4 d., Nr. XIIP-313, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=443812&p_tr2=2

[13] Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas, 2013 m. birželio 11 d., Nr. XIIP-688, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=450550&p_tr2=2

[14] Lietuvos teisės institutas, “Teisės į privatumą, minties, sąžinės, religijos laisvę ir saviraišką užtikrinimo problemos“, 2013 m., http://www.teise.org/data/Teises_i_privatuma_uztikrinimo_problemos.pdf

[15] Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 3, 31, 41, 43, 46, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46(1) straipsniu įstatymo projektas, 2014 m. spalio 27 d., Nr. XIIP-1243(5), http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=485975&p_tr2=2

[16] Pasiūlymas “Dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 3, 31, 41, 43, 46, 49 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46(1) straipsniu įstatymo projekto“, 2014 m. lapkričio 6 d., Nr. XIIP-1243(5), http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=486889

[17] Stasys Gudavičius, "Kuriamoje žiniasklaidos etikos institucijoje kunigų nebus“, vz.lt, 2014 m. lapkričio 25 d. http://vz.lt/article/2014/11/25/kuriamoje-ziniasklaidos-etikos-institucijoje-kunigu-nebus

[18] Šarūnas Černiauskas, „Seime – cirkas dėl vyskupų įtraukimo į žiniasklaidos kontrolę“, delfi.lt, 2014 m. lapkričio 20 d. http://www.delfi.lt/verslas/media/seime-cirkas-del-vyskupu-itraukimo-i-ziniasklaidos-kontrole.d?id=66449366