Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą

V. Neveiksnumo instituto reforma

“Sveikinu Teisingumo ministeriją ir Seimą parengus ir patvirtinus teisės aktų pakeitimus, atsisakant ypač diskriminuojančios teisinio neveiksnumo sampratos, kuriuo žmogus ne jo paties, o kitų žmonių valia paverčiamas socialiniu niekuo. Kita vertus, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas pasisakė, kad intelekto, psichikos ar kiti sutrikimai nesuteikia niekam pagrindo asmeniui priskirti vienokį ar kitokį neveiksnumą, – visi yra lygūs prieš įstatymą, visi žmonės, neišskiriant nė vieno, turi prigimtinę teisę gyventi oriai visuomenėje. Todėl tenka apgailestauti, kad šiandien dar nepasielgėme drąsiai, visiškai atsisakydami neveiksnumo instituto. Tikiu, kad neužilgo tai padarysime; tikiu, kad Lietuvoje žmogaus teisės vieną dieną nebebus abstrakti sąvoka, o taps realiu demokratinės Lietuvos visuomenės pamatu“, sakė JT Neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus.

2015 m. kovo 26 d. Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas teisės aktų pataisas, kuriomis iš esmės reformuotas neveiksnumo instituto reglamentavimas Lietuvoje.[1] Teisės aktų pakeitimai iš esmės modifikavo riboto veiksnumo institutą, bei įtvirtino naujus – pagalbos priimant sprendimus, išankstinio nurodymo institutus; taip pat numatė reguliaraus asmens neveiksnumo peržiūrėjimo tvarką.

Svarbų postūmį reformoms davė 2012 m. Europos žmogaus teisių teismo sprendimas, priimtas byloje D.D. prieš Lietuvą, ir konstatavęs Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) pažeidimus.[2] Strasbūro teismas kritikavo Lietuvą už tai, kad nustatant neveiksnumą, pareiškėja D.D. nedalyvavo teisme, taip pat nebuvo kviečiama ir į teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jos teisinio globėjo paskyrimo, nebuvo informuota apie bylos, susijusios su jos patalpinimu į globos įstaigą, nagrinėjimą. Teismas pažymėjo, jog priverstinis pareiškėjos D.D. apgyvendinimas Kėdainių socialinės globos namuose prilygo jos laisvės atėmimui (EŽTK 5 straipsnio pažeidimas); o teismo procesas, kurio metu pareiškėjai buvo paskirtas naujas globėjas, buvo nesąžiningas (EŽTK 6 straipsnio pažeidimas). Po Europos žmogaus teisių teismo sprendimo nacionaliniai teismai grąžino pareiškėjai D.D. teisinį veiksnumą.[3]

Teisės aktų pakeitimai įdiegė papildomus teisinius saugiklius, užtikrinančius geresnę asmenų su psichikos sutrikimais teisių apsaugą. 2016 m. įsigaliosiantys pakeitimai modifikavo riboto veiksnumo institutą, sukūrė pagalbos priimant sprendimus, ir išankstinio nurodymo institutus; taip pat įtvirtino reguliaraus asmens neveiksnumo peržiūrėjimo tvarką.

Mažiausiai pažangiai buvo reformuotas absoliutaus neveiksnumo institutas. JT Neįgaliųjų teisių konvencija numato, jog neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse.[4] Tai reiškia, kad neveiksnumo instituto apskritai negali būti, ir niekas negali įgyti absoliučios teisės priimti sprendimus už neįgalų asmenį. Tačiau priimtais teisės aktų pakeitimais neveiksnumo institutas nebuvo panaikintas.

