Trąšų naudojimas vaidina pagrindinį vaidmenį užtikrinant sodo augalų augimą ir vystymąsi. Tačiau, kaip pažymėjo žemės ūkio mokslų daktaras Radikas Safinas, per didelis tręšimas gali pakenkti augalams. Straipsnyje pažiūrėkime, kokios trąšos gali būti pavojingos ir kaip išvengti neigiamų jų naudojimo pasekmių.
Pavojingiausios sodo augalams skirtų trąšų rūšys
1. Humusas
Humusas laikomas viena iš labiausiai paplitusių ir nekenksmingų organinių trąšų. Tačiau dažnas jo naudojimas gali neigiamai paveikti sodinukų sveikatą. Priežastis – didelis azoto junginių kiekis, kuris gali perkrauti dirvožemį, o tai lemia lėtesnį augalų augimą. Be to, humuso sudėtyje dažnai yra grybų sporų, piktžolių sėklų, patogeninių mikrobų ir bakterijų, kurios gali sukelti mėšlinių muselių, kurmių svirplių ir kitų kenkėjų atsiradimą.
2. Amoniako trąšos
Trąšos, kuriose yra daug azoto, pavyzdžiui, amoniakas, gali būti pavojingos, jei naudojamos per daug. Azoto perteklius gali nudeginti augalus ir užteršti požeminį vandenį. Nitratų kaupimasis dirvožemyje kenkia ne tik žmonėms, bet ir sodo pasėliams, todėl augalai tampa labiau pažeidžiami kenkėjų ir ligų.
3. Trąšos su fosforu, kaliu ir magniu
Dažnas trąšų, kuriose yra daug fosforo, kalio ir magnio, naudojimas taip pat gali būti kenksmingas. Šių elementų perteklius sutrikdo dirvožemio mikroflorą, o tai neigiamai veikia bendrą dirvožemio ir augalų būklę.
Trąšų naudojimo rekomendacijos
Siekiant sumažinti neigiamų pasekmių dėl trąšų naudojimo riziką, Radik Safin pataria laikytis kelių svarbių rekomendacijų:
- Dirvožemio analizės atlikimas . Prieš tręšiant trąšas, reikia atlikti laboratorinę dirvožemio analizę. Tai padės nustatyti jo sudėtį ir nustatyti tam tikrų medžiagų trūkumą ar perteklių.
- Dozių laikymasis . Svarbu laikytis trąšų dozavimo rekomendacijų. Augalų permaitinimas gali turėti priešingą poveikį nei nepakankamas šėrimas.
- Trąšų parinkimas pagal pasėlių tipą . Skirtingoms sodo kultūroms reikalingos skirtingos trąšos. Renkantis trąšas būtina atsižvelgti į konkrečių augalų poreikius.
- Augalų būklės stebėjimas . Reguliarus augalų būklės stebėjimas padės operatyviai nustatyti perteklinės ar nepakankamos mitybos požymius ir pakoreguoti trąšų naudojimą.
