Stigmatizuojamų grupių teisės

IV. ŽIV pozityviųjų teisės

 Lietuvoje ŽIV sergamumas artėja prie 0,01% populiacijos,[1] išskyrus dvi rizikos grupes, kuriose ŽIV gerokai peržengė 5% epidemijos slenkstį.[2] Tai asmenys, kurie vartoja narkotikus švirkščiamuoju būdu, bei laisvės atėmimo vietose esantys asmenys.[3] ŽIV infekcijos paplitimas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų Vilniaus mieste siekia 9,7%.[4] Nuo 2012 m. naujų ŽIV atvejų Lietuvoje kasmet daugėja.

 Pagrindinė priemonė, leidžianti stebėti ir vertinti ŽIV epidemiologinę situaciją, yra ŽIV ištyrimas, kuris turėtų būti lengvai prieinamas (pirminės sveikatos priežiūros įstaigose), nemokamas (kompensuojamas valstybės lėšomis) bei anoniminis.[5]

 Šiandien Lietuvoje valstybės lėšomis dėl ŽIV tiriami kraujo donorai, nėščiosios, suimtieji bei nuteistieji. Tačiau šios visuomenės grupės, išskyrus suimtuosius ir nuteistuosius, nėra tos, kurios patiria didžiausią riziką užsikrėsti ŽIV.

Lietuvoje ŽIV sergamumas artėja prie 0,01% populiacijos, išskyrus dvi rizikos grupes, kuriose ŽIV gerokai peržengė 5% epidemijos slenkstį. Tai asmenys, kurie vartoja narkotikus švirkščiamuoju būdu, bei laisvės atėmimo vietose esantys asmenys. ŽIV infekcijos paplitimas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų Vilniaus mieste siekia 9,7%.

 Didžiausią riziką užsikrėsti ŽIV turi švirkščiamųjų narkotikų vartotojai ir bausmės atlikimo vietose esantys asmenys. Neteikiant šioms rizikos grupėms lengvai prieinamo valstybės finansuojamo ištyrimo dėl ŽIV, galimai yra pažeidžiama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme garantuojama teisė į sveikatos priežiūros prieinamumą.

 Lietuva liko vienintelė ES šalis, kurioje valstybės lėšomis joms patogiose vietose netiriamos asmenų grupės, turinčios aukštą riziką užsikrėsti ŽIV.[6] Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos institucijos ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl ŽIV prevencijos tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų fragmentiškumo, mažų ŽIV testavimo apimčių ir netinkamų rizikos grupių pasirinkimo bei valstybės lėšų švaistymo neefektyvioms priemonėms bei teikė konkrečias rekomendacijas.[7] Pasaulio sveikatos organizacija nuolat pabrėžia, kad galimybės sužinoti ŽIV statusą suteikimas turėtų būti pirmoji sveikatos priežiūros sektoriaus strateginė kryptis.[8]

 Išvados ir rekomendacijos 

  • Visiems asmenims, o ypač asmenims patiriantiems didžiausią riziką užsikrėsti ŽIV, turi būti suteikiama galimybė valstybės lėšomis (nemokamai) išsitirti dėl ŽIV jiems patogioje ir lengvai prieinamoje vietoje. 

[1] Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Sergamumo užkrečiamomis ligomis Lietuvoje 2013 m. apžvalga, 2014 m., 17 psl., http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/sergamumas_2013.pdf

[2] JT Narkotikų ir nusikalstamumo biuras, ŽIV/AIDS gydymo ir priežiūros Lietuvoje prieinamumo vertinimas, 2010 m. balandis, 9 psl., http://www.unodc.org/documents/balticstates/Library/Other/Report_ART_Lithuania_EN.pdf

[3] Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Užsikrėtusiųjų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) ir žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) epidemiologinės situacijos apžvalga Lietuvoje, 2013 m., http://www.ulac.lt/uploads/downloads/LPI%20situacijos%20analize%202014%2008%2025%20finall%20%282%29.pdf

[4] Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Metinis pranešimas 2014, 2014 m., 70 psl., http://www.ntakd.lt/files/informacine_medzega/0-NTAKD_medziaga/1-MP/2014_LT.pdf

[5] Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, “Centro rekomendacijos: ŽIV testavimas: įsisavinimo ir efektyvumo didinimas Europos Sąjungoje”, 2010 m., http://ecdc.europa.eu/en/publications/Publications/101129_GUI_HIV_testing.pdf; Europos narkotikų ir narkomanijos stebėjimo centras, “Rekomendacijos dėl ŽIV, virusinio hepatito ir kitų švirkščiamųjų narkotikų vartotojų infekcijų testavimo”, 2010 m., http://www.emcdda.europa.eu/attachements.cfm/att_118462_EN_TD3009243ENC_web.pdf

[6] Koalicija Galiu gyventi, Eurazijos žalos mažinimo tinklas, “Alternatyvi ataskaita JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetui”, 2014 m. kovas, http://galiugyventi.lt/wp-content/uploads/2014/04/Alternative-report_Lithuania_2014.pdf

[7] Europos narkotikų ir narkomanijos stebėjimo centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, “Susitikimo ataskaita: ŽIV protrūkių tarp švirkščiamųjų narkotikų vartojančių nustatymas ir reagavimas į juos: geroji ŽIV prevencijos ir kontrolės praktika”, 2012 m. kovo 29-30 d., http://ecdc.europa.eu/en/publications/publications/mer-idu-outbreaks.pdf; Europos narkotikų ir narkomanijos stebėjimo centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, “Susitikimo ataskaita: Reitox akademija Baltijos šalyse: tendencijų stebėsena bei atsakas į su narkotikų sukeltas infekcines ligas tarp švirščiamųjų narkotikų vartotojų” 2013 m. lapkričio 21-22 d., http://www.drugsandalcohol.ie/21728/3/Report_Reitox_Academy_Tallinn_21-22_November_2013_final.pdf; Pasaulio sveikatos organizacija, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuras, “ŽIV/AIDS gydymo ir priežiūros prieinamumo Lietuvoje vertinimas”, 2010 m., http://www.unodc.org/balticstates/lt/news/2010/IIq/ARV_Evaluation_LT.html

[8] Pasaulio sveikatos organizacija, “ŽIV/AIDS programos akcentai 2008-2009 m.”, 2010 m., 5 psl., http://whqlibdoc.who.int/publications/2010/9789241599450_eng.pdf