Pripažinus asmenį neveiksniu dėl jo psichikos ar kitokio sutrikimo, jam nustatoma globa, o globėju paskirtas asmuo įgauna teisę priimti visus sprendimus globotinio atžvilgiu. Pilnas sprendimo teisės perleidimo kitam subjektui modelis yra ypač būdingas posovietinėms šalims, kurioms žmogaus orumo sąvoka bei žmogaus teisių gerbimas ilgą laiką buvo svetimas. Šiandien visuotinai pripažįstama, jog toks modelis žemina asmenų su negalia orumą, diskriminuoja juos kitų asmenų atžvilgiu bei sukuria sąlygas daugybei kitų žmogaus teisių pažeidimų.[5]

Priimti teisės aktų pakeitimai panaikina iki šiol Lietuvoje veikiančią galimybę vienu teismo sprendimu pripažinti asmenį neveiksniu visose gyvenimo srityse, jų nediferencijuojant. Tačiau Seimas paliko galimybę pripažinti asmenį neveiksniu „tam tikroje srityje“. Kitaip tariant, išlieka pilnas sprendimo teisės perleidimo kitam subjektui modelis, jį apribojant „tam tikra sritimi“. Pavyzdžiui, Civilinis kodeksas tiesiogiai numato, jog asmeniui gali būti draudžiama sudaryti santuoką, jei jis pripažintas neveiksniu šioje srityje.

Toks reguliavimas neatitinka 2010 m. ratifikuotos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos, pagal kurią Lietuva yra įsipareigojusi, jog nei iš vieno žmogaus nebūtų atimta sprendimų priėmimo teisė visais klausimais.

“Sveikinu Teisingumo ministeriją ir Seimą parengus ir patvirtinus teisės aktų pakeitimus, atsisakant ypač diskriminuojančios teisinio neveiksnumo sampratos, kuriuo žmogus ne jo paties, o kitų žmonių valia paverčiamas socialiniu niekuo. Kita vertus, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas pasisakė, kad intelekto, psichikos ar kiti sutrikimai nesuteikia niekam pagrindo asmeniui priskirti vienokį ar kitokį neveiksnumą, – visi yra lygūs prieš įstatymą, visi žmonės, neišskiriant nė vieno, turi prigimtinę teisę gyventi oriai visuomenėje. Todėl tenka apgailestauti, kad šiandien dar nepasielgėme drąsiai, visiškai atsisakydami neveiksnumo instituto. Tikiu, kad neužilgo tai padarysime; tikiu, kad Lietuvoje žmogaus teisės vieną dieną nebebus abstrakti sąvoka, o taps realiu demokratinės Lietuvos visuomenės pamatu“, sakė JT Neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus.

Išvados ir rekomendacijos

  • Sveikintini teisės aktų pakeitimai, įdiegę papildomus teisinius saugiklius, užtikrinančius geresnę asmenų su psichikos ar intelekto sutrikimais teisių apsaugą, t. y. modifikavę riboto veiksnumo institutą, sukūrę pagalbos priimant sprendimus ir išankstinio nurodymo institutus, taip pat įtvirtinę reguliaraus asmens neveiksnumo peržiūrėjimo tvarką.
  • Mažiausiai pažangiai buvo reformuotas absoliutaus neveiksnumo institutas. Rekomenduotina visiškai panaikinti neveiksnumo institutą, kuris žemina asmenų su negalia orumą, diskriminuoja juos kitų asmenų atžvilgiu bei sukuria sąlygas daugybei kitų žmogaus teisių pažeidimų.

[1] Civilinio kodekso pakeitimo įstatymas, 2015 m. kovo 26 d., Nr. XII-1566, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1020888; Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas, 2015 m. kovo 26 d., Nr. XII-1567, http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1020891&p_tr2=2

[2] EŽTT 2012 m. liepos 9 d. sprendimas byloje D.D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 13469/06, http://hudoc.echr.coe.int/sites/eng/pages/search.aspx?i=001-109091#{"itemid":["001-109091"]}

[3] Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1294-451/2012

[4] JT Neįgaliųjų teisių konvencija, 2006 m. gruodžio 13 d., 12 str. 2 d., http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=335882

[5] “J. Ruškus. Globos institucijose palūžta ir auklėtiniai, ir darbuotojai“, delfi.lt, 2015 m. vasario 10 d., http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/j-ruskus-globos-institucijose-paluzta-ir-aukletiniai-ir-darbuotojai.d?id=67115346#ixzz3XBrTxI4c