Teisė į saviraiškos, susirinkimų ir religijos laisvę

V. Teisė gauti informaciją

2014 m. Seimo kontrolieriai, reaguodami į pagausėjusius skundus, ėmėsi aktyviau ginti žurnalistų teisę gauti viešojo intereso informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų.[1] Žurnalistai skundėsi, kad jie be jokio teisinio pagrindo neįleidžiami į viešus komitetų posėdžius savivaldybėse, kad savivaldybės administracija nustato itin apribojančias žurnalistų patekimo į savivaldybės pastatą ar filmavimo taisykles.

Įvertinęs situaciją savivaldybėse ir valstybės įstaigose, Seimo kontrolierius kreipėsi į Kultūros ministeriją, rekomenduodamas parengti vienodą informacijos teikimo žiniasklaidai tvarką, kuri derėtų su Visuomenės informavimo įstatymu ir Teisės gauti informaciją iš valstybių ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu ir būtų taikoma visose savivaldybėse.

Komercinės sutarties nuostatos negali turėti aukštesnės galios nei įstatymai, o informacijos apie ES ar kitų viešųjų finansų naudojimą ribojimas prisidengiant komercine paslaptimi yra nepagrįstas ir prieštarauja viešajam interesui.

Tirdami skundus dėl teisės gauti informaciją, Seimo kontrolieriai taip pat atkreipė dėmesį į nepagrįstai ribojamą prieigą prie informacijos apie valstybės lėšų panaudojimą. Vieno iš tyrimų metu nustatyta, kad Panevėžio miesto Savivaldybės administracija atsisakė pateikti taikos sutarties su rangovu AB „Panevėžio keliai“ dėl nutrūkusių gatvės tiesimo darbų kopiją, motyvuodama komercine paslaptimi.[2] Seimo kontrolierius nustatė, kad komercinės sutarties nuostatos negali turėti aukštesnės galios nei įstatymai, o informacijos apie ES ar kitų viešųjų finansų naudojimą ribojimas prisidengiant komercine paslaptimi yra nepagrįstas ir prieštarauja viešajam interesui.

Kontrolieriai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuris 2012 m. yra išaiškinęs, jog toks teisės aiškinimas, kad viešojo administravimo subjektas civilinėmis sutartimis gali bet kokią informaciją pripažinti komercine paslaptimi, nesiderintų su viešojo administravimo subjekto vykdomų funkcijų prigimtimi, nes leistų neatskleisti net ir visiškai nereikšmingos informacijos, ir sudarytų nepateisinamas prielaidas viešojo administravimo subjektui piktnaudžiauti šiuo civilinės teisės institutu.[3]

Pažymėtina, kad Lietuvos įstatymuose numatytos per plačios ir abstrakčiai suformuluotos informacijos teikimo išimtys sudaro prielaidas šiomis išimtimis piktnaudžiauti.[4] Be to, bendras teisės gauti informaciją teisinis režimas ir institucijų praktika kol kas palankesnė informacijos apsaugai, nei visuomenės teisei informaciją žinoti, net jei tokia informacija yra akivaizdžiai viešojo intereso.[5] Pareigą atskleisti viršesnio viešojo intereso informaciją numato Europos tarybos konvencija dėl susipažinimo su oficialiais dokumentais, kurią Lietuva ratifikavo 2012 m.[6]

Išvados ir rekomendacijos

  • Būtina atlikti išsamią visų teisės aktų, susijusių su teise gauti informaciją, ir jų įgyvendinimo praktikos analizę, vertinant jų atitiktį pasauliniams teisės gauti informaciją principams, tarptautiniams teisės gauti informaciją apsaugos standartams bei visuomenės poreikiams.
  • Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, rekomenduotina parengti teisės aktų pakeitimus ir juos lydinčias rekomendacijas valstybės institucijoms, turinčioms pareigą teikti asmenims informaciją.
  • Būtina panaikinti plačias ir abstrakčias informacijos teikimo išimtis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme ir numatyti baigtinį siaurai suformuluotų išimčių sąrašą.
  • Rekomenduotina įtvirtinti viršesnio viešojo intereso principą Visuomenės informavimo įstatyme, Teisės gauti informaciją įstatyme bei kituose teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų reguliuojančiuose teisės aktuose.

[1] Seimo kontrolierių įstaiga, "Seimo kontrolierius Raimondas Šukys siūlo ginti konstitucinę žurnalistų teisę į informaciją", 2014 m. liepos 11 d., http://www.lrski.lt/lt/naujienos/207-seimo-kontrolierius-raimondas-sukys-siulo-ginti-konstitucine-zurnalistu-teise-gauti-informacija.html; "Seimo kontrolieriai įsitikinę: žurnalisto pareiga gauti ir viešinti informaciją turi būti užtikrinta", 2014 m. rugsėjo 30 d., http://www.lrski.lt/lt/naujienos/225-seimo-kontrolieriai-isitikine-zurnalisto-pareiga-gauti-ir-viesinti-informacija-turi-buti-uztikrinama.html

[2] "Seimo kontrolierius: Panevėžio miesto savivaldybė nepagrįstai neteikė informacijos", 2014 m. spalio 9 d., http://www.lrski.lt/lt/naujienos/233-seimo-kontrolierius-panevezio-miesto-savivaldybe-nepagristai-neteike-informacijos.html

[3] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1612/2012

[4] Žmogaus teisių stebėjimo institutas, “Teisė gauti informaciją Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės“, 2014 m., https://www.hrmi.lt/uploaded/Documents/Teise_gauti_informacija_ZTSI_2014.pdf

[5] Žmogaus teisių stebėjimo institutas, “Teisė gauti informaciją Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės“, 2014 m., http://www.hrmi.lt/uploaded/Documents/Teise_gauti_informacija_ZTSI_2014.pdf

[6] Europos Taryba "Europos tarybos konvencija dėl teisės susipažinti su oficialiais dokumentais", 2009 m., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=421456